(1)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1132 (3), inter alia, nustatytos taisyklės dėl atskleidimo ir valstybių narių centrinių, komercinių ir bendrovių registrų sąveikos;

(2)

galimybė naudotis skaitmeninėmis priemonėmis ir procesais, kad, įsteigus bendrovę arba tos bendrovės filialą kitoje valstybėje narėje, būtų galima lengviau, greičiau ir laiko bei ekonominiu požiūriais efektyviau pradėti ekonominę veiklą ir teikti išsamią bei prieinamą informaciją apie bendroves, yra viena iš prielaidų efektyviam konkurencingos vidaus rinkos veikimui, modernizavimui ir administracinių procedūrų supaprastinimui, taip pat bendrovių konkurencingumui ir patikimumui užtikrinti;

(3)

siekiant užtikrinti teisines ir administracines sąlygas, atitinkančias naujus globalizacijos ir skaitmeninimo socialinius ir ekonominius iššūkius, nepaprastai svarbu, viena vertus, nustatyti būtinas apsaugos nuo piktnaudžiavimo ir sukčiavimo priemones ir, kita vertus, siekti tokių tikslų, kaip ekonomikos augimo skatinimas, darbo vietų kūrimas ir investicijų pritraukimas į Sąjungą, nes visa tai būtų ekonominiu ir socialiniu požiūriais naudinga visai visuomenei;

(4)

kalbant apie internetines priemones, kuriomis verslininkams ir bendrovėms sudaroma galimybė palaikyti ryšį su valdžios institucijomis bendrovių teisės klausimais, šiuo metu tarp valstybių narių esama didelių skirtumų. Valstybėse narėse teikiamos e. valdžios paslaugos skiriasi. Vienos valstybės narės teikia internetu visapusiškai prieinamas išsamias ir vartotojui patogias paslaugas, o kitos internetinių sprendimų negali pasiūlyti tam tikrais pagrindiniais bendrovės gyvavimo ciklo etapais. Pavyzdžiui, norint įsteigti bendroves arba registrui pateikti duomenis apie pasikeitusius dokumentus ir informaciją, vienos valstybės narės leidžia tuos veiksmus atlikti tik asmeniškai, kitos – asmeniškai arba internetu, o trečiose juos galima atlikti tik internetu;

(5)

be to, kalbant apie prieigą prie bendrovių informacijos, Sąjungos teisėje nustatyta, kad būtiniausi duomenys visada turi būti teikiamai nemokamai. Tačiau tokios informacijos apimtis lieka ribota. Prieiga prie tokios informacijos skiriasi: vienose valstybėse narėse nemokamai teikiama daugiau informacijos negu kitose, o dėl to padėtis Sąjungoje nėra subalansuota;

(6)

Komisija savo komunikate dėl Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos ir komunikate „2016–2020 m. ES e. valdžios veiksmų planas. Valdžios skaitmeninių permainų spartinimas“ pabrėžė viešojo administravimo įstaigų vaidmenį padedant įmonėms lengviau pradėti veiklą, vykdyti veiklą internetu ir plėsti veiklą kitose valstybėse. ES e. valdžios veiksmų plane konkrečiai pripažįstama, kad svarbu gerinti skaitmeninių priemonių naudojimą, sykiu laikantis reikalavimų, susijusių su bendrovių teise. 2017 m. spalio 6 d. Taline paskelbtoje deklaracijoje dėl e. valdžios valstybės narės taip pat primygtinai ragino dėti daugiau pastangų, kad Sąjungoje būtų sukurtos efektyvios, į naudotoją orientuotos elektroninės procedūros;

(7)

2017 m. birželio mėn. ėmė veikti valstybių narių centrinių, komercinių ir bendrovių registrų sąveikos sistema, tuo gerokai palengvinant tarpvalstybinę prieigą prie bendrovių informacijos Sąjungoje ir leidžiant valstybių narių registrams tarpusavyje palaikyti elektroninį ryšį vykdant tam tikras tarpvalstybines poveikio bendrovėms turinčias operacijas;

