(1)

perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų, tvaresnės, efektyviai išteklius naudojančios žiedinės ekonomikos atsižvelgiant į darnaus vystymosi tikslus yra labai svarbus siekiant užtikrinti ilgalaikį Sąjungos ekonomikos konkurencingumą. 2016 m. Sąjunga sudarė Paryžiaus susitarimą (2). Paryžiaus susitarimo 2 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytas tikslas aktyviau imtis kovos su klimato kaita veiksmų, be kita ko, užtikrinant, kad skiriamas finansavimas atitiktų išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažėjimo trajektoriją ir klimato kaitos poveikiui atsparų vystymąsi;

(2)

pripažindama tą iššūkį, 2019 m. gruodžio mėn. Komisija pateikė Europos žaliąjį kursą (3). Žaliasis kursas yra nauja augimo strategija, kuria siekiama pertvarkyti Sąjungą į teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, kurioje nuo 2050 m. visai nebus grynojo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, o ekonomikos augimas bus atsietas nuo išteklių naudojimo. Šiam tikslui pasiekti reikia, kad investuotojams būtų duodami aiškūs signalai dėl jų investicijų, siekiant išvengti neišnaudojamo turto ir pritraukti tvarų finansavimą;

(3)

2018 m. kovo mėn. Komisija paskelbė Tvaraus augimo finansavimo veiksmų planą (4) ir jame išdėstė plataus užmojo ir išsamią tvaraus finansavimo strategiją. Vienas iš veiksmų plane nustatytų tikslų – nukreipti kapitalo srautus į tvarias investicijas, kad būtų pasiektas darnus ir integracinis augimas;

(4)

tinkamas veiksmų plano įgyvendinimas skatina tvarių investicijų paklausą tarp investuotojų. Todėl būtina paaiškinti, kad įgyvendinant produktų valdymo reikalavimus, nustatytus Komisijos deleguotojoje direktyvoje (ES) 2017/593 (5), turėtų būti atsižvelgiama į tvarumo veiksnius ir į su tvarumu susijusius tikslus;

(5)

investicinės įmonės, teikiančios ir platinančios finansines priemones, į tvarumo veiksnius turėtų atsižvelgti vykdydamos kiekvienai finansinei priemonei taikomą produktų patvirtinimo procesą ir kitas kiekvienai finansinei priemonei, kurią ketinama platinti klientams, ieškantiems su tvarumu susijusio profilio finansinių priemonių, taikomas produktų valdymo ir priežiūros priemones;

(6)

atsižvelgiant į tai, kad tikslinė rinka turėtų būti nustatyta pakankamai išsamiai, bendro teiginio, kad finansinės priemonės profilis yra susijęs su tvarumu, neturėtų pakakti. Tačiau investicinės įmonės, teikiančios ir platinančios finansines priemones, turėtų nurodyti, kuriai klientų, turinčių su tvarumu susijusių tikslų, grupei finansinė priemonė turėtų būti platinama;

(7)

siekiant užtikrinti, kad tvarumo veiksniais pasižyminčios finansinės priemonės liktų lengvai prieinamos ir tvarumo prioritetų neturintiems klientams, investicinių įmonių nereikėtų įpareigoti nustatyti grupių klientų, kurių poreikių, požymių ir tikslų tvarumo veiksniais pasižyminti finansinė priemonė neatitinka;

(8)

finansinės priemonės tvarumo veiksnius reikėtų pristatyti skaidriai, kad platintojas galėtų savo klientams ar potencialiems klientams suteikti aktualios informacijos;

(9)

todėl Deleguotoji direktyva (ES) 2017/593 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,