Europos Sąjungos L 21/2016

28.1.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 21/2

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2016/98

2015 m. spalio 16 d.

kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES papildoma techniniais reguliavimo standartais dėl bendrųjų priežiūros institucijų kolegijų veiklos sąlygų nustatymo

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (1), ypač į jos 51 straipsnio 4 dalį ir 116 straipsnio 4 dalį,

kadangi:

(1)

laikoma, kad įstaigų grupės struktūrinio sąrašo, pagal kurį būtų identifikuojami Sąjungos ir trečiosios valstybės grupės subjektai ir kuriame būtų aprašytas kiekvieno grupės subjekto pobūdis, vieta, jo priežiūrą vykdančios institucijos, taikytinos rizikos ribojimo išimtys, jo svarba grupei ir svarba valstybei, kurioje jis yra gavęs veiklos leidimą ar yra įsteigtas, taip pat tos svarbos nustatymo kriterijai, sudarymas yra esminis kolegijos narių ir galimų stebėtojų identifikavimo elementas. Šiomis aplinkybėmis informacija apie filialo svarbą grupei ir to filialo svarbą valstybei narei, kurioje jis įsteigtas, yra būtina, norint apibrėžti tos valstybės narės kompetentingų institucijų dalyvavimą kolegijos veikloje. Informacija apie grupės subjektų – ar tai būtų įstaigos, filialai ar kiti finansų sektoriaus subjektai, – tipą, taip pat valstybę – valstybę narę ar trečiąją valstybę, kurioje jie yra gavę veiklos leidimą ar yra įsteigti, – taip pat svarbi identifikuojant kolegijos narius ir galimus stebėtojus;

(2)

informacija apie grupės subjekto svarbą grupei ir jo svarbą valstybei narei, kurioje jis yra gavęs veiklos leidimą ar yra įsteigtas, yra būtina, norint nustatyti tos valstybės narės kompetentingos institucijos dalyvavimo kolegijos veikloje lygmenį ir, visų pirma, atliekant priežiūrinį tikrinimą bei dalyvaujant vertinimo procese;

(3)

raštiški koordinavimo ir bendradarbiavimo susitarimai, nurodyti Direktyvos 2013/36/ES 115 straipsnyje, turėtų apimti visas kolegijos darbo sritis, siekiant sustiprinti priežiūros institucijų kolegijų veiksmingumą. Raštiški susitarimai taip pat turėtų apimti kai kurių kolegijos narių, dalyvaujančių konkrečioje kolegijos veikloje, pavyzdžiui, kurią vykdo konkretūs kolegijos struktūriniai vienetai, tarpusavio susitarimus. Be to, raštiški susitarimai turėtų apimti kolegijos darbo operatyvinius aspektus, nes šie aspektai būtini siekiant palengvinti kolegijos veiklą tiek veiklos tęstinumo sąlygomis, tiek kritinėse situacijose. Kadangi būtina užtikrinti bendradarbiavimą pačioje kolegijoje prieš pateikiant medžiagą dėl grupės pertvarkymo klausimų ir siekiant ją pateikti, raštiškuose susitarimuose turėtų būti nurodyti atitinkamos medžiagos koordinavimo procesai, taip pat konsoliduotos priežiūros institucijos atsakomybė ir vaidmuo perduodant tą medžiagą pertvarkymo kolegijai per grupės lygmens pertvarkymo instituciją, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES (2) 2 straipsnio 1 dalies 44 punkte. Raštiški susitarimai turėtų būti visapusiški, nuoseklūs ir išsamūs, jais kompetentingoms institucijoms turėtų būti nustatytas pakankamas ir tinkamas pagrindas, kad jos galėtų atlikti savo atitinkamas pareigas ir užduotis pačioje kolegijoje, o ne už jos ribų;

(4)

kolegijos yra pagrindinė keitimosi informacija priemonė numatant kritines situacijas ir sprendžiant su jomis susijusias problemas, taip pat sudarant galimybes konsoliduotos priežiūros institucijai konsoliduotai vykdyti veiksmingą priežiūrą. Kad būtų užtikrintas nuoseklumas ir EBI galėtų atlikti savo užduotis, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1093/2010 (3) ir Direktyvos 2013/36/ES 116 straipsnyje, EBI turėtų visose kolegijos dalyvauti nario teisėmis;

(5)

kad būtų galima vykdyti visą kolegijos veiklą, konsoliduotos priežiūros institucija ir kiti kolegijos nariai turėtų turėti bendrą supratimą apie visų grupės subjektų vykdomą veiklą, taip pat subjektų, kurie vykdo finansinę veiklą nebūdami įstaigomis, ir subjektų, kurie vykdo veiklą už Sąjungos ribų. Konsoliduotos priežiūros institucijos, kolegijos narių, trečiųjų valstybių priežiūros institucijų, valdžios institucijų ar įstaigų, kurios atsakingos už grupės subjekto priežiūrą arba dalyvauja ją atliekant, įskaitant valdžios institucijas, atsakingas už grupės finansų sektoriaus subjektų rizikos ribojimo principais pagrįstą priežiūrą, arba kompetentingas institucijas, atsakingas už finansinių priemonių rinkų priežiūrą, finansų sistemos naudojimo pinigų plovimo ir teroristų finansavimo tikslais prevenciją arba vartotojų apsaugą, bendravimas turėtų būti skatinamas leidžiant toms trečiųjų valstybių priežiūros institucijoms ir valdžios institucijoms ar įstaigoms dalyvauti kolegijos veikloje stebėtojo teisėmis, jeigu tinkama;

(6)	kolegijos nariai turėtų aptarti stebėtojų dalyvavimo, jeigu jie dalyvauja, mastą bei lygmenį ir dėl to susitarti. Stebėtojų dalyvavimo kolegijoje sistema turėtų būti aiškiai nustatyta raštiškuose koordinavimo ir bendradarbiavimo susitarimuose ir apie ją stebėtojams turėtų būti pranešta;

(7)

priežiūros institucijų kolegijos nariai turėtų bendradarbiauti, kuo labiau koordinuodami savo priežiūros veiksmus ir glaudžiai bendradarbiaudami, kad galėtų geriau atlikti savo pareigas, išvengtų užduočių dubliavimo, taip pat prašymų prižiūrimiems grupės subjektams pateikti informaciją dubliavimo. Šiomis aplinkybėmis kolegijos nariai turėtų reguliariai ir bent jau tada, kai rengia savo kolegijos priežiūros analizės programą, svarstyti galimybes sudaryti užduočių pavedimo ir atsakomybės perdavimo susitarimus;

(8)

konsoliduotos priežiūros institucija turėtų turėti prieigą prie visos informacijos, kuri būtina jos užduotims ir pareigoms atlikti ir turėtų veikti kaip informacijos, gautos iš bet kurio kolegijos nario ar stebėtojo arba iš grupės subjekto, ar bet kokios medžiagos, gautos iš pertvarkymo kolegijos, visų pirma iš grupės lygmens pertvarkymo institucijos, rinkimo ir platinimo koordinatorius. Ta pati nuostata taip pat taikoma kolegijos nariams. Visų pirma, jeigu konsoliduotos priežiūros institucija nustato, kad tam tikra informacija aktuali kitam kolegijos nariui, įskaitant priimančiosios valstybės narės, kurioje įsteigtas svarbus filialas, kompetentingą instituciją, ji neturėtų kolegijos nariams nepagrįstai neperduoti informacijos;

(9)

kolegijos nariai, kurie dalyvauja atliekant užduotis, nurodytas Direktyvos 2013/36/ES 113 straipsnyje, turėtų būti skatinami keistis informacija apie priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso pagrindinių elementų vertinimą, kaip nurodyta tos direktyvos 97 straipsnyje, kartu pripažįstant, kad priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesas valstybėse narėse gali būti vykdomas skirtingai, atsižvelgiant į tų Sąjungos taisyklių perkėlimą į nacionalinę teisę, taip pat atsižvelgiant į gaires, kurias pagal Direktyvos 2013/36/ES 107 straipsnio 3 dalį priėmė EBI;

(10)

siekiant palengvinti kompetentingų institucijų tarpusavio bendradarbiavimą ir koordinuoti bet kokius sprendimus, kuriais siekiama spręsti įstaigos reikalavimų laikymosi klausimus, susijusius su reikalavimais dėl metodų, kuriems būtinas išankstinis kompetentingų institucijų leidimas, kad juos būtų galima naudoti nuosavų lėšų reikalavimams apskaičiuoti (vidaus modeliai naudojami kredito rizikai, rinkos rizikai, sandorio šalių rizikai ir operacinei rizikai), turėtų būti nustatytos konsoliduotos priežiūros institucijos ir atitinkamų kompetentingų institucijų tarpusavio bendradarbiavimo sąlygos dėl keitimosi informacija apie tų vidaus metodų veikimą ir dėl priemonių tam nustatytam neveiksmingumui šalinti aptarimo bei susitarimo dėl tų priemonių;

(11)

kad būtų lengviau nustatyti grupės bei jos subjektų ir sistemos, kurioje jie vykdo veiklą, ankstyvuosius įspėjamuosius ženklus, galimą riziką ir pažeidžiamumą, numatoma, kad kolegijos nariai nuosekliu ir palyginamu būdu keisis kiekybine informacija apie grupę ir jos subjektus. Ši informacija turėtų apimti pagrindines kompetentingų institucijų pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 680/2014 (4) surenkamos informacijos sritis, nurodant vienodą formatą, dažnumą, pranešimo datas, apibrėžtis ir IT sprendimus, institucijos taikytinus priežiūros ataskaitų teikimo tikslais, ir ja turėtų būti keičiamasi, kol kompetentingos institucijos rengia grupės rizikos vertinimo ataskaitą ir tariasi dėl bendrų sprendimų dėl kapitalo ir likvidumo pagal Direktyvos 2013/36/ES 113 straipsnį. Kiekviena kolegija turėtų nuspręsti, kokia tiksliai informacija turi būti keičiamasi šiais tikslais;

(12)

siekdami parengti kolegijos priežiūros analizės programą, kolegijos nariai atsižvelgia į grupės rizikos vertinimo ataskaitą ir bendrų sprendimų dėl kapitalo ir likvidumo rezultatus, kad geriau nustatytų bendro darbo prioritetus. Todėl kolegijos priežiūros analizės programa turėtų būti pradėta rengti, kai tik pasibaigia grupės rizikos vertinimo ir bendrų sprendimų rengimo procesas, nors siekdamos ją užbaigti kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į užduotis, kurias jos yra įsipareigojusios atlikti nacionaliniu lygmeniu, toms užduotims skirtus išteklius ir jų vykdymo terminus;

(13)

kolegijos nariai turėtų koordinuoti savo veiklą rengdamiesi kritinėms situacijoms ir jų metu; tokios kritinės situacijos, pavyzdžiui, gali būti nepalankūs pokyčiai, kurie gali sukelti didelį pavojų finansų rinkų tvarkingam veikimui ir vientisumui arba visos Sąjungos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui, arba kitos situacijos, kurios turi poveikio arba gali akivaizdžiai turėti poveikio bankų grupės arba jos patronuojamųjų įmonių ekonominei ir finansinei padėčiai. Todėl rengiantis kritinėms situacijoms ir jų metu planuojama ir koordinuojama kompetentingų institucijų veikla turėtų apimti veiklą, nurodytą atitinkamose Direktyvos 2014/59/ES nuostatose, tačiau ja neapsiriboti; visų pirma veiklos rengiantis kritinėms situacijoms ir jų metu pavyzdžiu turėtų būti laikoma veikla, kuria siekiama koordinuoti grupės pertvarkymo planavimą ir prireikus pertvarkymo institucijoms teikti koordinuotą medžiagą;

(14)

spręsdami su kritine situacija susijusias problemas kolegijos nariai, konsoliduotos priežiūros institucijai koordinuojant, turėtų siekti parengti koordinuotą priežiūros institucijų atliekamą situacijos vertinimą, susitarti dėl koordinuoto priežiūros institucijų atsako ir stebėti to atsako įgyvendinimą, siekdami užtikrinti, kad kritinė situacija būtų tinkamai įvertinta ir sprendžiama. Jie taip pat turėtų užtikrinti, kad išorės komunikacija dėl šios kritinės situacijos būtų koordinuojama ir apimtų elementus, dėl kurių ex ante tarpusavyje susitarė kolegijos nariai;

(15)

šio reglamento nuostatos yra glaudžiai susijusios tarpusavyje, nes jomis reglamentuojamos bendrosios priežiūros institucijų kolegijų veiklos sąlygos. Siekiant užtikrinti tų nuostatų, kurios turėtų įsigalioti vienu metu, suderinamumą ir sudaryti sąlygas visapusiškai jas apžvelgti ir su jomis susipažinti vienoje vietoje asmenims, kuriems taikomos šios prievolės, pageidautina visus techninius reguliavimo standartus, kurių reikalaujama pagal Direktyvos 2013/36/ES 51 straipsnio 4 dalį ir 116 straipsnio 4 dalį, pateikti viename reglamente;

(16)

didžioji dauguma priežiūros institucijų kolegijų visoje ES sudaromos pagal Direktyvos 2013/36/ES 116 straipsnį, todėl būtų tinkama pirmiausia nustatyti pagal Direktyvos 2013/36/ES 116 straipsnį sudaromų kolegijų veiklos sąlygas, prieš nustatant pagal Direktyvos 2013/36/ES 51 straipsnį sudaromų kolegijų veiklos sąlygas, nes pirmųjų sudarymas yra įprastas, o pastarųjų – specialus atvejis;

(17)	šis reglamentas grindžiamas Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos, EBI) Komisijai pateiktais techninių reguliavimo standartų projektais;

(18)

EBI dėl techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais grindžiamas šis reglamentas, surengė atviras viešas konsultacijas, išanalizavo galimas su jais susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė, kad pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 37 straipsnį įsteigta Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupė pateiktų savo nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos bendrosios priežiūros institucijų kolegijų (toliau – kolegijos), sudaromų pagal Direktyvos 2013/36/ES 116 straipsnį ir 51 straipsnio 3 dalį, veiklos sąlygos.

2 SKYRIUS

PAGAL DIREKTYVOS 2013/36/ES 116 STRAIPSNĮ SUDAROMŲ KOLEGIJŲ VEIKLOS SĄLYGOS

1 SKIRSNIS

Kolegijų steigimas ir veikimas

2 straipsnis

Įstaigų grupės struktūrinio sąrašo sudarymas

1. Siekdama identifikuoti priežiūros institucijų kolegijos narius ir galimus stebėtojus, konsoliduotos priežiūros institucija pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/99 (5) 2 straipsnį sudaro įstaigų grupės struktūrinį sąrašą.

2. Nustačius įstaigų grupės struktūrinį sąrašą, identifikuojami šie grupės subjektai:

a)	valstybėje narėje veiklos leidimą gavusios įstaigos ir įsteigti filialai;

b)	valstybėje narėje veiklos leidimą gavę finansų sektoriaus subjektai;

c)	trečiojoje valstybėje veiklos leidimą gavusios įstaigos ir įsteigti filialai.