(8)

kad steigti bendroves ir registruoti jų filialus būtų lengviau, o tų procesų išlaidos, trukmė ir su jais susijusi administracinė našta būtų mažesnės, ypač labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms (toliau – MVĮ), kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB (4), reikėtų nustatyti tvarką, kurią taikant visas bendrovių steigimo ir filialų registravimo procedūras būtų galima atlikti internetu. Šia direktyva bendrovės neturėtų būti įpareigojamos naudoti tokių procedūrų. Tačiau valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė nuspręsti, kad kai kurios arba visos internetinės procedūros būtų privalomos. Šiuo metu su steigimo ir registravimo procedūromis susijusios išlaidos patiriamos ir našta užkraunama ne vien dėl administracinių mokesčių už bendrovės steigimą ar filialo registravimą, bet ir dėl kitų reikalavimų, dėl kurių ilgiau užtrunka visas procesas, ypač kai reikalaujama, kad pareiškėjas atvyktų fiziškai. Be to, informacija apie tokias procedūras turėtų būti teikiama internetu ir nemokamai;

(9)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1724 (5), kuriuo sukuriami bendrieji skaitmeniniai vartai, nustatomos bendrosios taisyklės dėl vidaus rinkos veikimui svarbios informacijos teikimo, procedūrų atlikimo ir pagalbos paslaugų teikimo internetu. Šia direktyva nustatomos specialios taisyklės dėl į minėto reglamento taikymo sritį neįtrauktų ribotos atsakomybės bendrovių steigimo, filialų registravimo ir bendrovių bei filialų dokumentų ir informacijos teikimo internetu (toliau – internetinės procedūros). Visų pirma valstybės narės turėtų teikti konkrečią informaciją apie šioje direktyvoje nustatytas internetines procedūras ir steigimo dokumentų pavyzdžius (šablonus) interneto svetainėse, prie kurių prisijungiama per bendruosius skaitmeninius vartus;

(10)

sudarius galimybę visas bendrovių steigimo ir filialų registravimo bei dokumentų ir informacijos teikimo procedūras atlikti internetu, ryšius su valstybių narių kompetentingomis institucijomis bendrovės galėtų palaikyti skaitmeninėmis priemonėmis. Kad padidintų pasitikėjimą, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad nacionaliniai ir tarpvalstybiniai naudotojai galėtų naudotis saugiomis elektroninės atpažinties priemonėmis ir patikimumo užtikrinimo paslaugomis, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 910/2014. Be to, kad būtų galima užtikrinti tarpvalstybinę elektroninę atpažintį, valstybės narės turėtų sukurti elektroninės atpažinties schemas, kuriose būtų įdiegtos patvirtintos elektroninės atpažinties priemonės. Tokios nacionalinės schemos būtų naudojamos kaip pagrindas kitoje valstybėje narėje išduotoms elektroninės atpažinties priemonėms pripažinti. Siekiant, kad tarpvalstybiniais atvejais būtų užtikrintas aukštas patikimumo lygis, reikėtų pripažinti tik tas elektroninės atpažinties priemones, kurios atitinka Reglamento (ES) Nr. 910/2014 (6) 6 straipsnį. Bet kuriuo atveju pagal šią direktyvą valstybės narės turėtų būti įpareigojamos leisti bendroves steigti, filialus registruoti bei dokumentus ir informaciją teikti internetu pareiškėjams, kurie yra Sąjungos piliečiai, tik pripažįstant jų elektroninės atpažinties priemones. Valstybės narės turėtų nustatyti būdą, kuriuo jų pripažįstamos atpažinties priemonės, įskaitant tas, kurios nepatenka į Reglamentą (ES) Nr. 910/2014, būtų skelbiamos viešai;

(11)

valstybės narės turėtų turėti galimybę savo nuožiūra nuspręsti, kuris asmuo ar asmenys pagal nacionalinę teisę turėtų būti laikomi pareiškėjais internetinių procedūrų tikslais, su sąlygą, kad tai neriboja šios direktyvos taikymo srities ir tikslo;

(12)

kad bendrovėms būtų paprasčiau taikyti internetines procedūras, valstybių narių registrai turėtų užtikrinti, kad taisyklės, susijusios su mokesčiais už šia direktyva nustatomas internetines procedūras, būtų skaidrios ir taikomos nediskriminuojant. Tačiau taisyklių, susijusių su mokesčiais, skaidrumo reikalavimas neturėtų daryti poveikio laisvei sudaryti sutartis, kai taikoma, tarp pareiškėjų ir asmenų, teikiančių jiems pagalbą bet kuriuo internetinių procedūrų etapu, įskaitant laisvę derėtis dėl tinkamos kainos už tokias paslaugas;

(13)

registrų taikomi mokesčiai už internetines procedūras turėtų būti apskaičiuojami atsižvelgiant į išlaidas už susijusias paslaugas. Tokie mokesčiai taip pat galėtų apimti išlaidas, inter alia, už smulkias nemokamai suteiktas paslaugas. Apskaičiuodamos jų dydį, valstybės narės turėtų turėti galimybę atsižvelgti į visas išlaidas, susijusias su atliekamomis internetinėmis procedūromis, įskaitant dėl jų patirtas pridėtines išlaidas. Be to, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama įvesti fiksuoto dydžio mokesčius ir neribotam laikotarpiui nustatyti tokių mokesčių sumą su sąlyga, kad jos reguliariai tikrins, ar tokie mokesčiai ir toliau neviršija vidutinių susijusių paslaugų išlaidų. Mokesčiai už internetines procedūras, kuriuos valstybėse narėse taiko registrai, neturėtų viršyti už tokių paslaugų teikimą susigrąžinamų išlaidų. Be to, kai už procedūros baigimą reikalaujama susimokėti, atlikti mokėjimą turėtų būti įmanoma naudojantis plačiai prieinamomis tarpvalstybinėmis mokėjimo paslaugomis, pavyzdžiui, kredito kortelėmis ir banko pavedimais;

(14)

valstybės narės turėtų padėti asmenims, norintiems įsteigti bendrovę ar įregistruoti filialą, glaustai ir naudotojams lengvai suprantamu būdu teikdamos konkrečią informaciją naudodamosi bendraisiais skaitmeniniais vartais ir, kai taikoma, e. teisingumo portalu apie ribotos atsakomybės bendrovių steigimo, filialų registravimo bei dokumentų ir informacijos teikimo procedūras ir reikalavimus, taisykles, susijusias su direktorių nušalinimu, ir bendrovių administravimo, valdymo ir priežiūros organų įgaliojimų ir atsakomybės aprašymą;

(15)

visas bendrovių steigimo procedūras turėtų būti įmanoma atlikti internetu. Tačiau valstybėms narėms turėtų būti leidžiama riboti tam tikrų tipų ribotos atsakomybės bendrovių, nurodytų šioje direktyvoje, steigimą internetu atsižvelgiant į kitų tipų bendrovių steigimo sudėtingumą nacionaliniuose teisės aktuose. Bet kuriuo atveju valstybės narės turėtų nustatyti išsamias steigimo internetu taisykles. Turėtų būti sudaryta galimybė įsteigti bendrovę internetu, dokumentus ar informaciją pateikiant elektroniniu formatu, nedarant poveikio valstybių narių materialiniams ir procedūriniams reikalavimams, įskaitant reikalavimus, susijusius su teisinėmis steigimo dokumentų rengimo procedūromis ir su pateiktų dokumentų ar informacijos autentiškumu, tikslumu, patikimumu, teisingumu bei tinkama teisine forma. Tačiau dėl tų materialinių ir procedūrinių reikalavimų internetinės procedūros, visų pirma bendrovės įsteigimo internetu ir filialo registracijos internetu procedūros, neturėtų tapti neįmanomos. Kai dokumentų elektroninių kopijų gavimas laikantis valstybių narių reikalavimų techniškai neįmanomas, išimties tvarka galėtų būti prašoma pateikti dokumentus popierine forma;

(16)

kai visi bendrovės steigimui internetu būtini formalumai sutvarkomi, įskaitant reikalavimą, kad bendrovė teisingai pateiktų visus dokumentus ir informaciją, įsteigimas internetu kreipiantis į bet kurią instituciją arba pas bet kurį asmenį ar į bet kurią įstaigą, pagal nacionalinę teisę įgaliotus nagrinėti visus su internetinėmis procedūromis susijusius klausimus, turėtų vykti sparčiai. Tačiau tais atvejais, kai kyla abejonių dėl to, kaip sutvarkomi būtini formalumai, įskaitant susijusius su pareiškėjo tapatybe, bendrovės pavadinimo teisėtumu, direktoriaus nušalinimu arba bet kurios kitos informacijos ar dokumento atitiktimi teisiniams reikalavimas, arba kai kyla įtarimų dėl sukčiavimo ar piktnaudžiavimo, steigimas internetu gali užtrukti ilgiau ir institucijoms nustatytas terminas neturėtų prasidėti tol, kol tokie formalumai nesutvarkomi. Bet kuriuo atveju, kai galimybių baigti procedūrą per nustatytus terminus nėra, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad pareiškėjui būtų pranešta apie bet kokio vėlavimo priežastis.