3. Sudarant kiekvienos valstybėje narėje veiklos leidimą gavusios įstaigos ir įsteigto filialo struktūrinį sąrašą, nurodoma ši informacija:

a)	valstybė narė, kurioje įstaiga gavo veiklos leidimą arba kurioje įsteigtas filialas;

kompetentinga institucija, atsakinga už įstaigos priežiūrą, arba priimančiosios valstybės narės, kurioje įsteigtas filialas, kompetentinga institucija, taip pat kitos tos valstybės narės finansų sektoriaus institucijos, pavyzdžiui, kompetentingos institucijos, atsakingos už finansinių priemonių rinkų priežiūrą, finansų sistemos naudojimo pinigų plovimo ir teroristų finansavimo tikslais prevenciją arba vartotojų apsaugą;

įstaigos, įskaitant toje pačioje valstybėje narėje įsteigtos ES patronuojančiosios įmonės patronuojamosios įmonės ir pačios ES patronuojančiosios įmonės, atveju – informacija, ar įstaigai rizikos ribojimo principais pagrįsta priežiūra taikytina individualiai ar suteiktas leidimas jai individualiai netaikyti reikalavimų, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 (6) antroje–aštuntoje dalyse pagal to reglamento 7, 8 ar 10 straipsnius;

įstaigos atveju – informacija, susijusi su įstaigos svarba valstybei narei, kurioje ji yra gavusi veiklos leidimą, ir atitinkami kriterijai, kuriuos kompetentingos institucijos naudoja, norėdamos nustatyti jos svarbą, taip pat informacija apie tos įstaigos svarbą grupei, jeigu tos įstaigos bendra turto ir nebalansinių straipsnių suma viršija 1 % grupės konsoliduoto bendro turto ir nebalansinių straipsnių;

filialo atveju – informacija, susijusi su filialo svarba valstybei narei, kurioje jis yra įsteigtas, visų pirma, ar šis filialas nurodytas kaip svarbus ar jį tokiu siūloma nurodyti pagal Direktyvos 2013/36/ES 51 straipsnį, taip pat informacija apie filialo svarbą grupei, jeigu to filialo bendra turto ir nebalansinių straipsnių suma viršija 1 % grupės konsoliduoto bendro turto ir nebalansinių straipsnių.

4. Sudarant kiekvieno finansų sektoriaus subjekto, įstaigos ar filialo, nurodytų 2 dalies b ir c punktuose, struktūrinį sąrašą, nurodoma ši informacija:

a)	valstybė narė, kurioje finansų sektoriaus subjektas gavo veiklos leidimą arba trečioji valstybė, kurioje įstaiga gavo veiklos leidimą arba kurioje įsteigtas filialas;

b)	institucija, atsakinga už to finansų sektoriaus subjekto, įstaigos arba filialo priežiūrą arba dalyvauja ją atliekant;

c)	informacija apie finansų sektoriaus subjekto, įstaigos arba filialo svarbą grupei, jeigu to finansų sektoriaus subjekto, įstaigos arba filialo bendra turto ir nebalansinių straipsnių suma viršija 1 % grupės konsoliduoto bendro turto ir nebalansinių straipsnių.

3 straipsnis

Kolegijos narių ir stebėtojų paskyrimas

1. Konsoliduotos priežiūros institucija tapti kolegijos nariais pakviečia šias institucijas:

kompetentingas institucijas, atsakingas už įstaigų, kurios yra ES patronuojančiosios įstaigos arba ES patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, arba ES patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės patronuojamosios įmonės, priežiūrą ir priimančiųjų valstybių narių, kuriose įsteigti svarbūs filialai, kaip nurodyta Direktyvos 2013/36/ES 51 straipsnyje, kompetentingas institucijas;

b)	valstybių narių ECBS centrinius bankus, kurie pagal nacionalinę teisę dalyvauja atliekant a punkte nurodytų juridinių subjektų rizikos ribojimo principais pagrįstą priežiūrą, bet kurie nėra kompetentingos institucijos;

EBI.

2. Konsoliduotos priežiūros institucija gali pakviesti priimančiųjų valstybių narių, kuriose įsteigti nesvarbūs filialai, kompetentingas institucijas dalyvauti kolegijoje stebėtojo teisėmis pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/99 3 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytą procedūrą.

3. Konsoliduotos priežiūros institucija gali pakviesti trečiųjų valstybių, kuriose įstaigos yra gavusios veiklos leidimą ar kuriose yra įsteigti filialai, priežiūros institucijas dalyvauti kolegijoje stebėtojo teisėmis pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/99 3 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytą procedūrą.

4. Konsoliduotos priežiūros institucija gali pakviesti toliau nurodytas institucijas dalyvauti kolegijoje stebėtojo teisėmis pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/99 3 straipsnio 1 dalies d punkte nustatytą procedūrą:

a)	ECBS centrinius bankus, kuriems pagal nacionalinę teisę nėra suteikti įgaliojimai vykdyti valstybėje narėje veiklos leidimą gavusios įstaigos ar įsteigto filialo priežiūrą;

valstybės narės valdžios institucijas ar įstaigas, kurios atsakingos už grupės subjekto priežiūrą arba dalyvauja ją atliekant, įskaitant valdžios institucijas, atsakingas už grupės finansų sektoriaus subjektų rizikos ribojimo principais pagrįstą priežiūrą, arba kompetentingas institucijas, atsakingas už finansinių priemonių rinkų priežiūrą, finansų sistemos naudojimo pinigų plovimo ir teroristų finansavimo tikslais prevenciją arba vartotojų apsaugą.

5. Konsoliduotos priežiūros institucija ir kolegijos nariai nustato susitarimus dėl stebėtojo dalyvavimo kolegijoje raštiškuose koordinavimo ir bendradarbiavimo susitarimuose, nurodytuose 5 straipsnio c dalyje. Konsoliduotos priežiūros institucija apie šiuos susitarimus praneša stebėtojams.

4 straipsnis

Pranešimas apie kolegijos steigimą ir sudėtį

Konsoliduotos priežiūros institucija grupės ES patronuojančiajai įmonei praneša apie kolegijos steigimą, identifikuoja jos narius ir stebėtojus, taip pat nurodo bet kokius jos sudėties pakeitimus.

5 straipsnis

Raštiškų koordinavimo ir bendradarbiavimo susitarimų sudarymas

Raštiški koordinavimo ir bendradarbiavimo susitarimai, nurodyti Direktyvos 2013/36/ES 115 straipsnyje, apima bent šią informaciją:

a)	informaciją apie bendrą grupės struktūrą, apimančią visus grupės subjektus;

b)	kolegijos narių ir stebėtojų identifikavimą;

c)	stebėtojų dalyvavimo kolegijoje sąlygų aprašymą, kaip nurodyta šio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje, įskaitant jų dalyvavimą įvairiuose kolegijos dialoguose ir procesuose, taip pat jų teises bei pareigas, susijusias su keitimusi informacija;

d)	susitarimų dėl keitimosi informacija aprašymą, įskaitant jos apimtį, dažnumą ir komunikacijos kanalus;

e)	susitarimų dėl konfidencialios informacijos tvarkymo aprašymą;

f)	susitarimų dėl užduočių pavedimo ir atsakomybės perdavimo aprašymą, jei taikoma;

g)	bet kokių kolegijos struktūrinių vienetų aprašymą;

h)	priežiūros veiklos planavimo ir koordinavimo sistemos veiklos tęstinumo sąlygomis aprašymą;

i)	priežiūros veiklos planavimo ir koordinavimo sistemos rengiantis kritinėms situacijoms ir jų metu aprašymą, įskaitant nenumatytų atvejų planą, komunikacijos priemones ir procedūras;

j)	konsoliduotos priežiūros institucijos ir kolegijos narių bei ES patronuojančiosios įmonės ir grupės subjektų komunikacijos politikos aprašymą;

k)	sutartas procedūras ir terminus, kurių būtina laikytis siunčiant posėdžių dokumentus;

l)	bet kokį kitą kolegijos narių tarpusavio susitarimą, įskaitant sutartus rodiklius, pagal kuriuos nustatomi ankstyvieji įspėjamieji ženklai, galima rizika ir pažeidžiamumas;

m)	sistemos, pagal kurią pertvarkymo kolegijai teikiama koordinuota medžiaga, aprašymą, visų pirma teikiant koordinuotą medžiagą be apribojimų konsultacijų proceso, nurodyto Direktyvos 2014/59/ES 12, 13, 16, 18, 91 ir 92 straipsniuose, tikslais;

n)	konsoliduotos priežiūros institucijos vaidmens aprašymą, visų pirma susijusį su m punkte minimos medžiagos pateikimo atitinkamai pertvarkymo kolegijai per grupės lygmens pertvarkymo instituciją koordinavimu;

o)	nuostatas dėl susitarimų, pagal kuriuos narys arba stebėtojas nutraukia dalyvavimą kolegijoje.

6 straipsnis

Dalyvavimas kolegijos posėdžiuose ir veikloje

1. Spręsdama, kurios institucijos dalyvaus kolegijos posėdyje ar veikloje pagal Direktyvos 2013/36/ES 116 straipsnio 7 dalį, konsoliduotos priežiūros institucija atsižvelgia į:

a)	temas, kurios turi būti aptariamos ir posėdžio ar veiklos tikslus, visų pirma jų aktualumą kiekvienam grupės subjektui;

b)	grupės subjekto svarbą valstybei narei, kurioje grupės subjektas yra gavęs veiklos leidimą ar yra įsteigtas, ir jo svarbą grupei.

2. Konsoliduotos priežiūros institucija ir kolegijos nariai užtikrina, kad kolegijos posėdžiuose ir veikloje, atsižvelgiant į aptariamas temas ir siekiamus tikslus, dalyvautų patys tinkamiausi atstovai. Tie atstovai yra įgalioti, kaip kolegijos nariai, kuo plačiau atstovauti savo institucijoms per posėdžius priimant sprendimus arba vykdant veiklą.

3. Konsoliduotos priežiūros institucija, atsižvelgdama į kolegijos posėdžio ar veiklos temas ir tikslus, gali pakviesti grupės subjektų atstovus dalyvauti kolegijos posėdyje ar veikloje.

7 straipsnis

Užduočių pavedimas ir atsakomybės perdavimas

1. Rengdami kolegijos priežiūros analizės programą pagal 16 straipsnį ir ją prireikus atnaujindami, konsoliduotos priežiūros institucija ir kolegijos nariai svarsto galimybę susitarti dėl savanoriško užduočių pavedimo ir atsakomybės perdavimo pagal Direktyvos 2013/36/ES 116 straipsnio 1 dalies b punktą, ypač jei numatoma, kad dėl tokio pavedimo ar perdavimo priežiūra bus veiksmingesnė ir našesnė, nes visų pirma bus panaikinti nereikalingi dubliuojami priežiūros reikalavimai, įskaitant reikalavimus dėl prašymų pateikti informaciją.

2. Apie susitarimo dėl užduočių pavedimo ir atsakomybės perdavimo sudarymą konsoliduotos priežiūros institucija praneša ES patronuojančiajai įmonei, o kompetentinga institucija, kuri perduoda savo įgaliojimus, – atitinkamai įstaigai.

8 straipsnis

Kolegijos narių ir įstaigų grupės keitimasis informacija

1. Konsoliduotos priežiūros institucija yra atsakinga už informacijos perdavimą ES patronuojančiajai įmonei ir prašymą jai informaciją pateikti. Kolegijos nariai yra atsakingi už informacijos perdavimą savo prižiūrimoms įstaigoms bei filialams ir prašymą jiems informaciją pateikti.

2. Kai išimtinėmis aplinkybėmis kolegijos narys ketina perduoti informaciją ES patronuojančiajai įmonei ir prašyti jos informaciją pateikti, jis iš anksto apie tai praneša konsoliduotos priežiūros institucijai.

3. Kai išimtinėmis aplinkybėmis konsoliduotos priežiūros institucija ketina perduoti informaciją jos neprižiūrimai įstaigai ar filialui ir prašyti jų informaciją pateikti, ji iš anksto apie tai praneša kolegijos nariui, atsakingam už tos įstaigos ar filialo priežiūrą.

2 SKIRSNIS

Priežiūros veiklos planavimas ir koordinavimas veiklos tęstinumo sąlygomis

9 straipsnis

Bendrosios konsoliduotos priežiūros institucijos ir kolegijos narių keitimosi informacija sąlygos

1. Konsoliduotos priežiūros institucija ir kolegijos nariai keičiasi visa būtina informacija, kuri palengvina užduočių, nurodytų Direktyvos 2013/36/ES 112 ir 113 straipsniuose, atlikimą, atsižvelgdami į konfidencialumo reikalavimus, nustatytus tos direktyvos VII antraštinės dalies 1 skyriaus II skirsnyje, ir, jei taikoma, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/39/EB (7) 54 ir 58 straipsniuose.

2. Konsoliduotos priežiūros institucija ir kolegijos nariai taip pat keičiasi visa būtina informacija, kuri palengvina užduočių, nurodytų Direktyvos 2014/59/ES 8 straipsnyje, atlikimą.

3. Konsoliduotos priežiūros institucija ir kolegijos nariai keičiasi informacija, nurodyta 1 ir 2 dalyse, ar ją būtų gavę iš grupės subjekto, kompetentingos ar priežiūros institucijos, ar iš bet kokio kito šaltinio, ir tai daro pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/99 7 straipsnį. Ši informacija yra pakankamai adekvati, tiksli ir pateikta laiku.

10 straipsnis

Keitimasis informacija apie grupės rizikos vertinimo rengimą ir bendrų sprendimų priėmimą

1. Siekdami priimti bendrus sprendimus dėl konkrečios įstaigos rizikos ribojimo reikalavimų, kaip nurodyta Direktyvos 2013/36/ES 113 straipsnyje, konsoliduotos priežiūros institucija ir atitinkami kolegijos nariai, nurodyti to straipsnio 1 dalyje, keičiasi būtina tiek individualia, tiek konsoliduota informacija, kad priimtų bendrą sprendimą.

2. Visų pirma konsoliduotos priežiūros institucija ir atitinkami kolegijos nariai, nurodyti 1 dalyje, keičiasi informacija apie priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso, vykdyto pagal Direktyvos 2013/36/ES 97 straipsnį, rezultatus. Šioje informacijoje atskleidžiamas bent šių elementų vertinimo rezultatai:

a)	veiklos modelio analizės, įskaitant esamo veiklos modelio gyvybingumo ir įstaigos ateities veiklos strategijos tvarumo vertinimą;

b)	vidaus valdymo susitarimų ir visos įstaigos kontrolės priemonių;

individualios rizikos įstaigos kapitalui, įskaitant šiuos elementus:

i)	būdingą individualią riziką;

ii)	rizikos valdymo ir kontrolės priemones;

d)	kapitalo pakankamumo vertinimo, įskaitant pasiūlytas reikalaujamas nuosavas lėšas pagal Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnio 1 dalies a punktą;

rizikos įstaigos likvidumui ir finansavimui, įskaitant šiuos elementus:

i)	likvidumo riziką ir finansavimo riziką;

ii)	likvidumo ir finansavimo rizikos valdymą;

f)	likvidumo pakankamumo vertinimo, įskaitant pasiūlytas kiekybines ir kokybines likvidumo priemones pagal Direktyvos 2013/36/ES 105 straipsnį;

g)	kitų priežiūros priemonių arba ankstyvosios intervencijos priemonių, kurių imamasi arba kurių planuojama imtis pasibaigus priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesui nustatytam neveiksmingumui šalinti;

h)	priežiūros institucijos pagal Direktyvos 2013/36/ES 100 straipsnį atlikto testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultato;

i)	per patikrinimus vietoje ir nuotolinę stebėseną, kurie svarbūs vertinant grupės arba bet kokio jos subjekto rizikos profilį, nustatytų faktų.

11 straipsnis

Keitimasis informacija dėl nuolatinės leidimo naudoti vidaus metodus peržiūros ir nereikšmingų vidaus modelių išplėtimų arba pakeitimų

1. Siekdami užtikrinti nuolatinės leidimo naudoti vidaus metodus peržiūros, kaip nurodyta Direktyvos 2013/36/ES 101 straipsnyje, nuoseklumą ir koordinavimą, konsoliduotos priežiūros institucija ir atitinkami kolegijos nariai, kurie prižiūri įstaigas, gavusias veiklos leidimą naudoti vidaus metodus pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 143 straipsnio 1 dalį, 151 straipsnio 4 arba 9 dalį, 283 straipsnį, 312 straipsnio 2 dalį arba 363 straipsnį, keičiasi visa informacija apie nuolatinę peržiūrą ir visa kita atitinkama informacija.

2. Jeigu konsoliduotos priežiūros institucija arba bet kuris atitinkamas kolegijos narys, nurodytas 1 dalyje, nustato, kad valstybėje narėje veiklos leidimą gavusi įstaiga, įskaitant ES patronuojančiąją įstaigą, nebeatitinka visų vidaus metodo taikymo reikalavimų, arba nustato trūkumų pagal Direktyvos 2013/36/ES 101 straipsnį, kad lengviau pasiektų bendrą susitarimą, kaip nurodyta Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/99 8 straipsnyje, jie nedelsdami keičiasi tokia informacija, jei taikoma:

a)	informacija apie nustatytų trūkumų, reikalavimų nesilaikymo ir jų reikšmingumo problemų poveikio vertinimą;

b)	informacija apie reikalavimų įvykdymo ir nustatytų trūkumų šalinimo plano, kurį pateikė ES patronuojančioji įstaiga arba bet kuri valstybėje narėje veiklos leidimą gavusi įstaiga, vertinimą, įskaitant informaciją dėl jo įgyvendinimo termino;

informacija apie konsoliduotos priežiūros institucijos arba bet kurio atitinkamo kolegijos nario ketinimą atšaukti leidimą arba leisti naudoti modelį tik tose srityse, kuriose laikomasi reikalavimų, arba tose srityse, kur per tam tikrą terminą gali būti laikomasi reikalavimų, arba tose srityse, kurioms nustatyti trūkumai neturi poveikio;

d)	informacija apie bet kokius pasiūlytus papildomų nuosavų lėšų reikalavimus pagal Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnio 2 dalies d punktą, kurie yra priežiūros institucijos priemonė reikalavimų nesilaikymo problemai spręsti arba nustatytiems trūkumams šalinti.

3. Konsoliduotos priežiūros institucija arba atitinkamas kolegijos narys, nurodytas 1 dalyje, taip pat keičiasi informacija apie šių vidaus modelių išplėtimus arba pakeitimus, kurie yra nereikšmingi vidaus modelių išplėtimai arba pakeitimai, kaip nurodyta Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/100 (8) 13 straipsnyje.

4. 1 ir 2 dalyse nurodyta informacija aptariama ir į ją atsižvelgiama rengiant grupės rizikos vertinimą ir priimant bendrą sprendimą pagal Direktyvos 2013/36/ES 113 straipsnio 1 dalies a punktą.

12 straipsnis

Keitimasis informacija apie ankstyvuosius įspėjamuosius ženklus, galimą riziką ir pažeidžiamumą

1. Konsoliduotos priežiūros institucija ir kolegijos nariai, dalyvaujantys rengiant grupės rizikos vertinimo ataskaitą, nurodytą Direktyvos 2013/36/ES 113 straipsnio 2 dalies a punkte, arba grupės likvidumo rizikos vertinimo ataskaitą, nurodytą tos direktyvos 113 straipsnio 2 dalies b punkte, siekdami priimti bendrus sprendimus dėl konkrečios įstaigos rizikos ribojimo reikalavimų pagal tą straipsnį, keičiasi kiekybine informacija siekdami nustatyti ankstyvuosius įspėjamuosius ženklus, galimą riziką ir pažeidžiamumą ir pateikti informaciją grupės rizikos vertinimo ataskaitoje ir grupės likvidumo rizikos vertinimo ataskaitoje.

2. 1 dalyje nurodyta informacija rengiama remiantis informacija, kurią surinko kompetentingos institucijos pagal Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 680/2014, kad būtų užtikrintas naudojamų duomenų nuoseklumas ir palyginamumas. Ši informacija apima bent jau visus valstybėje narėje veiklos leidimą gavusius ar įsteigtus grupės subjektus ir bent jau šias sritis:

kapitalo;

b)	likvidumo;

c)	turto kokybės;

d)	finansavimo;

e)	pelningumo;

f)	koncentracijos rizikos.

3. Konsoliduotos priežiūros institucija ir kolegijos nariai, nurodyti 1 dalyje, taip pat svarsto galimybę keistis informacija apie makroekonominę aplinką, kurioje įstaigų grupė ir jos grupės subjektai vykdo veiklą.

13 straipsnis

Keitimasis informacija apie reikalavimų nesilaikymą ir sankcijas

1. Kolegijos nariai konsoliduotos priežiūros institucijai perduoda informaciją apie bet kokias situacijas, kada kolegijos nariai nustato, kad jų prižiūrima įstaiga arba filialas nesilaikė nacionalinės arba Sąjungos teisės ar reikalavimų, kiek tai susiję su įstaigų rizikos ribojimo principais pagrįsta priežiūra arba elgesio rinkoje priežiūra, įskaitant reikalavimus, nustatytus Reglamente (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyvoje 2013/36/ES, ir apie bet kokias paskirtas administracines nuobaudas arba kitas administracines priemones, taikomas vadovaujantis Direktyvos 2013/36/ES 64–67 straipsniais, kai ši informacija paveikia arba greičiausiai paveiks grupės arba bet kokio grupės subjekto rizikos profilį. Kolegijos nariai su konsoliduotos priežiūros institucija aptaria galimą šių reikalavimų nesilaikymo problemų ir sankcijų poveikį grupės subjektams arba visai grupei.

2. Jeigu konsoliduotos priežiūros institucija mano, kad 1 dalyje nurodyta informacija aktuali, ji gali nuspręsti ją perduoti kolegijos nariams, kuriems ši informacija aktuali, pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/99 7 straipsnį.

14 straipsnis

Keitimasis informacija dėl grupės pertvarkymo plano vertinimo

1. Konsoliduotos priežiūros institucija ir kolegijos nariai keičiasi visa informacija, būtina tiems, kurie dalyvauja priimant bendrą sprendimą dėl Direktyvos 2014/59/ES 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų elementų.

2. 1 dalies tikslais konsoliduotos priežiūros institucija grupės pertvarkymo planą pateikia kolegijos nariams pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/99 7 straipsnyje nustatytą procedūrą.

3. Konsoliduotos priežiūros institucija užtikrina, kad visi kolegijos nariai būtų tinkamai informuoti apie 1 dalyje nurodyto proceso rezultatus.

4. Konsoliduotos priežiūros institucija praneša grupės lygmens pertvarkymo institucijai apie terminą, kurio laikytasi atliekant grupės pertvarkymo plano peržiūrą ir vertinimą, ir nurodo datą, iki kurios grupės lygmens pertvarkymo institucija gali pateikti savo rekomendacijų, jeigu tokių būtų, pagal Direktyvos 2014/59/ES 6 straipsnio 4 dalį.

15 straipsnis

Keitimasis informacija dėl grupės finansinės paramos susitarimų

Konsoliduotos priežiūros institucija užtikrina, kad visiems kolegijos nariams būtų tinkamai pranešta apie pagrindines leidimų sudaryti grupės finansinės paramos susitarimus, kurie suteikti atsižvelgiant į Direktyvos 2014/59/ES 20 straipsnyje nurodytą bendro sprendimo procesą, sąlygas.

16 straipsnis

Kolegijos priežiūros analizės programos rengimas ir atnaujinimas

1. Siekdami parengti kolegijos priežiūros analizės programą pagal Direktyvos 2013/36/ES 116 straipsnio 1 dalies c punktą, konsoliduotos priežiūros institucija ir kolegijos nariai nustato, kokios priežiūros veiklos turi būti imamasi.

2. Į kolegijos priežiūros analizės programą įtraukiami bent šie elementai:

bendro darbo sritys, nustatytos atlikus grupės rizikos vertinimą, grupės likvidumo rizikos vertinimą ir parengus bendrus sprendimus dėl konkrečios įstaigos rizikos ribojimo reikalavimų pagal Direktyvos 2013/36/ES 113 straipsnį arba įvykdžius bet kokią kitą kolegijos veiklą, įskaitant pastangas prisidėti prie veiksmingos priežiūros ir panaikinti nereikalingą užduočių dubliavimą pagal tos direktyvos 116 straipsnio 1 dalies d punktą;

b)	atitinkamos konsoliduotos priežiūros institucijos ir kolegijos narių priežiūros analizės programos patronuojančiajai įmonei ir visoms valstybėje narėje veiklos leidimą gavusioms įstaigoms ir įsteigtiems filialams;

c)	kolegijos darbo ir jos planuojamos priežiūros veiklos dėmesio sritys, įskaitant planuojamus patikrinimus vietoje pagal Direktyvos 2013/36/ES 99 straipsnio 1 dalies c punktą;

d)	kolegijos nariai, atsakingi už planuojamos priežiūros veiklos vykdymą;

e)	kiekvienos planuojamos priežiūros veiklos numatomi terminai tiek laiko, tiek trukmės požiūriu.

3. Kolegijos priežiūros analizės programa rengiama ir atnaujinama pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/99 11 straipsnį.

3 SKIRSNIS

Priežiūros veiklos planavimas ir koordinavimas rengiantis kritinėms situacijoms ir jų metu

17 straipsnis

Kolegijos veiklos kritinėse situacijose sistemos nustatymas

1. Konsoliduotos priežiūros institucija ir kolegijos nariai nustato kolegijos sistemą rengiantis galimoms kritinėms situacijoms pagal Direktyvos 2013/36/ES 112 straipsnio 1 dalies c punktą (toliau – kolegijos veiklos kritinėse situacijose sistema), atsižvelgdami į institucijų grupės specifiką ir struktūrą.

2. Į kolegijos veiklos kritinėse situacijose sistemą įtraukiami bent šie elementai:

a)	konkrečios kolegijos procedūros, taikomos susidarius Direktyvos 2013/36/ES 114 straipsnio 1 dalyje nurodytai kritinei situacijai;

b)	minimalios informacijos, kuria keičiamasi susidarius Direktyvos 2013/36/ES 114 straipsnio 1 dalyje nurodytai kritinei situacijai, rinkinys.

3. Į 2 dalies b punkte nurodytą minimalios informacijos rinkinį įtraukiama ši informacija:

a)	glaustas įvykusios situacijos apibrėžimas, įskaitant kritinės situacijos pagrindinę priežastį ir numatomą kritinės situacijos poveikį grupės subjektams ir visai grupei, rinkos likvidumui ir finansų sistemos stabilumui;

b)	priemonių ir veiksmų, kurių konsoliduotos priežiūros institucija arba bet kuris kolegijos narys, arba patys grupės subjektai ėmėsi arba planuoja imtis, paaiškinimas;

c)	naujausia turima kiekybinė informacija, susijusi su grupės subjektų, kuriuos paveikė arba greičiausiai paveiks kritinė situacija, individualia ir konsoliduota likvidumo ir kapitalo padėtimi.

18 straipsnis

Bendrosios keitimosi informacija kritinėje situacijoje sąlygos

1. Konsoliduotos priežiūros institucija ir kolegijos nariai keičiasi visa būtina informacija, kuri palengvina užduočių, nurodytų Direktyvos 2013/36/ES 114 straipsnio 1 dalyje, atlikimą, atsižvelgdami į konfidencialumo reikalavimus, nustatytus tos direktyvos VII antraštinės dalies 1 skyriaus II skirsnyje, ir, jei taikoma, Direktyvos 2004/39/EB 54 ir 58 straipsniuose.

2. Kai bet kuris kolegijos narys arba stebėtojas įspėja apie kritinę situaciją arba kai konsoliduotos priežiūros institucija tokią situaciją nustato, konsoliduotos priežiūros institucija perduoda 17 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytą informaciją pagal 17 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytą procedūrą kolegijos nariams, prižiūrintiems grupės subjektus, kuriuos paveikė arba greičiausiai paveiks kritinė situacija, ir EBI.

3. Atsižvelgdami į kritinės situacijos pobūdį, sunkumą, galimą sisteminį poveikį ar kitą poveikį ir tikimybę, kad kritinės situacijos neigiamas poveikis plis, kolegijos nariai, prižiūrintys grupės subjektus, kuriuos paveikė arba greičiausiai paveiks kritinė situacija, ir konsoliduotos priežiūros institucija gali nuspręsti keistis papildoma informacija.

4. Konsoliduotos priežiūros institucija svarsto, ar 2 ir 3 dalyse nurodyta informacija yra aktuali pertvarkymo kolegijos užduočių atlikimui. Šiuo atveju konsoliduotos priežiūros institucija šią informaciją perduoda grupės lygmens pertvarkymo institucijai, apibrėžtai Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 44 punkte.

5. 2 ir 3 dalyse nurodyta informacija, jei taikoma, atnaujinama iš karto, kai gaunama nauja informacija.

6. Kai šiame straipsnyje nurodyta informacija keičiamasi ar ji perduodama žodžiu, atitinkamos kompetentingos institucijos vėliau laiku pateikia raštišką pranešimą.

19 straipsnis

Priežiūros institucijų atliekamo kritinės situacijos vertinimo koordinavimas

1. Įvykus kritinei situacijai, konsoliduotos priežiūros institucija koordinuoja kritinės situacijos vertinimą (toliau – koordinuotas priežiūros institucijų atliekamas vertinimas) bendradarbiaudama su kolegijos nariais, prižiūrinčiais grupės subjektus, kuriuos paveikė arba greičiausiai paveiks ta kritinė situacija.

2. Koordinuotas priežiūros institucijų atliekamas kritinės situacijos vertinimas atliekamas pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/99 14 straipsnį ir apima bent jau šiuos elementus:

a)	kritinės situacijos pobūdį ir sunkumą;

b)	kritinės situacijos poveikį arba galimą poveikį grupei arba bet kuriam grupės subjektui, kurį ji paveikė arba greičiausiai paveiks;

c)	riziką, kad plintantis neigiamas poveikis bus tarpvalstybinis.

3. Vertindama 2 dalies c punktą, konsoliduotos priežiūros institucija atsižvelgia į galimus sisteminius padarinius bet kurioje valstybėje narėje, kurioje grupės subjektai yra gavę veiklos leidimus ar kuriose yra įsteigti svarbūs filialai.

20 straipsnis

Priežiūros institucijų atsako į kritinę situaciją koordinavimas

1. Įvykus kritinei situacijai, konsoliduotos priežiūros institucija koordinuoja priežiūros institucijų atsako į kritinę situaciją (toliau – koordinuotas priežiūros institucijų atsakas) rengimą bendradarbiaudama su kolegijos nariais, prižiūrinčiais grupės subjektus, kuriuos paveikė arba greičiausiai paveiks ta kritinė situacija.

2. 19 straipsnyje nurodytas koordinuotas priežiūros institucijų atliekamas vertinimas yra koordinuoto priežiūros institucijų atsako pagrindas ir jame apibrėžiami būtini priežiūros veiksmai, jų mastas ir įgyvendinimo tvarkaraštis.

3. Koordinuotą priežiūros institucijų atsaką rengia konsoliduotos priežiūros institucija ir kolegijos nariai, prižiūrintys grupės subjektus, kuriuos paveikė arba greičiausiai paveiks kritinė situacija.

21 straipsnis

Koordinuoto priežiūros institucijų atsako į kritinę situaciją įgyvendinimo stebėjimas

1. Konsoliduotos priežiūros institucija ir kolegijos nariai, prižiūrintys grupės subjektus, kuriuos paveikė arba greičiausiai paveiks kritinė situacija, stebi, kaip įgyvendinamas 20 straipsnyje nurodytas koordinuotas priežiūros institucijų atsakas ir keičiasi atitinkama informacija.

2. Informacija, kuria turi būti keičiamasi, apima bent jau sutartų veiksmų įgyvendinimo atnaujinimą pagal numatytą terminą, kaip nurodyta 20 straipsnio 2 dalyje, ir poreikį šiuos veiksmus atnaujinti ar pritaikyti.

22 straipsnis

Išorės komunikacijos koordinavimas kritinėje situacijoje

1. Pagal taikytiną Sąjungos ir nacionalinės teisės sistemą konsoliduotos priežiūros institucija ir kolegijos nariai, prižiūrintys grupės subjektus, kuriuos paveikė arba greičiausiai paveiks kritinė situacija, kuo labiau koordinuoja savo išorės komunikaciją.