(17)

Siekdamos užtikrinti bendrovės įsteigimą ar filialo įregistravimą internetu laiku, valstybės narės turėtų pasirūpinti, kad steigimas arba registracija nepriklausytų nuo licencijos ar leidimo gavimo prieš baigiant tokį steigimą arba registraciją, nebent tai būtų nustatyta nacionalinėje teisėje, siekiant užtikrinti tinkamą tam tikros veiklos priežiūrą. Atvejai, kuriais bendrovėms ar filialams neleidžiama vykdyti tam tikros veiklos be licencijos arba leidimo, po steigimo ar registracijos turėtų būti reglamentuojami nacionaline teise;

(18)

siekiant padėti įmonėms, ypač MVĮ, įsisteigti, turėtų būti suteikta galimybė steigiant privačią ribotos atsakomybės bendrovę naudotis šablonais, kurie turėtų būti prieinami internete. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tokie šablonai galėtų būti naudojami steigimui internetu, ir turėtų turėti galimybę savo nuožiūra nustatyti jų teisinę vertę. Tokiuose šablonuose galėtų būti pateiktas iš anksto pagal nacionalinę teisę apibrėžtų alternatyvų sąrašas. Pareiškėjai turėtų turėti galimybę pasirinkti, ar naudotis šablonais, ar steigiant bendrovę naudotis specialiais steigimo dokumentais, tad valstybės narės turėtų turėti galimybę numatyti šablonus ir kitų tipų bendrovėms;

(19)

siekiant gerbti esamas valstybių narių bendrovių teisės tradicijas, svarbu leisti valstybėms narėms lanksčiai spręsti, kaip sukurti sistemą, kad bendrovių steigimas, filialų registravimas bei dokumentų ir informacijos teikimas, įskaitant kai tai susiję su notarų ar teisininkų dalyvavimu bet kuriame tokių internetinių procedūrų etape, veiktų vien internetu. Pagal šią direktyvą nereglamentuojami internetinių procedūrų klausimai turėtų būti ir toliau reglamentuojami pagal nacionalinę teisę;

(20)

be to, siekiant kovoti su sukčiavimu ir bendrovių užgrobimu bei numatyti nacionaliniuose registruose saugomų dokumentų ir informacijos patikimumo ir teisingumo apsaugos priemones, nuostatos dėl šioje direktyvoje numatytų internetinių procedūrų turėtų apimti ir bendrovę steigti ar filialą registruoti arba dokumentus ir informaciją pateikti norinčių asmenų tapatybės ir veiksnumo kontrolės priemones. Ta kontrolė galėtų būti vykdoma atliekant teisėtumo patikrinimą, kurio reikalaujama kai kuriose valstybėse narėse. Kurti ir tvirtinti priemones bei metodus, kuriais būtų vykdoma ta kontrolė, turėtų būti palikta valstybėms narėms. Todėl valstybės narės turėtų turėti galimybę reikalauti, kad bet kuriuo internetinių procedūrų etapu dalyvautų notarai arba teisininkai. Tačiau jų dalyvavimas neturėtų būti kliūtis visą procedūrą užbaigti internetu;

(21)

kai pateisinama priežastimi, susijusia su viešuoju interesu, užkertant kelią netinkamam tapatybės naudojimui ar pakeitimui arba užtikrinant veiksnumo ir pareiškėjų įgaliojimų atstovauti bendrovei taisyklių laikymąsi, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama pagal nacionalinės teisės aktus imtis priemonių, tarp jų – reikalauti, kad pareiškėjas fiziškai atvyktų į bet kurią valstybės narės, kurioje ketinama steigti bendrovę arba registruoti filialą, instituciją arba pas bet kurį asmenį ar į bet kurią įstaigą, pagal nacionalinę teisę įgaliotus nagrinėti visus su internetinėmis procedūromis susijusius klausimus. Tačiau fizinio atvykimo neturėtų būti reikalaujama sistemingai, o tik tam tikrais atvejais, kai yra priežasčių įtarti pareiškėjų tapatybės klastojimo arba veiksnumo ir pareiškėjų įgaliojimų atstovauti bendrovei taisyklių nesilaikymo atvejį. Toks įtarimas turėtų būti grindžiamas institucijoms arba asmenims ar įstaigoms, pagal nacionalinę teisę įgaliotiems vykdyti tokio pobūdžio kontrolę, prieinama informacija. Tais atvejais, kai reikalaujama atvykti fiziškai, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad bet kuriuos kitus procedūros etapus būtų galima baigti internetu. Veiksnumo samprata turėtų būti suprantama kaip apimanti gebėjimą veikti;