2. Siekdami koordinuoti savo išorės komunikaciją, konsoliduotos priežiūros institucija ir kolegijos nariai susitaria dėl šių elementų:

a)	atsakomybės paskirstymo už išorės komunikacijos koordinavimą skirtingais kritinės situacijos etapais;

atskleistinos informacijos lygio, atsižvelgiant į būtinybę išlaikyti pasitikėjimą rinkoje ir bet kokią kitą papildomą informacijos atskleidimo prievolę, kai grupės subjektų, kuriuos paveikė arba greičiausiai paveiks kritinė situacija, išleistos finansinės priemonės yra įtrauktos į biržos sąrašus vienoje ar daugiau reguliuojamų Sąjungos rinkų;

c)	viešų pareiškimų koordinavimo, įskaitant tik vieno kolegijos nario pareiškimus, visų pirma kai jie gali sukelti padarinių kitų kolegijos narių prižiūrimiems grupės subjektams;

d)	atsakomybės paskirstymo ir tinkamo laiko, kada bendrauti su grupės nariais;

e)	atsakomybės paskirstymo ir veiksmų, kurių reikia imtis dėl išorės komunikacijos pranešant apie koordinuotus veiksmus, kuriais sprendžiama kritinė situacija;

f)	galimo koordinavimo su kita grupe ar kolegija, kurios gali dalyvauti sprendžiant kritinę situaciją, kuri paveikė grupę, pavyzdžiui, su krizių valdymo grupe ar pertvarkymo kolegija, aprašymo.

3 SKYRIUS

PAGAL DIREKTYVOS 2013/36/ES 51 STRAIPSNIO 3 DALĮ SUDAROMŲ KOLEGIJŲ VEIKLOS SĄLYGOS

1 SKIRSNIS

Kolegijų steigimas ir veikimas

23 straipsnis

Kolegijos narių ir stebėtojų paskyrimas

1. Sudariusios įstaigos su filialais kitoje valstybėje narėje struktūrinį sąrašą pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/99 2 straipsnį, buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos tapti kolegijos nariais pakviečia šias institucijas:

a)	priimančiųjų valstybių narių, kuriose yra įsteigti svarbūs filialai, kompetentingas institucijas;

b)	valstybių narių ECBS centrinius bankus, kurie pagal nacionalinę teisę dalyvauja atliekant a punkte nurodytų svarbių filialų rizikos ribojimo principais pagrįstą priežiūrą, bet kurie nėra kompetentingos institucijos;

EBI.

2. Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos gali pakviesti priimančiųjų valstybių narių, kuriose įsteigti nesvarbūs filialai, kompetentingas institucijas dalyvauti kolegijoje stebėtojo teisėmis pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/99 3 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytą procedūrą.

3. Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos gali pakviesti trečiųjų valstybių, kuriose yra įsteigti atitinkamos įstaigos filialai, priežiūros institucijas dalyvauti kolegijoje stebėtojo teisėmis pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/99 3 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytą procedūrą.

4. Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos gali pakviesti toliau nurodytas institucijas dalyvauti kolegijoje stebėtojo teisėmis pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/99 3 straipsnio 1 dalies d punkte nustatytą procedūrą:

a)	ECBS centrinius bankus, kuriems pagal nacionalinę teisę nėra suteikti įgaliojimai vykdyti įstaigos arba jos filialų, įsteigtų valstybėje narėje, priežiūrą;

valstybės narės valdžios institucijas ar įstaigas, kurios atsakingos už įstaigos arba jos filialų priežiūrą arba dalyvauja ją atliekant, įskaitant kompetentingas institucijas, atsakingas už finansinių priemonių rinkų priežiūrą, finansų sistemos naudojimo pinigų plovimo ir teroristų finansavimo tikslais prevenciją arba vartotojų apsaugą.

5. Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos ir kolegijos nariai nustato susitarimus dėl stebėtojo dalyvavimo kolegijoje raštiškuose susitarimuose, nurodytuose Direktyvos 2013/36/ES 51 straipsnio 3 dalyje. Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos apie šiuos susitarimus praneša stebėtojams.

24 straipsnis

Pranešimas apie kolegijos steigimą ir sudėtį

Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos įstaigai praneša apie kolegijos steigimą, identifikuoja jos narius ir stebėtojus, taip pat nurodo bet kokius jos sudėties pakeitimus.

25 straipsnis

Raštiškų koordinavimo ir bendradarbiavimo susitarimų sudarymas

Svarbių filialų kolegijų, sudaromų pagal Direktyvos 2013/36/ES 51 straipsnio 3 dalį, steigimas ir veikimas grindžiamas raštiškais koordinavimo ir bendradarbiavimo susitarimais, sudarytinais pagal šio reglamento 5 straipsnį.

26 straipsnis

Dalyvavimas kolegijos posėdžiuose ir veikloje

1. Spręsdamos, kurios institucijos dalyvaus kolegijos posėdyje ar veikloje pagal Direktyvos 2013/36/ES 51 straipsnio 3 dalį, buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos atsižvelgia į:

a)	temas, kurios turi būti aptariamos, ir posėdžio ar veiklos tikslus, visų pirma jų aktualumą kiekvienam filialui;

b)	filialo svarbą valstybei narei, kurioje jis įsteigtas, ir jo svarbą grupei.

2. Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos ir kolegijos nariai užtikrina, kad kolegijos posėdžiuose ir veikloje, atsižvelgiant į aptariamas temas ir siekiamus tikslus, dalyvautų patys tinkamiausi atstovai. Tie atstovai yra įgalioti, kaip kolegijos nariai, kuo plačiau atstovauti savo institucijoms per posėdžius priimant sprendimus arba vykdant veiklą.

3. Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į kolegijos posėdžio ar veiklos temas ir tikslus, gali pakviesti įstaigos atstovus dalyvauti kolegijos posėdyje ar veikloje.

27 straipsnis

Komunikacijos sąlygos

1. Komunikacija su įstaiga ar jos filialais organizuojama atsižvelgiant į buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms ir kolegijos nariams suteiktą atsakomybę už priežiūrą pagal Direktyvos 2013/36/ES V antraštinės dalies 4 skyrių ir VII antraštinę dalį.

2. Kolegijos posėdžiai ir veikla organizuojami pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/99 18 straipsnį.

2 SKIRSNIS

Priežiūros veiklos planavimas ir koordinavimas veiklos tęstinumo sąlygomis

28 straipsnis

Bendrosios buveinės valstybės narės kompetentingų institucijų ir kolegijos narių keitimosi informacija sąlygos

1. Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos ir kolegijos nariai keičiasi visa būtina informacija, kuri palengvina bendradarbiavimą pagal Direktyvos 2013/36/ES 50 straipsnį ir 51 straipsnio 2 dalį.

2. Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos ir kolegijos nariai taip pat keičiasi visa būtina informacija, kuri palengvina bendradarbiavimą, nurodytą Direktyvos 2014/59/ES 6, 7 ir 8 straipsniuose.

3. Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos ir kolegijos nariai keičiasi informacija, nurodyta 1 ir 2 dalyse, ar ją būtų gavę iš įstaigos, kompetentingos ar priežiūros institucijos, ar iš bet kokio kito šaltinio. Ši informacija yra pakankamai adekvati, tiksli ir pateikta laiku.

29 straipsnis

Keitimasis informacija apie priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso rezultatus

Informacija, kurią buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos perduoda kolegijos nariams, apima informaciją, nurodytą Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 524/2014 (9) 4, 5, 7–13 ir 17 straipsniuose, gautą pasibaigus priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesui, vykdytam pagal Direktyvos 2013/36/ES 97 straipsnį.

30 straipsnis

Keitimasis informacija dėl pertvarkymo plano vertinimo

1. Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos konsultuojasi su priimančiųjų valstybių narių, kuriose įsteigti svarbūs filialai, kompetentingomis institucijomis dėl pertvarkymo plano tiek, kiek tai aktualu tam filialui, pagal Direktyvos 2014/59/ES 6 straipsnio 2 dalį.

2. 1 dalies tikslais buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos įstaigos pertvarkymo planą pateikia priimančiųjų valstybių narių, kuriose įsteigti svarbūs filialai, kompetentingoms institucijoms pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/99 19 straipsnį.

3. Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos užtikrina, kad visi kolegijos nariai būtų tinkamai informuoti apie 1 dalyje nurodyto proceso rezultatus.

31 straipsnis

Kolegijos priežiūros analizės programos rengimas ir atnaujinimas

1. Siekdami parengti kolegijos priežiūros analizės programą, nurodytą Direktyvos 2013/36/ES 99 straipsnyje, buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos ir kolegijos nariai nustato, kokios priežiūros veiklos turi būti imamasi.

2. Į kolegijos priežiūros analizės programą įtraukiami bent šie elementai:

a)	bendro darbo sritys, nustatytos pasibaigus priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesui, vykdytam pagal Direktyvos 2013/36/ES 97 straipsnį, arba įvykdžius bet kokią kitą kolegijos veiklą;

b)	kolegijos darbo ir jos planuojamos priežiūros veiklos dėmesio sritys, įskaitant planuojamus patikras vietoje ir svarbių filialų patikrinimus pagal Direktyvos 2013/36/ES 52 straipsnio 3 dalį;

c)	kolegijos nariai, atsakingi už planuojamos priežiūros veiklos vykdymą;

d)	kiekvienos planuojamos priežiūros veiklos numatomi terminai tiek laiko, tiek trukmės požiūriu.

3. Rengdami kolegijos priežiūros analizės programą ir ją prireikus atnaujindami, buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos ir kolegijos nariai svarsto galimybę susitarti dėl savanoriško užduočių pavedimo ir atsakomybės perdavimo, ypač jei numatoma, kad dėl tokio pavedimo ar perdavimo priežiūra bus veiksmingesnė ir našesnė, nes visų pirma bus panaikinti nereikalingi dubliuojami priežiūros reikalavimai, įskaitant reikalavimus dėl prašymų pateikti informaciją.

4. Apie susitarimo dėl užduočių pavedimo ir atsakomybės perdavimo sudarymą buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos praneša atitinkamai įstaigai, o kompetentinga institucija, kuri perduoda savo įgaliojimus, – atitinkamam filialui.

5. Kolegijos priežiūros analizės programa rengiama ir atnaujinama pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/99 20 straipsnį.

3 SKIRSNIS

Priežiūros veiklos planavimas ir koordinavimas rengiantis kritinėms situacijoms ir jų metu ir baigiamosios nuostatos

32 straipsnis

Kolegijos veiklos kritinėse situacijose sistemos nustatymas

1. Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos ir kolegijos nariai nustato kolegijos sistemą rengiantis galimoms kritinėms situacijoms pagal Direktyvos 2013/36/ES 112 straipsnio 1 dalies c punktą (toliau – kolegijos veiklos kritinėse situacijose sistema).

2. Į kolegijos veiklos kritinėse situacijose sistemą įtraukiami bent šie elementai:

a)	konkrečios kolegijos procedūros, taikomos susidarius Direktyvos 2013/36/ES 114 straipsnio 1 dalyje nurodytai kritinei situacijai;

b)	minimalios informacijos, kuria keičiamasi susidarius Direktyvos 2013/36/ES 114 straipsnio 1 dalyje nurodytai kritinei situacijai, rinkinys;

3. Į 2 dalies b punkte nurodytą minimalios informacijos rinkinį įtraukiama ši informacija:

a)	glaustas įvykusios situacijos apibrėžimas, įskaitant kritinės situacijos pagrindinę priežastį ir numatomą kritinės situacijos poveikį įstaigai, rinkos likvidumui ir finansų sistemos stabilumui;

b)	priemonių ir veiksmų, kurių buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos arba bet kuris kolegijos narys, arba pati įstaiga ėmėsi arba planuoja imtis, paaiškinimas;

c)	naujausia turima kiekybinė informacija, susijusi su įstaigos likvidumo ir kapitalo padėtimi.

33 straipsnis

Bendrosios keitimosi informacija kritinėje situacijoje sąlygos

1. Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos ir kolegijos nariai keičiasi visa būtina informacija, kuri palengvina užduočių, nurodytų Direktyvos 2013/36/ES 114 straipsnio 1 dalyje, atlikimą, atsižvelgdami į konfidencialumo reikalavimus, nustatytus tos direktyvos VII antraštinės dalies 1 skyriaus II skirsnyje, ir, jei taikoma, Direktyvos 2004/39/EB 54 ir 58 straipsniuose.

2. Kai bet kuris kolegijos narys arba stebėtojas įspėja apie kritinę situaciją arba kai buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos tokią situaciją nustato, buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos perduoda 32 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytą informaciją pagal 32 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytas procedūras kolegijos nariams, prižiūrintiems filialus, kuriuos paveikė arba greičiausiai paveiks kritinė situacija, ir EBI.

3. Atsižvelgdami į kritinės situacijos pobūdį, sunkumą, galimą sisteminį poveikį ar kitą poveikį ir tikimybę, kad kritinės situacijos neigiamas poveikis plis, kolegijos nariai, prižiūrintys filialus, kuriuos paveikė arba greičiausiai paveiks kritinė situacija, ir buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos gali nuspręsti keistis papildoma informacija.

4. Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos svarsto, ar 2 ir 3 dalyse nurodyta informacija yra aktuali pertvarkymo kolegijos užduočių atlikimui. Šiuo atveju buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos šią informaciją perduoda pertvarkymo institucijai, kaip nurodyta Direktyvos 2014/59/ES 3 straipsnyje.

5. 2 ir 3 dalyse nurodyta informacija, jei taikoma, atnaujinama iš karto, kai gaunama nauja informacija.

6. Kai šiame straipsnyje nurodyta informacija keičiamasi ar ji perduodama žodžiu, atitinkamos kompetentingos institucijos vėliau laiku pateikia raštišką pranešimą.

34 straipsnis

Priežiūros institucijų atliekamo kritinės situacijos vertinimo koordinavimas

1. Įvykus kritinei situacijai, buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos koordinuoja kritinės situacijos vertinimą (toliau – koordinuotas priežiūros institucijų atliekamas vertinimas) bendradarbiaudamos su kolegijos nariais pagal Direktyvos 2013/36/ES 112 straipsnio 3 dalį.

2. Buveinės valstybės narės kompetentingų institucijų parengtas koordinuotas priežiūros institucijų atliekamas vertinimas apima bent jau šiuos elementus:

a)	kritinės situacijos pobūdį ir sunkumą;

b)	kritinės situacijos poveikį arba galimą poveikį įstaigai arba bet kuriam jos filialui, kurį ji paveikė arba greičiausiai paveiks;

c)	riziką, kad plintantis neigiamas poveikis bus tarpvalstybinis.

3. Vertindamos 2 dalies c punktą, buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos atsižvelgia į galimus sisteminius padarinius bet kurioje valstybėje narėje, kurioje yra įsteigti svarbūs filialai.

35 straipsnis

Priežiūros institucijų atsako į kritinę situaciją koordinavimas

1. Įvykus kritinei situacijai, buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos koordinuoja priežiūros institucijų atsako į kritinę situaciją (toliau – koordinuotas priežiūros institucijų atsakas) rengimą bendradarbiaudamos su kolegijos nariais pagal Direktyvos 2013/36/ES 112 straipsnio 3 dalį.

2. 34 straipsnyje nurodytas koordinuotas priežiūros institucijų atliekamas vertinimas yra koordinuoto priežiūros institucijų atsako pagrindas ir jame apibrėžiami būtini priežiūros veiksmai, jų mastas ir įgyvendinimo tvarkaraštis.

36 straipsnis

Koordinuoto priežiūros institucijų atsako į kritinę situaciją įgyvendinimo stebėjimas

1. Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos ir kolegijos nariai, prižiūrintys filialus, kuriuos paveikė arba greičiausiai paveiks kritinė situacija, stebi, kaip įgyvendinamas 35 straipsnyje nurodytas koordinuotas priežiūros institucijų atsakas, ir keičiasi atitinkama informacija.

2. Informacija, kuria turi būti keičiamasi, apima bent jau sutartų veiksmų įgyvendinimo atnaujinimą pagal numatytą terminą, kaip nurodyta 35 straipsnio 2 dalyje, ir poreikį šiuos veiksmus atnaujinti ar pritaikyti.

37 straipsnis

Išorės komunikacijos koordinavimas kritinėje situacijoje

Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos ir kolegijos nariai, atsakingi už filialų, kuriuos paveikė arba greičiausiai paveiks kritinė situacija, priežiūrą kuo labiau koordinuoja savo išorės komunikaciją, atsižvelgdami į elementus, nustatytus 22 straipsnio 2 dalyje, taip pat teisines prievoles ar apribojimus pagal nacionalinę teisę.

38 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2015 m. spalio 16 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 176, 2013 6 27, p. 338.

(2) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190).

(3) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 1).

(4) 2014 m. balandžio 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 680/2014, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 nustatomi įstaigų priežiūros ataskaitų teikimo techniniai įgyvendinimo standartai (OL L 191, 2014 6 28, p. 1).

(5) 2015 m. spalio 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/99, kuriuo nustatomi techniniai įgyvendinimo standartai dėl priežiūros institucijų kolegijų veiklos funkcijų nustatymo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/36/ES (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 21).

(6) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

(7) 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 93/22/EEB (OL L 145, 2004 4 30, p. 1).

(8) 2015 m. spalio 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/100, kuriuo nustatomi techniniai įgyvendinimo standartai, kuriais patikslinamas bendro sprendimo priėmimo procesas, susijęs su prašymais suteikti tam tikrus prudencinius leidimus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 45).

(9) 2014 m. kovo 12 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 524/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES nuostatos dėl techninių reguliavimo standartų, kuriais patikslinama buveinės ir priimančiųjų valstybių narių kompetentingų institucijų viena kitai teikiama informacija (OL L 148, 2014 5 20, p. 6).

28.1.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 21/21

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2016/99

2015 m. spalio 16 d.

kuriuo nustatomi techniniai įgyvendinimo standartai dėl priežiūros institucijų kolegijų veiklos funkcijų nustatymo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/36/ES

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

kadangi:

(1)

grupės subjektų Sąjungoje ir trečiosiose valstybėse struktūrinio sąrašo sudarymo ir atnaujinimo procesui turėtų vadovauti konsoliduotos priežiūros institucija, kuri turėtų užtikrinti, kad galimi kolegijos nariai turėtų galimybę pateikti pastabų ir prisidėti prie šios veiklos, siekiant užtikrinti, kad visi grupės subjektai būtų veiksmingai identifikuoti ir struktūriniame sąraše atsispindėtų tiksli ir atnaujinta informacija apie subjektus, įskaitant grupės filialus. Siekiant palengvinti struktūrinio sąrašo sudarymą, užtikrinti, kad būtų surinkta ir įstaigų grupės struktūriniame sąraše atsispindėtų visa būtina informacija, taip pat sumažinti reikalavimų laikymosi išlaidas tiek konsoliduotos priežiūros institucijai ar buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms, tiek kitiems kolegijos nariams, struktūrinis sąrašas turėtų būti sudarytas naudojant bendrą šabloną;

(2)

kai konsoliduotos priežiūros institucija ketina kviesti priimančiųjų valstybių narių, kuriose įsteigti nesvarbūs filialai, kompetentingas institucijas, trečiųjų valstybių priežiūros institucijas ir kitas atitinkamas institucijas dalyvauti kolegijoje stebėtojų teisėmis, ji turi užtikrinti, kad kolegijos nariai būtų iš anksto informuojami apie tą ketinimą ir turėtų pakankamai laiko įvertinti šį pasiūlymą, jam pritarti ar jį atmesti. Siekiant užtikrinti, kad procesas būtų valdomas tinkamai, konsoliduotos priežiūros institucija pirmiausia turėtų pakviesti institucijas, kurios yra tinkamos tapti kolegijos narėmis, ir tik tuomet į kolegiją kviesti galimus stebėtojus;

(3)

galimi kolegijos stebėtojai, prieš priimdami konsoliduotos priežiūros institucijos jiems adresuotą kvietimą, turėtų susipažinti su jiems taikomomis dalyvavimo sąlygomis, dėl kurių susitarė konsoliduotos priežiūros institucija ir kolegijos nariai. Turėtų būti reikalaujama, kad konsoliduotos priežiūros institucija stebėtojų dalyvavimo sąlygas įtrauktų į kolegijos raštiškus koordinavimo ir bendradarbiavimo susitarimus;

(4)

raštiškų koordinavimo ir bendradarbiavimo susitarimų sudarymo ir keitimo procesui turėtų vadovauti konsoliduotos priežiūros institucija, kuri turėtų užtikrinti, kad kolegijos nariai turėtų galimybę pateikti pastabų ir prisidėti prie siūlomų susitarimų, įskaitant stebėtojų dalyvavimo sąlygas. Siekiant užtikrinti, kad priežiūros institucijų kolegijų sudaryti susitarimai struktūros ir įtrauktų nuostatų požiūriu būtų nuoseklūs ir kartu būtų numatyta pakankamai lankstumo įtraukti konkrečiai kolegijai būdingas priemones ir susitarimus, jie turėtų būti rengiami naudojant bendrą šabloną;

(5)	konsoliduotos priežiūros institucija, rengdama konsultacijas su kolegijos nariais dėl įvairių kolegijos darbo aspektų, turėtų aiškiai informuoti apie tinkamą terminą, iki kurio laukiama kolegijos narių pastabų ir nuomonių;

(6)	atsižvelgiant į įvairias priežiūros užduotis, kurias turi atlikti konsoliduotos priežiūros institucija ir kiti kolegijos nariai, ir į jų sudėtingumą, turėtų būti nustatyta, kad kolegijos posėdžiai turėtų būti rengiami mažiausiai kartą per metus;

(7)	turint omenyje tai, kad priežiūros kolegijas gali sudaryti skirtingi struktūriniai vienetai, būtina užtikrinti, kad visi kolegijos nariai būtų laiku ir tinkamai informuojami apie konkrečių struktūrinių vienetų diskusijas ir priimtus sprendimus;

(8)	siekiant užtikrinti informacijos, kuria keičiasi konsoliduotos priežiūros institucija ar buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos ir kolegijos nariai, konfidencialumą, priežiūros institucijų kolegijas reikėtų paraginti naudoti saugias ryšio priemones;

(9)

siekiant užtikrinti veiksmingą ir našų priežiūros institucijų kolegijų veikimą būtina, kad kolegijos nariai keistųsi visa būtina informacija, kurios reikia, kad jie galėtų įvertinti indėlininkų ir investuotojų interesus savo valstybėse narėse ir imtis priemonių jiems apsaugoti, taip pat apsaugoti Sąjungos finansinį stabilumą. Todėl, jei konsoliduotos priežiūros institucija mano, kad tam tikra konkreti informacija tam tikram kolegijos nariui yra neaktuali, konsoliduotos priežiūros institucija, iš pradžių pasikonsultavusi su tuo nariu ir suteikusi jam visus aktualumui įvertinti būtinus elementus, turėtų pagrįsti savo sprendimą;

(10)

kai pagal Direktyvos 2013/36/ES 101 straipsnį atliekant nuolatinę leidimo naudoti vidaus metodus peržiūrą nustatoma trūkumų, labai svarbu, kad konsoliduotos priežiūros institucija ir kolegijos nariai, prižiūrintys grupės subjektus, kuriems šie trūkumai turi įtakos, dirbtų kartu siekdami įvertinti šių trūkumų reikšmingumą ir nuspręsti imtis tinkamų priemonių. Bet kokį sprendimą nustatyti papildomo kapitalo sumas arba atšaukti patvirtintą modelį konsoliduotos priežiūros institucija ir atitinkami kolegijos nariai turėtų priimti bendrai;

(11)

kad būtų lengviau nustatyti ankstyvuosius įspėjamuosius ženklus, galimą riziką ir pažeidžiamumą grupės rizikos vertinimo ataskaitos ir likvidumo rizikos vertinimo ataskaitos tikslais, svarbu, kad konsoliduotos priežiūros institucija ir kiti kolegijos nariai iš anksto susitartų dėl rodiklių, kuriais bus keičiamasi bent kartą per metus, rinkinio. Kad būtų užtikrintas nuoseklumas ir palyginamumas, šie rodikliai turėtų būti apskaičiuojami remiantis priežiūros duomenimis, kuriuos kompetentingos institucijos renka pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 680/2014 (2);

(12)

kolegijos veiklos kritinėse situacijose sistemos nustatymo ir atnaujinimo procesui turėtų vadovauti konsoliduotos priežiūros institucija arba buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos, kurios turėtų užtikrinti, kad kolegijos nariai turėtų galimybę pateikti pastabų ir prisidėti prie siūlomos sistemos;

(13)

reikėtų užtikrinti, kad kritinėse situacijose konsoliduotos priežiūros institucija ir visi kolegijos nariai, atsakingi už grupės subjektų, kuriuos paveikė arba greičiausiai paveiks kritinė situacija, priežiūrą, veiksmingai ir našiai bendradarbiautų ir kad kritinės situacijos vertinimas, priežiūros institucijų atsakas į kritinę situaciją ir šio priežiūros institucijų atsako stebėjimas ir atnaujinimas būtų atliekami koordinuotai, tinkamai dalyvaujant konsoliduotos priežiūros institucijai ir visiems kolegijos nariams, atsakingiems už grupės subjektų, kuriuos paveikė arba greičiausiai paveiks ta kritinė situacija, priežiūrą. Be to, konsoliduotos priežiūros institucija turi nuolat informuoti visus kolegijos narius apie pagrindinius priimtų sprendimų ar informacijos, kuria keičiamasi kritinėse situacijose, elementus;

(14)

šio reglamento nuostatos yra glaudžiai susijusios tarpusavyje, nes jomis reglamentuojamos priežiūros institucijų kolegijų veiklos funkcijos. Siekiant užtikrinti tų nuostatų, kurios turėtų įsigalioti vienu metu, suderinamumą ir sudaryti sąlygas visapusiškai jas apžvelgti ir su jomis susipažinti vienoje vietoje asmenims, kuriems taikomos šios prievolės, pageidautina visus techninius įgyvendinimo standartus, kurių reikalaujama pagal Direktyvos 2013/36/ES 51 straipsnio 5 dalį ir 116 straipsnio 5 dalį, pateikti viename reglamente;

(15)

didžioji dauguma priežiūros institucijų kolegijų visoje ES sudaromos pagal Direktyvos 2013/36/ES 116 straipsnį, todėl būtų tinkama pirmiausia nustatyti pagal Direktyvos 2013/36/ES 116 straipsnį sudaromų kolegijų veiklos funkcijas, prieš nustatant pagal Direktyvos 2013/36/ES 51 straipsnį sudaromų kolegijų veiklos funkcijas, nes pirmųjų sudarymas yra įprastas, o pastarųjų – specialus atvejis;

(16)	šis reglamentas grindžiamas Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos, EBI) Komisijai pateiktais techninių įgyvendinimo standartų projektais;

(17)

EBI dėl techninių įgyvendinimo standartų projektų, kuriais grindžiamas šis reglamentas, surengė atviras viešas konsultacijas, išanalizavo galimas su jais susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010 (3) 37 straipsnį, pateikti savo nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos priežiūros institucijų kolegijų (toliau – kolegijos), sudaromų pagal Direktyvos 2013/36/ES 116 straipsnį ir 51 straipsnio 3 dalį, veiklos funkcijos.

2 SKYRIUS

PAGAL DIREKTYVOS 2013/36/ES 116 STRAIPSNĮ SUDAROMŲ KOLEGIJŲ VEIKLOS FUNKCIJOS

1 SKIRSNIS

Kolegijų steigimas ir veikimas

2 straipsnis

Įstaigų grupės struktūrinio sąrašo sudarymas ir atnaujinimas

1. Konsoliduotos priežiūros institucija struktūrinio sąrašo projektą, parengtą pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2016/98 (4) 2 straipsnį, pateikia institucijoms, kurios yra tinkamos tapti kolegijos narėmis pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2016/98 3 straipsnio 1 dalį (toliau – galimi kolegijos nariai), ir pakviečia jas pateikti savo nuomones bei nurodo atitinkamą šių nuomonių pateikimo terminą.

2. Siekdama baigti sudaryti struktūrinį sąrašą ir nepažeisdama Direktyvos 2013/36/ES 51 straipsnio taikymo, konsoliduotos priežiūros institucija atsižvelgia į bet kokias galimų kolegijos narių išreikštas nuomones ir išlygas.

3. Sudariusi struktūrinį sąrašą, konsoliduotos priežiūros institucija pateikia grupės struktūrinį sąrašą visiems galimiems kolegijos nariams.

4. Konsoliduotos priežiūros institucija, taikydama 1–3 dalyse apibrėžtą procedūrą, atnaujina struktūrinį sąrašą bent kartą per metus arba dažniau, jeigu yra reikšmingų grupės struktūros pokyčių.

5. Konsoliduotos priežiūros institucija įstaigų grupės struktūriniam sąrašui sudaryti ir atnaujinti naudoja I priede pateiktą šabloną.

3 straipsnis

Kolegijos steigimas

1. Kad įsteigtų kolegiją, konsoliduotos priežiūros institucija atlieka šiuos veiksmus:

a)	konsoliduotos priežiūros institucija išsiunčia kvietimus institucijoms, nurodytoms Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2016/98 3 straipsnio 1 dalyje;

konsoliduotos priežiūros institucija kolegijos nariams, kurie priėmė kvietimą, kaip nurodyta šio straipsnio 3 dalyje, praneša apie savo ketinimą siųsti kvietimą nesvarbaus filialo kompetentingoms institucijoms dalyvauti kolegijoje stebėtojų teisėmis pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2016/98 3 straipsnio 2 dalį;

konsoliduotos priežiūros institucija kolegijos nariams, kurie priėmė kvietimą, kaip nurodyta šio straipsnio 3 dalyje, praneša apie savo ketinimą siųsti kvietimą trečiosios valstybės priežiūros institucijai dalyvauti kolegijoje stebėtojo teisėmis pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2016/98 3 straipsnio 3 dalį;

konsoliduotos priežiūros institucija kolegijos nariams, kurie priėmė kvietimą, kaip nurodyta šio straipsnio 3 dalyje, praneša apie savo ketinimą siųsti kvietimą bet kokiai institucijai, nurodytai Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2016/98 3 straipsnio 4 dalyje, dalyvauti kolegijoje stebėtojo teisėmis.

Taikant pirmos pastraipos b, c ir d punktus, kartu su pranešimu pateikiamas konsoliduotos priežiūros institucijos pasiūlymas dėl stebėtojo dalyvavimo kolegijoje sąlygų, kurios turi būti įtrauktos į raštiškus koordinavimo ir bendradarbiavimo susitarimus pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2016/98 5 straipsnio c punktą.

Be to, taikant pirmos pastraipos c punktą, kartu su pranešimu pateikiama konsoliduotos priežiūros institucijos nuomonė dėl konfidencialumo ir profesinės paslapties reikalavimų, taikomų trečiosios valstybės priežiūros institucijai, lygiavertiškumo vertinimo.

Antroje pastraipoje nurodytame pranešime nustatomas tinkamas terminas, per kurį bet koks nesutinkantis kolegijos narys gali raštu pareikšti visiškai pagrįstą prieštaravimą dėl bet kokio konsoliduotos priežiūros institucijos pasiūlymo ar nuomonės aspekto.

2. Jei per nustatytą terminą kolegijos nariai nepareiškia prieštaravimų, konsoliduotos priežiūros institucija daro išvadą, kad visi kolegijos nariai pasiūlymui pritaria, ir siunčia kvietimą 1 dalies b, c arba d punkte nurodytai institucijai tapti kolegijos stebėtoja. Kartu su kvietimu pateikiamos stebėtojo dalyvavimo sąlygos, dėl kurių susitaria kolegijos nariai ir kurios įtraukiamos į raštiškus koordinavimo ir bendradarbiavimo susitarimus.

3. Institucijos, gavusios kvietimą tapti narėmis ar stebėtojomis, šį statusą įgyja, kai priima kvietimą. Institucijos, gavusios kvietimą tapti stebėtojomis, taip pat priima stebėtojo dalyvavimo sąlygas, apie kurias joms pranešė konsoliduotos priežiūros institucija.

4. 1 dalies b, c ir d punktuose nurodytos institucijos gali prašyti leisti joms tapti kolegijos stebėtojomis. Atitinkamas prašymas adresuojamas konsoliduotos priežiūros institucijai. Kai konsoliduotos priežiūros institucija nusprendžia pakviesti šias institucijas dalyvauti kolegijoje stebėtojų teisėmis, ji taiko atitinkamas 1 dalies b, c ir d punktuose nurodytas procedūras.