(22)

valstybėms narėms taip pat turėtų būti leidžiama savo kompetentingoms institucijoms, asmenims ar įstaigoms sudaryti sąlygas patikrinti, ar laikomasi visų bendrovės steigimo sąlygų, taikant papildomą elektroninę tapatybės, veiksnumo ir teisėtumo kontrolę. Tokia kontrolė, inter alia, galėtų apimti vaizdo konferencijas arba kitus internetinius būdus garso ir vaizdo ryšiui tikruoju laiku užtikrinti;

(23)

siekiant užtikrinti visų ryšį su bendrovėmis palaikančių asmenų apsaugą, valstybės narės turėtų turėti galimybę užkirsti kelią sukčiavimui ar kitokio pobūdžio piktnaudžiavimui atsisakydamos skirti asmenį bendrovės direktoriumi ne tik ankstesnio to asmens elgesio jų teritorijoje, bet, kai tai numatyta nacionalinėje teisėje, ir kitų valstybių narių pateiktos informacijos pagrindu. Todėl valstybėms narėms turėtų būti leidžiama prašyti informacijos iš kitų valstybių narių. Atsakymą galėtų sudaryti informacija apie galiojantį nušalinimą arba kita informacija, svarbi nušalinimo prašymą gavusioje valstybėje narėje požiūriu. Prašyti tokios informacijos turėtų būti įmanoma naudojantis registrų sąveikos sistema. Tuo požiūriu valstybės narės turėtų turėti galimybę savo nuožiūra spręsti dėl geriausio šios informacijos rinkimo būdo – ar tai būtų reikiamos informacijos rinkimas iš bet kurių registrų ar kitų vietų, kur ji saugoma pagal jų nacionalinę teisę, ar specialių registrų arba specialių skirsnių verslo registruose sukūrimas. Jei prireikia papildomos informacijos, pavyzdžiui, dėl nušalinimo laikotarpio ir pagrindų, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama ją pateikti naudojantis visomis prieinamomis keitimosi informacija sistemomis pagal nacionalinę teisę. Tačiau šia direktyva neturėtų būti sukuriama pareiga tokios informacijos prašyti kiekvienu atveju. Be to, galimybė atsižvelgti į informaciją apie nušalinimą kitoje valstybėje narėje neturėtų įpareigoti valstybių narių pripažinti kitose valstybėse narėse galiojančių nušalinimų;

(24)

siekiant užtikrinti visų ryšį su bendrovėmis ar filialais palaikančių asmenų apsaugą ir užkirsti kelią sukčiavimui ar kitokio pobūdžio piktnaudžiavimui, svarbu, kad kompetentingos valstybių narių institucijos galėtų patikrinti, ar direktoriumi ketinamam skirti asmeniui nėra uždrausta eiti direktoriaus pareigas. Tuo tikslu kompetentingos institucijos, naudodamosi verslo registrų sąveikos sistema, turėtų nustatyti ir tai, ar konkretus asmuo įtrauktas į kurį nors direktorių nušalinimo požiūriu svarbų kitos valstybės narės registrą. Tokie asmens duomenys registrų ir institucijų arba asmenų ar įstaigų, pagal nacionalinę teisę įgaliotų nagrinėti visus su internetinėmis procedūromis susijusius klausimus, neturėtų būti saugomi ilgiau negu būtina asmens tinkamumui būti paskirtam direktoriumi įvertinti. Nežiūrint į tai, saugoti tokią informaciją ilgesniu laikotarpiu minėtiesiems subjektams gali tekti galimos neigiamo sprendimo peržiūros tikslu. Bet kuriuo atveju saugojimo laikotarpis neturėtų viršyti nacionalinėmis taisyklėmis nustatyto laikotarpio asmens duomenims, susijusiems su bendrovės steigimu ar filialo registravimu arba atitinkamu dokumentų ir informacijos pateikimu, saugoti;

(25)

su bendrovių steigimu ir filialų registravimu internetu susijusiais įpareigojimais, numatytais šioje direktyvoje, neturėtų būti daromas poveikis kitiems, ne bendrovių teisės srities formalumams, kuriuos bendrovė turi sutvarkyti, kad galėtų pradėti veiklą pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę;

(26)

kaip ir bendrovių steigimo ir filialų registravimo internetu atveju, siekiant sumažinti bendrovių išlaidas ir naštą, per bendrovės gyvavimo ciklą visus dokumentus ir informaciją nacionaliniams registrams taip pat turėtų būti galima pateikti internetu. Valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę savo nuožiūra leisti teikti dokumentus ir informaciją kitomis priemonėmis, įskaitant popierine forma. Be to, bendrovių informacija turėtų būti atskleidžiama, tą informaciją viešai paskelbiant tuose nacionaliniuose registruose, nes dabar jie susieti tarpusavyje ir veikia kaip visapusiškas informacijos punktas naudotojams. Kad nesutriktų esamų atskleidimo būdų taikymas, valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę rinktis, ar nacionaliniame leidinyje paskelbti visą bendrovės informaciją ar jos dalį, tuo pat metu užtikrinant, kad registras elektroniniu būdu siųstų informaciją nacionaliniam leidiniui. Ši direktyva neturėtų daryti poveikio nacionalinėms taisyklėms, susijusioms su registro teisine verte ir nacionalinio leidinio vaidmeniu;

(27)

siekdamos palengvinti nacionaliniuose registruose saugomos informacijos paiešką ir keitimąsi ja su kitomis sistemomis, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad, pasibaigus reikiamam perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpiui, visi dokumentai ir informacija, kurie yra teikiami bet kuriai institucijai arba bet kuriam asmeniui ar bet kuriai įstaigai, pagal nacionalinę teisę įgaliotiems nagrinėti visus su internetinėmis procedūromis susijusius klausimus, atliekant šioje direktyvoje numatytas internetines procedūras, registruose galėtų būti saugomi kompiuterio skaitomu, paiešką atlikti leidžiančiu arba struktūrinių duomenų formatu. Tai reiškia, kad rinkmenos formatas turėtų būti tokios struktūros, kad programinės įrangos programos galėtų lengvai atpažinti, pripažinti ir išgauti konkrečius duomenis bei jų vidaus struktūrą. Reikalavimas užtikrinti, kad naudojamas paiešką atlikti leidžiantis dokumentų ir informacijos formatas neturėtų apimti skenuojamų parašų ar kitokių duomenų, kurie netinkami dėl to, kad negali būti skaitomi kompiuterio. Kadangi dėl to galėtų būti reikalinga keisti esamas valstybių narių informacines sistemas, šio reikalavimo perkėlimo į nacionalinę teisę terminas turėtų būti ilgesnis;

(28)

siekiant sumažinti bendrovių išlaidas ir administracinę naštą bei procedūrų trukmę, valstybės narės, taikydamos bendrovių teisę, turėtų laikytis vienkartinio informacijos pateikimo principo, kuris nustatytas Sąjungoje, kaip rodo, inter alia, Reglamentas (ES) 2018/1724, Europos Komisijos e. valdžios veiksmų planas ar Talino deklaracija dėl e. valdžios. Vienkartinio informacijos pateikimo principo taikymas reiškia, kad iš bendrovių nereikalaujama, kad tą pačią informaciją valdžios institucijoms jos teiktų daugiau nei kartą. Pavyzdžiui, bendrovės neturėtų teikti tos pačios informacijos ir nacionaliniam registrui, ir nacionaliniam leidiniui. Atvirkščiai, registras turėtų pateikti informaciją, kuri jau buvo tiesiogiai pateikta nacionaliniam leidiniui. Panašiai, jeigu bendrovė yra įsteigta vienoje valstybėje narėje ir nori įregistruoti filialą kitoje valstybėje narėje, ji turėtų turėti galimybę pasinaudoti prieš tai registrui pateiktais dokumentais ar informacija. Be to, jeigu bendrovė yra įsteigta vienoje valstybėje narėje, bet jos filialas yra kitoje valstybėje narėje, ji turėtų turėti galimybę teikti duomenis apie tam tikrus bendrovės informacijos pasikeitimus tik tam registrui, kuriame įregistruota bendrovė, nereikalaujant tos pačios informacijos teikti registrui, kuriame įregistruotas filialas. Vietoj to registras, kuriame įregistruota bendrovė, ir registras, kuriame įregistruotas filialas, naudodamiesi registrų sąveikos sistema, turėtų elektroniniu būdu keistis informacija, pavyzdžiui, apie bendrovės pavadinimo arba registruotos buveinės pasikeitimą;