4 straipsnis

Kontaktinių duomenų sąrašų sudarymas ir atnaujinimas

1. Konsoliduotos priežiūros institucija tvarko išsamius kontaktinius duomenis, įskaitant ne darbo valandomis kritinėse situacijose naudotinus kontaktinius duomenis, ir jais dalijasi su kolegijos nariais ir stebėtojais naudodama II priede pateiktą šabloną. Kontaktinių duomenų sąrašas ir kontaktinių duomenų kritinėse situacijose sąrašas pridedami prie raštiškų koordinavimo ir bendradarbiavimo susitarimų, nurodytų Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2016/98 5 straipsnyje.

2. Kolegijos nariai pateikia savo kontaktinius duomenis konsoliduotos priežiūros institucijai ir nepagrįstai nedelsdami informuoja konsoliduotos priežiūros instituciją apie visus tų duomenų pakeitimus.

3. Visas atnaujintas kontaktinių duomenų sąrašo ir kontaktinių duomenų kritinėse situacijose sąrašo versijas konsoliduotos priežiūros institucija pateikia kolegijos nariams.

5 straipsnis

Raštiškų koordinavimo ir bendradarbiavimo susitarimų sudarymas ir keitimas

1. Konsoliduotos priežiūros institucija parengia pasiūlymą dėl raštiškų koordinavimo ir bendradarbiavimo susitarimų sudarymo pagal Direktyvos 2013/36/ES 115 straipsnį ir Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2016/98 5 straipsnį.

2. Konsoliduotos priežiūros institucija savo pasiūlymą pateikia kolegijos nariams ir paragina juos pateikti savo nuomones, taip pat nurodo tinkamą tų nuomonių pateikimo terminą.

3. Siekdama baigti rengti raštiškus koordinavimo ir bendradarbiavimo susitarimus, konsoliduotos priežiūros institucija atsižvelgia į visas kolegijos narių pareikštas nuomones ir išlygas ir, jei reikia, paaiškina priežastį, kodėl jų neįtraukė.

4. Baigusi rengti raštiškus koordinavimo ir bendradarbiavimo susitarimus, konsoliduotos priežiūros institucija pateikia juos kolegijos nariams.

5. Jei konsoliduotos priežiūros institucija ir kolegijos nariai mano, kad to reikia, raštiškų koordinavimo ir bendradarbiavimo susitarimų įgyvendinimas testuojamas imitavimo arba kitu atitinkamu būdu.

6. Konsoliduotos priežiūros institucija ir kolegijos nariai apsvarsto poreikį keisti raštiškus koordinavimo ir bendradarbiavimo susitarimus tuo atveju, kai keičiasi bet kokie jų elementai pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2016/98 5 straipsnį.

Raštiški koordinavimo ir bendradarbiavimo susitarimai iš dalies keičiami siekiant atsižvelgti į kolegijos narių pasikeitimus.

Raštiškų koordinavimo ir bendradarbiavimo susitarimų elementus, susijusius su kolegijos sistema, taikoma rengiantis kritinėms situacijoms ir jų metu, periodiškai šiuose susitarimuose nustatytu dažnumu peržiūri konsoliduotos priežiūros institucija ir kolegijos nariai.

7. Konsoliduotos priežiūros institucija ir kolegijos nariai iš dalies keičia raštiškus koordinavimo ir bendradarbiavimo susitarimus pagal 1–4 dalyse aprašytą procedūrą.

8. Konsoliduotos priežiūros institucija, siekdama sudaryti ir iš dalies pakeisti raštiškus koordinavimo ir bendradarbiavimo susitarimus, naudoja II priede pateiktą šabloną.

6 straipsnis

Kolegijos posėdžių ir veiklos operatyviniai aspektai

1. Kolegijos sušaukia bent vieną fizinį posėdį per metus. Tačiau konsoliduotos priežiūros institucija, gavusi visų kolegijos narių sutikimą ir atsižvelgusi į grupės specifiką, gali nustatyti kitokį fizinių posėdžių dažnumą.

2. Konsoliduotos priežiūros institucija aiškiai nustato kolegijos posėdžių tikslus. Konsoliduotos priežiūros institucija užtikrina, kad tie tikslai atsispindėtų posėdžių darbotvarkėje, ir pakviečia visus kolegijos narius siūlyti papildomų darbotvarkės punktų. Konsoliduotos priežiūros institucija atsižvelgia į visus kolegijos narių pateiktus pasiūlymus dėl darbotvarkės punktų ir paprašius paaiškina priežastį, kodėl jų neįtraukė.

3. Konsoliduotos priežiūros institucija ir kolegijos nariai, dalyvaujantys tam tikroje veikloje ar kolegijos posėdyje, pakankamai anksti keičiasi dokumentais ir informacija, pateikta rengiant darbinius dokumentus, kad visi kolegijos posėdžio dalyviai galėtų aktyviai prisidėti prie diskusijų.

2 SKIRSNIS

Priežiūros veiklos planavimas ir koordinavimas veiklos tęstinumo sąlygomis

7 straipsnis

Bendroji konsoliduotos priežiūros institucijos, kolegijos narių ir stebėtojų keitimosi informacija sistema

1. Iš kolegijos nario gautą informaciją, nurodytą Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2016/98 9 straipsnio 3 dalyje, konsoliduotos priežiūros institucija perduoda:

a)	kitiems kolegijos nariams;

b)	stebėtojams, kuriems, konsoliduotos priežiūros institucijos nuomone, ją reikia perduoti, vadovaudamasi jų dalyvavimo kolegijoje sąlygomis.

2. Jei konsoliduotos priežiūros institucija mano, kad kokia nors 1 dalyje nurodyta informacija konkrečiam kolegijos nariui nėra aktuali, ji iš pradžių pasikonsultuoja su tuo nariu ir pateikia jam pagrindinius informacijos elementus, kad tas narys galėtų nustatyti, ar informacija iš tikrųjų neaktuali.

3. Kai kolegiją sudaro skirtingi struktūriniai vienetai, konsoliduotos priežiūros institucija užtikrina, kad visi kolegijos nariai laiku gautų visą informaciją apie veiksmus ar priemones, kurių ėmėsi skirtingi kolegijos struktūriniai vienetai.

4. Konsoliduotos priežiūros institucija ir kolegijos nariai susitaria dėl keitimosi informacija priemonių ir šį susitarimą nurodo raštiškuose koordinavimo ir bendradarbiavimo susitarimuose, nurodytuose Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2016/98 5 straipsnyje.

8 straipsnis

Nuolatinė leidimo naudoti vidaus metodus peržiūra

1. Jeigu kuri nors valstybėje narėje veiklos leidimą gavusi įstaiga, įskaitant ES patronuojančiąją įstaigą, nebeatitinka vidaus metodo taikymo reikalavimų pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 143 straipsnio 1 dalį, 151 straipsnio 4 arba 9 dalį, 283 straipsnį, 312 straipsnio 2 dalį arba 363 straipsnį arba jeigu kuris nors atitinkamas kolegijos narys pagal Direktyvos 2013/36/ES 101 straipsnį nustato trūkumų, kaip nustatyta Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2016/98 11 straipsnio 1 dalyje, konsoliduotos priežiūros institucija ir tas kolegijos narys visapusiškai konsultuodamiesi dirba kartu, kad bendrai susitartų dėl leidimo naudoti metodą panaikinimo, papildomo kapitalo sumų nustatymo ar vidaus metodo naudojimo apribojimo, kaip nurodyta to deleguotojo reglamento 11 straipsnio 2 dalies c ir d punktuose.

2. Sprendimą panaikinti patvirtintą modelį bendrai priima konsoliduotos priežiūros institucija ir atitinkami kolegijos nariai, prižiūrintys subjektus, kurie naudoja patvirtintą modelį ir kuriuos paveikia pagal 1 dalį nustatytas neveiksmingumas. Konsoliduotos priežiūros institucija ir minėti kolegijos nariai bendradarbiauja pagal procedūrą, nustatytą Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/100 (5) nuostatomis.

3. Sprendimas dėl papildomo kapitalo sumų nustatymo priimamas pagal bendro sprendimo dėl kapitalo procedūrą pagal Direktyvos 2013/36/ES 113 straipsnio 1 dalies a punktą.

4. Konsoliduotos priežiūros institucija informuoja visus kitus kolegijos narius apie sprendimus, priimtus pagal 1 dalį, kai ji mano, kad tokia informacija greičiausiai turės įtakos kitai kolegijos veiklai arba yra būtina kitų kolegijos narių užduotims vykdyti.

9 straipsnis

Pranešimas apie nereikšmingus vidaus modelių išplėtimus arba pakeitimus

1. Apie nereikšmingus modelio išplėtimus arba pakeitimus, kurie turi įtakos bet kurioms valstybėje narėje veiklos leidimą gavusioms įstaigoms, įskaitant ES patronuojančiąją įmonę, konsoliduotos priežiūros institucija nedelsdama informuoja visus atitinkamus kolegijos narius, kaip nustatyta Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2016/98 11 straipsnio 1 dalyje.

2. Atitinkamas kolegijos narys, kaip nustatyta Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2016/98 11 straipsnio 1 dalyje, informuoja konsoliduotos priežiūros instituciją apie visus nereikšmingus išplėtimus ar pakeitimus, kurie turi įtakos bet kuriai iš to atitinkamo kolegijos nario prižiūrimų įstaigų.

3. Jeigu atitinkamas kolegijos narys, kaip nustatyta Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2016/98 11 straipsnio 1 dalyje, turi abejonių dėl modelio išplėtimo ar pakeitimo klasifikavimo kaip nereikšmingo, apie tas abejones jis informuoja konsoliduotos priežiūros instituciją, kuri šią informaciją išplatina kitiems atitinkamiems kolegijos nariams, kaip nustatyta Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2016/98 11 straipsnio 1 dalyje.

Jeigu konsoliduotos priežiūros institucija turi abejonių dėl modelio išplėtimo ar pakeitimo klasifikavimo kaip nereikšmingo, apie tas abejones ji informuoja visus atitinkamus kolegijos narius, kaip nustatyta Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2016/98 11 straipsnio 1 dalyje.

Konsoliduotos priežiūros institucija ir atitinkami kolegijos nariai, kaip nustatyta Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2016/98 11 straipsnio 1 dalyje, aptaria išsamią informaciją apie tas abejones, siekdami prieiti prie bendros nuomonės apie išplėtimo ar pakeitimo reikšmingumą.

4. Jeigu konsoliduotos priežiūros institucija ir atitinkami kolegijos nariai, kaip nustatyta Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2016/98 11 straipsnio 1 dalyje, mano, kad vidaus modelio išplėtimus ar pakeitimus įstaiga neteisingai klasifikavo kaip nereikšmingus, jie nedelsdami apie tai informuoja tą įstaigą.

10 straipsnis

Keitimasis informacija apie ankstyvuosius įspėjamuosius ženklus, galimą riziką ir pažeidžiamumą

1. Konsoliduotos priežiūros institucija ir kolegijos nariai, dalyvaujantys rengiant grupės rizikos vertinimo ataskaitą, nurodytą Direktyvos 2013/36/ES 113 straipsnio 2 dalies a punkte, arba grupės likvidumo rizikos vertinimo ataskaitą, nurodytą tos direktyvos 113 straipsnio 2 dalies b punkte, siekdami priimti bendrus sprendimus dėl konkrečios įstaigos rizikos ribojimo reikalavimų pagal tą straipsnį, susitaria dėl rodiklių, pagal kuriuos identifikuojami ankstyvieji įspėjamieji ženklai, galima rizika ir pažeidžiamumas, nurodyti Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2016/98 12 straipsnyje.

Šie rodikliai apskaičiuojami remiantis informacija, kurią kompetentingos institucijos surenka iš prižiūrimų įstaigų pagal Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 680/2014.

Sutarti rodikliai nurodomi raštiškuose koordinavimo ir bendradarbiavimo susitarimuose pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2016/98 5 straipsnio 1 dalį.

2. Kiekvienas 1 dalyje nurodytas kolegijos narys pateikia konsoliduotos priežiūros institucijai atitinkamas savo prižiūrimų įstaigų sutartų rodiklių vertes.

3. Konsoliduotos priežiūros institucija 2 dalyje nurodytas vertes ir ES patronuojančiosios įmonės bei konsoliduotojo lygmens sutartų rodiklių vertes išplatina visiems 1 dalyje nurodytiems kolegijos nariams.

4. Konsoliduotos priežiūros institucija ir 1 dalyje nurodyti kolegijos nariai keičiasi informacija apie sutartų rodiklių vertes bent kartą per metus arba dažniau, jei šios kompetentingos institucijos taip susitaria.

11 straipsnis

Kolegijos priežiūros analizės programos rengimas ir atnaujinimas

1. Priėmus bendrus sprendimus dėl konkrečios įstaigos rizikos ribojimo reikalavimų pagal Direktyvos 2013/36/ES 113 straipsnį, kolegijos nariai pateikia konsoliduotos priežiūros institucijai informaciją, skirtą Direktyvos 2013/36/ES 116 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytai kolegijos priežiūros analizės programai parengti, pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2016/98 16 straipsnį.

2. Iš kolegijos narių gavusi informaciją konsoliduotos priežiūros institucija parengia kolegijos priežiūros analizės programos projektą.

3. Konsoliduotos priežiūros institucija išplatina kolegijos priežiūros analizės programos projektą kolegijos nariams ir paragina juos pateikti savo nuomones apie bendro darbo sritis, taip pat nurodo tinkamą tų nuomonių pateikimo terminą.

4. Siekdama baigti rengti kolegijos priežiūros analizės programą, konsoliduotos priežiūros institucija atsižvelgia į visas kolegijos narių pareikštas nuomones ir išlygas ir, jei reikia, paaiškina priežastį, kodėl jų neįtraukė.

5. Baigusi rengti kolegijos priežiūros analizės programą, konsoliduotos priežiūros institucija ją pateikia kolegijos nariams.

6. Kolegijos priežiūros analizės programa atnaujinama bent kartą per metus arba dažniau, jei dėl priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso pagal Direktyvos 2013/36/ES 97 straipsnį arba dėl bendrų sprendimų dėl konkrečios įstaigos rizikos ribojimo reikalavimų pagal Direktyvos 2013/36/ES 113 straipsnį manoma, kad to reikia.

7. Konsoliduotos priežiūros institucija kolegijos priežiūros analizės programą atnaujina vadovaudamasi 1–5 dalyse nustatytomis procedūromis.

3 SKIRSNIS

Priežiūros veiklos planavimas ir koordinavimas rengiantis kritinėms situacijoms ir jų metu

12 straipsnis

Kolegijos veiklos kritinėse situacijose sistemos nustatymas ir atnaujinimas

1. Konsoliduotos priežiūros institucija parengia pasiūlymą dėl kolegijos veiklos kritinėse situacijose sistemos nustatymo pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2016/98 17 straipsnį.

2. Konsoliduotos priežiūros institucija savo pasiūlymą pateikia kolegijos nariams ir paragina juos pateikti savo nuomones, taip pat nurodo tinkamą tų nuomonių pateikimo terminą.

3. Konsoliduotos priežiūros institucija atsižvelgia į visas kolegijos narių išreikštas nuomones ir išlygas ir, jei reikia, paaiškina priežastis, kodėl jų neįtraukė.

4. Galutinę kolegijos veiklos kritinėse situacijose sistemos versiją konsoliduotos priežiūros institucija pateikia kolegijos nariams.

5. Konsoliduotos priežiūros institucija ir kolegijos nariai bent kartą per metus apsvarsto poreikį atnaujinti kolegijos veiklos kritinėse situacijose sistemą.

6. Konsoliduotos priežiūros institucija ir kolegijos nariai atnaujina kolegijos veiklos kritinėse situacijose sistemą pagal 1–4 dalyse aprašytą procedūrą.

13 straipsnis

Keitimasis informacija kritinėje situacijoje

1. Jeigu konsoliduotos priežiūros institucija sužino apie kritinę situaciją, kuri paveikė arba greičiausiai paveiks grupės įstaigą, gavusią veiklos leidimą valstybėje narėje, arba filialą, įsteigtą valstybėje narėje, konsoliduotos priežiūros institucija nepagrįstai nedelsdama įspėja EBI ir kolegijos narį, prižiūrintį įstaigą arba filialą, kuriuos paveikė arba greičiausiai paveiks kritinė situacija.