(29)

siekiant užtikrinti, kad apie bendroves Sąjungoje būtų teikiama nuosekli ir naujausia informacija, ir dar labiau padidinti skaidrumą, nacionaline teise turėtų būti suteikiama galimybė naudojantis registrų sąveikos sistema keistis į valstybių narių registrus įtraukta informacija apie visų tipų įregistruotas bendroves. Valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę per tą registrų sąveikos sistemą teikti elektronines dokumentų kopijas ir informaciją apie kitų tipų bendroves;

(30)

siekiant užtikrinti skaidrumą ir apsaugoti darbuotojų, kreditorių ir mažumos akcininkų interesus bei skatinti pasitikėjimą verslo sandoriais, įskaitant vidaus rinkoje sudaromus tarpvalstybinio pobūdžio sandorius, svarbu, kad investuotojai, suinteresuotosios šalys, verslo partneriai ir institucijos galėtų nesunkiai gauti bendrovių informacijos. Kad ta informacija būtų labiau prieinama, visose valstybėse narėse daugiau informacijos turėtų būti teikiama nemokamai. Prie tokios informacijos reikėtų priskirti bendrovės statusą ir informaciją apie jos filialus kitose valstybėse narėse bei informaciją apie asmenis, kurie kaip organas ar bet kokio tokio organo nariai yra įgalioti bendrovei atstovauti. Be to, visų dokumentų ir informacijos, kurią bendrovė atskleidė popierine forma ar elektroninėmis priemonėmis, arba jų dalies kopijos gavimo kaina neturėtų viršyti jų administracinių išlaidų, įskaitant registrų sukūrimo ir priežiūros išlaidas, su sąlyga, kad kaina nėra neproporcinga atsižvelgiant į informaciją, kurią siekiama gauti;

(31)

šiuo metu valstybės narės gali kurti papildomus prieigos prie registrų sąveikos sistemos punktus. Tačiau Komisija neturi galimybių prie registrų sąveikos sistemos prijungti kitų suinteresuotųjų šalių. Kad kitos suinteresuotosios šalys galėtų pasinaudoti registrų sąveikos sistema ir užtikrinti, kad jų sistemose būtų saugoma tiksli, naujausia ir patikima informacija apie bendroves, Komisijai turėtų būti leidžiama kurti papildomus prieigos punktus. Tokiais prieigos punktais turėtų būti laikomos Komisijos arba kitų Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ar agentūrų sukurtos ir valdomos sistemos, skirtos savo administracinėms funkcijoms atlikti arba Sąjungos teisės nuostatoms vykdyti;

(32)

siekiant padėti vidaus rinkoje įsteigtoms bendrovėms lengviau plėsti savo verslo veiklą kitose valstybėse, jos turėtų turėti galimybę filialus steigti ir registruoti internetu kitose valstybėse narėse. Todėl valstybės narės turėtų sudaryti filialų registracijos bei dokumentų ir informacijos teikimo internetu galimybę panašiai, kaip ir bendrovių atveju, taip padedant mažinti išlaidas, kartu mažinant administracinę naštą ir su tarpvalstybine plėtra susijusių formalumų tvarkymo trukmę;

(33)

registruodamos kitoje valstybėje narėje įregistruotos bendrovės filialą, valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę pasinaudodamos registrų sąveikos sistema patikrinti tam tikrą informaciją apie bendrovę. Taip pat pažymėtina, kad tais atvejais, kai filialas kurioje nors valstybėje narėje uždaromas, tos valstybės narės registras per registrų sąveikos sistemą turėtų informuoti valstybės narės, kurioje įregistruota bendrovė, registrą apie tokį uždarymą ir abu registrai turėtų įtraukti šią informaciją;

(34)

siekiant užtikrinti Sąjungos ir nacionalinės teisės nuoseklumą, reikėtų išbraukti nuostatą dėl Ryšių komiteto, kurio nebėra, ir atnaujinti Direktyvos (ES) 2017/1132 I ir II prieduose nustatytus bendrovių tipus;