2. Jeigu kolegijos narys sužino apie kritinę situaciją, kuri paveikė arba greičiausiai paveiks grupės įstaigą, gavusią veiklos leidimą valstybėje narėje, arba filialą, įsteigtą valstybėje narėje, jis nepagrįstai nedelsdamas įspėja konsoliduotos priežiūros instituciją.

3. Konsoliduotos priežiūros institucija užtikrina, kad visi kiti kolegijos nariai būtų tinkamai informuoti apie pagrindinius šių dalykų elementus:

a)	koordinuoto priežiūros institucijų atliekamo kritinės situacijos vertinimo, kaip nurodyta 14 straipsnyje;

b)	koordinuoto priežiūros institucijų atsako, kaip nurodyta 15 straipsnyje, įskaitant veiksmus, kurių imtasi arba kurių planuojama imtis, ir jo stebėjimo, kaip nurodyta 16 straipsnyje;

ankstyvosios intervencijos priemonių, atitinkamai priimtų pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES (6) 27, 28 ir 29 straipsnius, atsižvelgiant į būtinybę koordinuoti šias priemones pagal tos direktyvos 30 straipsnį arba nustatyti pertvarkymo sąlygas pagal tos direktyvos 32 straipsnį.

4. Jeigu tikėtina, kad koordinuotas priežiūros institucijų atsakas į kritinę situaciją, kaip nurodyta 15 straipsnyje, bus veiksmingesnis įtraukus grupės lygmens pertvarkymo instituciją, patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijas ar valstybių, kuriose yra svarbių filialų, pertvarkymo institucijas, centrinius bankus, kompetentingas ministerijas ir indėlių garantijų sistemas, konsoliduotos priežiūros institucija apsvarsto galimybę įtraukti tas institucijas.

5. Jeigu kritinė situacija paveikia tik konkretų grupės subjektą, situaciją valdo už to grupės subjekto priežiūrą atsakingas kolegijos narys kartu su konsoliduotos priežiūros institucija.

14 straipsnis

Priežiūros institucijų atliekamo kritinės situacijos vertinimo koordinavimas

1. Taikant Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2016/98 19 straipsnį, konsoliduotos priežiūros institucija koordinuoja veiksmus rengiant koordinuoto priežiūros institucijų atliekamo kritinės situacijos vertinimo projektą, remdamasi savo pačios vertinimu ir kolegijos narių, prižiūrinčių grupės subjektus, kuriuos paveikė arba greičiausiai paveiks kritinė situacija, vertinimu.

2. Koordinuoto priežiūros institucijų atliekamo kritinės situacijos vertinimo projektas apima grupės subjektus, kuriuos paveikė arba greičiausiai paveiks kritinė situacija. Konsoliduotos priežiūros institucija tinkamai atsižvelgia į kolegijos narių, atsakingų už tų grupės subjektų priežiūrą, nuomones ir vertinimus.

3. Jeigu kritinė situacija paveikia tik konkretų grupės subjektą, priežiūros institucijų atliekamą kritinės situacijos vertinimą atlieka už to grupės subjekto priežiūrą atsakingas kolegijos narys kartu su konsoliduotos priežiūros institucija.

15 straipsnis

Priežiūros institucijų atsako į kritinę situaciją koordinavimas

1. Taikant Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2016/98 20 straipsnį, konsoliduotos priežiūros institucija vadovauja rengiant koordinuotą priežiūros institucijų atsaką į kritinę situaciją, susijusią su grupe arba grupės subjektais, kuriuos ji paveikė arba greičiausiai paveiks. Konsoliduotos priežiūros institucija tinkamai atsižvelgia į kolegijos narių, atsakingų už tų grupės subjektų priežiūrą, nuomones ir vertinimus.

2. Jeigu kritinė situacija paveikia tik konkretų grupės subjektą, rengiant priežiūros institucijų atsaką į kritinę situaciją vadovauja už to grupės subjekto priežiūrą atsakingas kolegijos narys kartu su konsoliduotos priežiūros institucija.

3. Konsoliduotos priežiūros institucija ir kolegijos nariai 1 ir 2 dalyse nurodytas užduotis atlieka nepagrįstai nedelsdami.

4. Koordinuotas priežiūros institucijų atliekamas kritinės situacijos vertinimas, kaip nurodyta 14 straipsnyje, ir koordinuotas priežiūros institucijų atsakas į šią kritinę situaciją gali būti rengiami kartu.

16 straipsnis

Koordinuoto priežiūros institucijų atsako į kritinę situaciją stebėjimas ir atnaujinimas

1. Taikant Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2016/98 21 straipsnį, konsoliduotos priežiūros institucija koordinuoja sutartų veiksmų, nustatytų rengiant 15 straipsnyje nurodytą koordinuotą priežiūros institucijų atsaką, įgyvendinimo stebėjimą.

2. Kolegijos nariai, atsakingi už grupės subjektų, kuriuos paveikė arba greičiausiai paveiks kritinė situacija, priežiūrą, atitinkamai informuoja konsoliduotos priežiūros instituciją apie kritinės situacijos raidą ir sutartų veiksmų, susijusių su jų atitinkamais grupės subjektais, įgyvendinimą.

3. Konsoliduotos priežiūros institucija kolegijos nariams, įskaitant EBI, pateikia visą atnaujintą informaciją apie koordinuoto priežiūros institucijų atsako stebėjimą, kuri apima grupę ir grupės subjektus, kuriuos paveikė arba greičiausiai paveiks kritinė situacija.

4. Konsoliduotos priežiūros institucija ir kolegijos nariai, atsakingi už grupės subjektų, kuriuos paveikė arba greičiausiai paveiks kritinė situacija, priežiūrą, apsvarsto poreikį atnaujinti koordinuotą priežiūros institucijų atsaką, atsižvelgdami į informaciją, kurią vieni kitiems perdavė stebėdami jo įgyvendinimą.

5. 1–4 dalyse nustatyti reikalavimai taikomi nepagrįstai nedelsiant.

3 SKYRIUS

PAGAL DIREKTYVOS 2013/36/ES 51 STRAIPSNIO 3 DALĮ SUDAROMŲ KOLEGIJŲ VEIKLOS FUNKCIJOS

1 SKIRSNIS

Kolegijų steigimas ir veikimas

17 straipsnis

Įstaigos struktūrinio sąrašo sudarymas ir atnaujinimas, kolegijos steigimas, kontaktinių duomenų sąrašų sudarymas bei atnaujinimas ir raštiškų koordinavimo ir bendradarbiavimo susitarimų sudarymas ir keitimas

Kolegijų, sudaromų pagal Direktyvos 2013/36/ES 51 straipsnio 3 dalį, atveju buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos tinkamu mastu sudaro ir atnaujina įstaigos struktūrinį sąrašą, steigia kolegiją, sudaro ir atnaujina kontaktinių duomenų sąrašus, sudaro ir keičia raštiškus koordinavimo ir bendradarbiavimo susitarimus pagal 2–5 straipsnius.

18 straipsnis

Kolegijos posėdžių ir veiklos operatyviniai aspektai

1. Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos užmezga reguliarų bendradarbiavimą su kolegijos nariais, kuris gali vykti posėdžių ar kitokios veiklos pavidalu.

2. Informaciją apie kolegijos posėdžių ir veiklos organizavimą ir jų tikslus buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos pateikia kolegijos nariams, įskaitant EBI.

3. Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos aiškiai nustato kolegijos posėdžių tikslus. Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos užtikrina, kad tie tikslai atsispindėtų posėdžių darbotvarkės punktuose, ir pakviečia visus kolegijos narius siūlyti papildomų darbotvarkės punktų. Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos atsižvelgia į visus kolegijos narių pateiktus pasiūlymus dėl darbotvarkės punktų ir paprašius paaiškina priežastį, kodėl jų neįtraukė.

4. Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos ir kolegijos nariai, dalyvaujantys tam tikroje kolegijos veikloje ar posėdyje, pakankamai anksti keičiasi dokumentais ir informacija, pateikta rengiant darbinius dokumentus, kad visi kolegijos dalyviai galėtų aktyviai prisidėti prie diskusijų.

2 SKIRSNIS

Priežiūros veiklos planavimas ir koordinavimas veiklos tęstinumo sąlygomis

19 straipsnis

Bendroji buveinės valstybės narės kompetentingų institucijų, kolegijos narių ir stebėtojų keitimosi informacija sistema

1. Taikant Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2016/98 28 straipsnio 3 dalį, kolegijos nariai teikia informaciją buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms.

2. Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos 1 dalyje nurodytą informaciją perduoda:

a)	kolegijos nariams;

b)	stebėtojams, kuriems, buveinės valstybės narės kompetentingų institucijų nuomone, ją reikia perduoti, vadovaudamosi jų dalyvavimo kolegijoje sąlygomis.

3. Jei buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos mano, kad kokia nors 1 dalyje nurodyta informacija konkrečiam kolegijos nariui nėra aktuali, jos iš pradžių pasikonsultuoja su tuo nariu ir pateikia jam pagrindinius informacijos elementus, kad tas narys galėtų nustatyti, ar informacija iš tikrųjų neaktuali.

4. Kai kolegiją sudaro skirtingi struktūriniai vienetai, buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos užtikrina, kad visi kolegijos nariai laiku gautų visą informaciją apie veiksmus ar priemones, kurių ėmėsi skirtingi kolegijos struktūriniai vienetai.

5. Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos ir kolegijos nariai susitaria dėl keitimosi informacija priemonių ir šį susitarimą nurodo raštiškuose koordinavimo ir bendradarbiavimo susitarimuose, nurodytuose Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2016/98 5 straipsnyje.

20 straipsnis

Kolegijos priežiūros analizės programos rengimas ir atnaujinimas

1. Siekiant parengti Direktyvos 2013/36/ES 99 straipsnyje nurodytą kolegijos priežiūros analizės programą pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2016/98 31 straipsnį, kolegijos nariai pateikia tam būtiną informaciją buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms.

2. Iš kolegijos narių gavusios informaciją buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos parengia kolegijos priežiūros analizės programos projektą.

3. Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos išplatina kolegijos priežiūros analizės programos projektą kolegijos nariams ir paragina juos pateikti savo nuomones apie bendro darbo sritis, taip pat nurodo tinkamą tų nuomonių pateikimo terminą.

4. Siekdamos baigti rengti kolegijos priežiūros analizės programą, buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos atsižvelgia į visas kolegijos narių pareikštas nuomones ir išlygas ir, jei reikia, paaiškina priežastis, kodėl jų neįtraukė.

5. Baigusios rengti kolegijos priežiūros analizės programą, buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos ją pateikia kolegijos nariams.

7. Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos kolegijos priežiūros analizės programą atnaujina vadovaudamosi 1–5 dalyse nustatytomis procedūromis.

3 SKIRSNIS

Priežiūros veiklos planavimas ir koordinavimas rengiantis kritinėms situacijoms ir jų metu ir baigiamosios nuostatos

21 straipsnis

Kolegijos veiklos kritinėse situacijose sistemos nustatymas ir atnaujinimas

1. Siekdamos nustatyti kolegijos veiklos kritinėse situacijose sistemą, buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos parengia pasiūlymą pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2016/98 32 straipsnį.

2. Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos savo pasiūlymą pateikia kolegijos nariams ir paragina juos pateikti savo nuomones, taip pat nurodo tinkamą tų nuomonių pateikimo terminą.

3. Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos atsižvelgia į visas kolegijos narių išreikštas nuomones ir išlygas ir, jei reikia, paaiškina priežastis, kodėl jų neįtraukė.

4. Galutinę kolegijos veiklos kritinėse situacijose sistemos versiją buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos pateikia kolegijos nariams.

5. Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos ir kolegijos nariai bent kartą per metus apsvarsto poreikį atnaujinti kolegijos veiklos kritinėse situacijose sistemą.

6. Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos ir kolegijos nariai atnaujina kolegijos veiklos kritinėse situacijose sistemą pagal 1–4 dalyse aprašytą procedūrą.

22 straipsnis

Keitimasis informacija kritinėje situacijoje

1. Jeigu buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos sužino apie kritinę situaciją, kuri paveikė arba greičiausiai paveiks įstaigą, jos nepagrįstai nedelsdamos įspėja EBI ir kolegijos narius.

2. Jeigu kolegijos narys sužino apie kritinę situaciją, kuri paveikė arba greičiausiai paveiks jo jurisdikcijai priklausantį filialą, jis nepagrįstai nedelsdamas įspėja buveinės valstybės narės kompetentingas institucijas.

23 straipsnis

Priežiūros institucijų atliekamo kritinės situacijos vertinimo koordinavimas

Taikant Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2016/98 34 straipsnį, buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos išplatina informaciją apie priežiūros institucijų atliekamą kritinės situacijos vertinimą kolegijos nariams, prižiūrintiems filialus, kuriuos paveikė arba greičiausiai paveiks kritinė situacija.

24 straipsnis

Priežiūros institucijų atsako į kritinę situaciją koordinavimas ir stebėjimas

1. Taikant Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2016/98 35 straipsnį, buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos parengia koordinuotą priežiūros institucijų atsaką į kritinę situaciją. Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos tinkamai atsižvelgia į kolegijos narių, prižiūrinčių filialus, kuriuos paveikė arba greičiausiai paveiks ši kritinė situacija, nuomones.

2. Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos, kai reikia, koordinuoja visų veiksmų, nustatytų rengiant priežiūros institucijų atsaką, įgyvendinimo stebėjimą.

3. Kolegijos nariai informuoja buveinės valstybės narės kompetentingas institucijas apie kritinės situacijos raidą ir visų sutartų veiksmų, susijusių su jų jurisdikcijai priklausančiais filialais, įgyvendinimą.

4. Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos kolegijos nariams, įskaitant EBI, pateikia visą atnaujintą informaciją apie priežiūros institucijų atsako stebėjimą.

5. Priežiūros institucijų atliekamas kritinės situacijos vertinimas, kaip nurodyta 23 straipsnyje, ir priežiūros institucijų atsakas į šią situaciją gali būti rengiami kartu.

25 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2015 m. spalio 16 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 176, 2013 6 27, p. 338.

(2) 2014 m. balandžio 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 680/2014, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 nustatomi įstaigų priežiūros ataskaitų teikimo techniniai įgyvendinimo standartai (OL L 191, 2014 6 28, p. 1).

(4) 2015 m. spalio 16 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/98, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES papildoma techniniais reguliavimo standartais dėl bendrųjų priežiūros institucijų kolegijų veiklos sąlygų nustatymo (Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 2).

(5) 2015 m. spalio 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/100, kuriuo nustatomi techniniai įgyvendinimo standartai, kuriais patikslinamas bendro sprendimo priėmimo procesas, susijęs su prašymais suteikti tam tikrus prudencinius leidimus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 (Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 45).

(6) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190).

I PRIEDAS

Struktūrinio sąrašo šablonas

ES patronuojančioji įstaiga/ES patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė/ES patronuojančioji mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė/įstaiga
Bendra turto ir nebalansinių straipsnių suma (mln. EUR)
Ar ji identifikuojama kaip pasaulinės sisteminės svarbos įstaiga (G-SII) arba kita sisteminės svarbos įstaiga (O-SII)?
Ar suteiktas leidimas netaikyti reikalavimų pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 7 arba 10 straipsnį (leidimai netaikyti kapitalo reikalavimų)? (T/N)
Ar suteiktas leidimas netaikyti reikalavimų pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 8 arba 10 straipsnį (leidimai netaikyti likvidumo reikalavimų)? (T/N)

Valstybėje narėje veiklos leidimus gavusios įstaigos/Valstybėje narėje veiklos leidimus gavę finansų sektoriaus subjektai

Ar įstaiga/finansų sektoriaus subjektas yra svarbi (-us) grupei?

(T/N)

Ar įstaiga/finansų sektoriaus subjektas yra svarbi (-us) valstybei narei, kurioje suteiktas veiklos leidimas?