(35)

siekiant užtikrinti, kad į valstybių narių ir Sąjungos teisės aktus ateityje būtų galima įtraukti su bendrovių tipais susijusius pakeitimus, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kad ji galėtų atnaujinti Direktyvos (ES) 2017/1132 I, II ir IIA prieduose išvardytų bendrovių tipų sąrašą. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (7) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(36)

šios direktyvos nuostatos, įskaitant bendrovių registracijos pareigas, neturi poveikio nacionalinei teisei, susijusiai su valstybių narių mokesčių priemonėmis ar jų teritoriniu ir administraciniu suskirstymu;

(37)

šia direktyva neturėtų būti daromas poveikis valstybių narių galioms atmesti prašymus steigti bendroves ir registruoti filialus sukčiavimo ar piktnaudžiavimo atvejais bei valstybėms narėms vykdant tyrimo ir vykdymo užtikrinimo veiksmus – taip pat ir dalyvaujant policijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms. Poveikis neturėtų būti daromas ir kitoms pareigoms pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę, įskaitant grindžiamas kova su pinigų plovimu, kova su teroristų finansavimu bei tikrosios nuosavybės taisyklėmis. Ši direktyva neturi poveikio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 (8), kuria vadovaujantis kovojama su pinigų plovimo ar teroristų finansavimo keliamomis grėsmėmis, nuostatoms, visų pirma pareigoms, susijusioms su tinkamų deramo klientų tikrinimo priemonių taikymu atsižvelgiant į rizikos lygį ir su bet kurio sukurto naujo subjekto tikrojo savininko nustatymu ir užregistravimu jo įsteigimo valstybėje narėje;

(38)

ši direktyva turėtų būti taikoma laikantis Sąjungos duomenų apsaugos teisės aktų ir užtikrinant privatumo ir asmens duomenų apsaugą, įtvirtintą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsniuose. Bet koks fizinių asmenų asmens duomenų tvarkymas pagal šią direktyvą turi būti vykdomas laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 (9);

(39)

vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 (10) 28 straipsnio 2 dalimi buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, kuris pateikė nuomonę 2018 m. liepos 26 d.;

(40)

kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. užtikrinti daugiau skaitmeninių sprendimų vidaus rinkoje veikiančioms bendrovėms, valstybės narės negali deramai pasiekti pačios, o dėl masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(41)

pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų (11) valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudedamųjų dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(42)

atsižvelgiant į nacionalinių sistemų pakeitimų, kuriuos būtina atlikti siekiant užtikrinti šios direktyvos nuostatų laikymąsi, sudėtingumą ir į tai, kad šiuo metu tarp valstybių narių esama didelių skirtumų, susijusių su skaitmeninių priemonių ir procesų naudojimu bendrovių teisės srityje, tinkama numatyti, kad valstybės narės, kurios susiduria su ypač dideliais sunkumais į nacionalinę teisę perkeldamos kai kurias šios direktyvos nuostatas, turėtų turėti galimybę pranešti Komisijai, kad norėtų pasinaudoti galimybe pratęsti atitinkamą įgyvendinimo laikotarpį iki vienų metų. Valstybės narės turėtų nurodyti objektyvias priežastis, dėl kurių prašo tokio pratęsimo;

(43)

Komisija turėtų atlikti šios direktyvos vertinimą. Remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 dalimi, šis vertinimas turėtų būti grindžiamas penkiais kriterijais – veiksmingumu, efektyvumu, aktualumu, nuoseklumu ir pridėtine verte – ir turėtų būti naudojamas kaip pagrindas galimų papildomų priemonių poveikiui įvertinti. Valstybės narės turėtų padėti atlikti tą vertinimą pateikdamos Komisijai joms prieinamus duomenis apie tai, kaip bendrovių steigimas internetu veikia praktiškai, pavyzdžiui, duomenis apie steigimo internetu atvejų skaičių, apie atvejų, kai buvo naudojami šablonai arba kai buvo reikalaujama atvykti fiziškai, skaičių ir apie vidutinę steigimo internetu trukmę bei išlaidas;

(44)

turėtų būti surinkta informacija, kuria remiantis būtų galima įvertinti šios direktyvos veiksmingumą, palyginti su ja siekiamu tikslu, ir atlikti vertinimą pagal 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 dalį;

(45)

todėl Direktyvą (ES) 2017/1132 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,