(T/N)

Bendra įstaigos/finansų sektoriaus subjekto turto ir nebalansinių straipsnių suma (mln. EUR)

Kriterijai, naudojami nustatant svarbą valstybei narei, jei taikoma

Kriterijai, naudojami nustatant svarbą grupei, jei taikoma

Ar suteiktas leidimas netaikyti reikalavimų pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 7 arba 10 straipsnį

(leidimai netaikyti kapitalo reikalavimų)?

(T/N)

Kompetentinga institucija/Kita institucija

Valstybė narė

Įstaiga/Finansų sektoriaus subjektas

Juridinio asmens identifikatorius, kai toks kodas egzistuoja (išankstinio juridinio asmens identifikatoriaus arba pasaulinė juridinio asmens identifikatoriaus sistema)

Ar įstaiga/finansų sektoriaus subjektas identifikuota (-as) kaip O-SII?

Įstaigos/finansų sektoriaus subjekto tiesioginė patronuojančioji įmonė

Juridinio asmens identifikatorius, kai toks kodas egzistuoja (išankstinio juridinio asmens identifikatoriaus arba pasaulinė juridinio asmens identifikatoriaus sistema)

Ar tiesioginė patronuojančioji įmonė identifikuota kaip O-SII?

Pertvarkymo kolegija:

Šalys narės ir stebėtojos:

Institucijos narės ir stebėtojos:

Krizių valdymo grupė:

Šalys narės:

Institucijos narės:

		Konsoliduotos priežiūros institucijos arba buveinės valstybės narės kompetetingos institucijos pavadinimas:
		Konsoliduotos priežiūros institucijos arba buveinės valstybės narės kompetetingos institucijos adresas:
		Konsoliduotos priežiūros institucijos arba buveinės valstybės narės kompetetingos institucijos kontaktinis asmuo (vardas ir pavardė, e. paštas, telefono numeris):

Ar suteiktas leidimas netaikyti reikalavimų pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 8 arba 10 straipsnį (leidimai netaikyti likvidumo reikalavimų)? (T/N)	Ar atitinkama institucija yra kolegijos narė arba stebėtoja? Jei taip ir jei ji priklauso konkrečiam kolegijos struktūriniam vienetui, prašom nurodyti.	Valstybėje narėje įsteigti filialai						Ar filialas yra svarbus grupei? (T/N)	Kriterijai, naudojami nustatant svarbą, jei taikoma	Ar filialas svarbus valstybei narei pagal Direktyvos 2013/36/ES 51 straipsnį? (T/N)	Ar atitinkama institucija yra kolegijos narė arba stebėtoja? Jei taip ir jei ji priklauso konkrečiam kolegijos struktūriniam vienetui, prašom nurodyti.
		Kompetentinga institucija/Kita institucija	Valstybė narė	Filialas	Įstaiga, kurios filialas įsteigtas	Įstaigos, kurios filialas įsteigtas, juridinio asmens identifikatorius, kai toks kodas egzistuoja (išankstinio juridinio asmens identifikatoriaus arba pasaulinė juridinio asmens identifikatoriaus sistema)	Ar įstaiga, kurios filialas įsteigtas, identifikuota kaip O-SII? (T/N)	Ar filialas yra svarbus grupei? (T/N)	Kriterijai, naudojami nustatant svarbą, jei taikoma

Trečiojoje valstybėje veiklos leidimus gavusios įstaigos ir įsteigti filialai						Ar įstaiga/filialas yra svarbi (-us) grupei? (T/N)	Kriterijai, naudojami nustatant svarbą, jei taikoma	Ar trečiosios valstybės priežiūros institucijai taikomus konfidencialumo ir profesinės paslapties reikalavimus visi kolegijos nariai įvertino kaip lygiaverčius? (T/N)	Ar trečiosios valstybės priežiūros institucija yra kolegijos stebėtoja? Jei taip ir jei ji priklauso konkrečiam kolegijos struktūriniam vienetui, prašom nurodyti.
Trečiosios valstybės priežiūros institucija	Trečioji valstybė	Įstaiga/filialas	Įstaigos juridinio asmens identifikatorius, kai toks kodas egzistuoja (išankstinio juridinio asmens identifikatoriaus arba pasaulinė juridinio asmens identifikatoriaus sistema)	Įstaigos tiesioginė patronuojančioji įmonė	Tiesioginės patronuojančiosios įmonės juridinio asmens identifikatorius, kai toks kodas egzistuoja (išankstinio juridinio asmens identifikatoriaus arba pasaulinė juridinio asmens identifikatoriaus sistema)	Ar įstaiga/filialas yra svarbi (-us) grupei? (T/N)	Kriterijai, naudojami nustatant svarbą, jei taikoma












Ar yra kita ne Europos kolegija? (T/N) (jei taip, prašom nurodyti kolegijos ir priimančiosios priežiūros institucijos pavadinimą):	Šalys narės:	Institucijos narės:
Kolegijos pavadinimas

II PRIEDAS

Priežiūros kolegijos raštiškų koordinavimo ir bendradarbiavimo susitarimų šablonas

<XY> grupei/<A> įstaigai

28.1.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 21/45

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2016/100

2015 m. spalio 16 d.

kuriuo nustatomi techniniai įgyvendinimo standartai, kuriais patikslinamas bendro sprendimo priėmimo procesas, susijęs su prašymais suteikti tam tikrus prudencinius leidimus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama 2013 m. birželio 26 d. d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (1), ypač į jo 20 straipsnio 8 dalį,

kadangi:

(1)

vertindama prašymo suteikti tam tikrus prudencinius leidimus išsamumą, prieš nuspręsdama suteikti Reglamento (ES) Nr. 575/2013 20 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytus leidimus arba jų nesuteikti, konsoliduotos priežiūros institucija ir atitinkamos kompetentingos institucijos turėtų užtikrinti, kad būtų laiku ir veiksmingai tarpusavyje bendradarbiaujama ir būtų bendrai sutariama dėl išsamaus prašymo gavimo arba dėl prašymo aspektų, kurie laikomi neišsamiais;

(2)

konsoliduotos priežiūros institucija pareiškėjui ir atitinkamoms kompetentingoms institucijoms turėtų patvirtinti išsamaus prašymo gavimo datą, kad užtikrintų aiškumą dėl tikslios datos, nuo kurios prasideda šešių mėnesių laikotarpis, per kurį turi būti priimtas bendras sprendimas, ir sumažintų galimų ginčų dėl šio pradžios momento riziką;

(3)

prašymo išsamumas turėtų būti vertinamas remiantis dalykais, kuriuos kompetentingos institucijos turi įvertinti spręsdamos, ar suteikti prašomą leidimą. Kompetentingų institucijų atliktino vertinimo ir informacijos, kuri turėtų būtų įtraukta į pateikiamus prašymus, sąsaja yra labai svarbi siekiant pagerinti prašymų kokybę ir užtikrina ir prašymų turinio, ir jų išsamumo vertinimo nuoseklumą skirtinguose priežiūros institucijų kolegijose;

(4)

siekiant užtikrinti, kad bendro sprendimo priėmimo procesas būtų taikomas nuosekliai, svarbu aiškiai apibrėžti kiekvieną etapą. Aiškiai apibrėžus procesą sudaromos palankesnės sąlygos laiku keistis informacija, proporcingai paskirstomi ir veiksmingai valdomi priežiūros ištekliai, skatinamas tarpusavio supratimas, didinamas priežiūros institucijų tarpusavio pasitikėjimas ir skatinama veiksminga priežiūra;

(5)

prašymo išsamumo vertinimas neturėtų apimti prašymo vertinimo, kurį kompetentingos institucijos atlieka rengdamos savo nuomonę dėl to, ar suteikti leidimą. Todėl kiekvienam bendro sprendimo priėmimo proceso etapui skirtas laikas turėtų proporcingai atitikti to etapo sudėtingumą ir mastą, turint omenyje tai, kad bendram sprendimui priimti skirtas laikotarpis negali būti pratęstas ar sustabdytas;

(6)

konsoliduotos priežiūros institucija turėtų galėti įvertinti, ar ir kaip modelis, dėl kurio prašoma leidimo, apima pozicijas Sąjungai nepriklausančiose šalyse ir teritorijose. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti skatinamas kompetentingų institucijų ir trečiųjų valstybių priežiūros institucijų bendravimas, kad kompetentingos institucijos galėtų išsamiai įvertinti modelio veikimą;

(7)	bendro sprendimo priėmimo procesą būtina planuoti laiku ir realistiškai. Kiekviena dalyvaujanti kompetentinga institucija turėtų laiku ir veiksmingai padėti konsoliduotos priežiūros institucijai priimti bendrą sprendimą;

(8)	siekiant užtikrinti vienodas taikymo sąlygas, reikėtų nustatyti, kokie etapai būtini norint atlikti vertinimą ir priimti bendrą sprendimą, pripažįstant, kad tam tikros proceso užduotys gali būti atliekamos lygiagrečiai, o kitos – iš eilės;

(9)	siekiant sudaryti palankesnes sąlygas priimti bendrus sprendimus, svarbu, kad sprendimų priėmimo procese dalyvaujančios kompetentingos institucijos įsitrauktų į tarpusavio dialogą, ypač prieš rengdamos galutinius bendrus sprendimus;

(10)	siekiant užtikrinti, kad būtų nustatytas veiksmingas procesas, konsoliduotos priežiūros institucija turėtų prisiimti galutinę atsakomybę už etapų, kurių reikia laikytis priimant bendrą sprendimą dėl vidaus modelių patvirtinimo, nustatymą;

(11)	nustačius aiškias nuostatas dėl bendrų sprendimų turinio turėtų būti užtikrinta, kad bendri sprendimai būtų visiškai pagrįsti, ir turėtų būti palengvinta veiksminga visų sąlygų vykdymo stebėsena;

(12)	siekiant tiksliau apibrėžti procesą, kurio reikia laikytis priėmus bendrą sprendimą, užtikrinti sprendimo rezultatų vertinimo skaidrumą ir prireikus sudaryti palankesnes sąlygas tinkamiems tolesniems veiksmams, reikėtų nustatyti pranešimo apie bendrą sprendimą standartus;

(13)

bendro sprendimo dėl prašymų suteikti leidimą, susijusį su esminiu modelio išplėtimu ar pakeitimais, priėmimo proceso tvarkaraštis ir konsoliduotos priežiūros institucijos ir atitinkamų kompetentingų institucijų darbo pasidalijimas turėtų būti proporcingas to esminio modelio išplėtimo ar pakeitimų mastui;

(14)

bendro sprendimo priėmimo procesas pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 20 straipsnį taip pat apima procesą, kuris taikomas, kai bendras sprendimas nepriimamas. Siekiant užtikrinti vienodas šio proceso aspekto taikymo sąlygas, visų pirma užtikrinti, kad būtų suformuluoti visiškai pagrįsti sprendimai, ir paaiškinti, kaip atsižvelgiama į atitinkamų kompetentingų institucijų išreikštas nuomones ir išlygas, turėtų būti nustatyti standartai, susiję su sprendimų priėmimo nesant bendro sprendimo tvarkaraščiu ir pranešimu apie juos;

(15)	šis reglamentas grindžiamas Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos, EBI) Komisijai pateiktais techninių įgyvendinimo standartų projektais;

(16)

EBI dėl techninių įgyvendinimo standartų projektų, kuriais pagrįstas šis reglamentas, surengė atviras viešas konsultacijas, išnagrinėjo galimas susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010 (2) 37 straipsnį, pateikti savo nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

DALYKAS IR APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Dalykas

Šiame reglamente patikslinamas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 20 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas bendro sprendimo priėmimo procesas, susijęs su prašymais suteikti leidimus, nurodytus to reglamento 143 straipsnio 1 dalyje, 151 straipsnio 4 ir 9 dalyse, 283 straipsnyje, 312 straipsnio 2 dalyje ir 363 straipsnyje, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas priimti bendrus sprendimus.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1) atitinkama kompetentinga institucija– kita nei konsoliduotos priežiūros kompetentinga institucija, atsakinga už ES patronuojančiosios įstaigos, ES patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba ES patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės valstybėje narėje patronuojamųjų įmonių, dalyvaujančių teikiant bendrą prašymą, kurio reikia, kad būtų priimtas bendras sprendimas pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 20 straipsnio 2 dalį dėl to reglamento 20 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyto prašymo;

2) pareiškėjas– prašymą teikianti ES patronuojančioji įstaiga ir jos patronuojamosios įmonės arba ES patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės ar ES patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės patronuojamosios įmonės;

3) vertinimo ataskaita– ataskaita, kurioje pateikiamas prašymo vertinimas pagal 6 straipsnį.

II SKYRIUS

BENDRO SPRENDIMO PRIĖMIMO PROCESAS

3 straipsnis

Trečiųjų valstybių priežiūros institucijų dalyvavimas vertinimo procese

1. Konsoliduotos priežiūros institucija gali nuspręsti įtraukti trečiosios valstybės priežiūros institucijas, dalyvaujančias priežiūros institucijų kolegijoje pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2016/98 (3) 3 straipsnio 3 dalį, į prašymų, pateiktų pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 20 straipsnio 1 dalies a punktą, vertinimą, jeigu pareiškėjas veikia toje trečiojoje valstybėje ir pozicijoms toje trečiojoje valstybėje ketina taikyti atitinkamą metodiką. Tokiu atveju konsoliduotos priežiūros institucija ir tos institucijos pasiekia susitarimą dėl trečiosios valstybės priežiūros institucijų dalyvavimo masto, siekiant:

a)	suteikti konsoliduotos priežiūros institucijai informacijos, papildančios konsoliduotos priežiūros institucijos rengiamą vertinimo ataskaitą;

b)	a punkte nurodytą informaciją pateikti konsoliduotos priežiūros institucijos rengiamos vertinimo ataskaitos prieduose.

2. Jeigu konsoliduotos priežiūros institucija nusprendžia įtraukti trečiųjų valstybių priežiūros institucijas, konsoliduotos priežiūros institucija trečiųjų valstybių priežiūros institucijoms neteikia jokios atitinkamos kompetentingos institucijos parengtų vertinimo ataskaitų be aiškaus tos atitinkamos kompetentingos institucijos sutikimo.

3. Konsoliduotos priežiūros institucija atitinkamas kompetentingas institucijas išsamiai informuoja apie trečiųjų valstybių kompetentingų institucijų dalyvavimo vertinimo procese mastą, lygį ir pobūdį, taip pat apie tai, kiek jų pateikta informacija buvo naudinga konsoliduotos priežiūros institucijai rengiant vertinimo ataskaitą.

4 straipsnis

Prašymo išsamumo vertinimas

1. Gavusi pareiškėjo pateiktą prašymą suteikti leidimą, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 575/2013 143 straipsnio 1 dalyje, 151 straipsnio 4 ir 9 dalyse, 283 straipsnyje, 312 straipsnio 2 dalyje ar 363 straipsnyje, konsoliduotos priežiūros institucija nepagrįstai nedelsdama ir bet kuriuo atveju per 10 dienų prašymą perduoda atitinkamoms kompetentingoms institucijoms.

2. Konsoliduotos priežiūros institucija ir atitinkamos kompetentingos institucijos įvertina prašymo išsamumą per šešias savaites nuo tada, kai prašymą gauna konsoliduotos priežiūros institucija.

3. Prašymas laikomas išsamiu, jeigu jame pateikta visa informacija, kurios reikia, kad kompetentingos institucijos galėtų įvertinti prašymą pagal Reglamente (ES) Nr. 575/2013 ir visų pirma pagal to reglamento 143, 144, 151, 283, 312 ir 363 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

4. Atitinkamos kompetentingos institucijos savo prašymo išsamumo vertinimą pateikia konsoliduotos priežiūros institucijai.

5. 4 dalyje nurodytame vertinime nurodomi visi prašymo elementai, kurie yra įvertinti kaip neišsamūs ar trūkstami.

6. Jeigu atitinkama kompetentinga institucija per 2 dalyje nurodytą laikotarpį konsoliduotos priežiūros institucijai nepateikia savo prašymo išsamumo vertinimo, laikoma, kad atitinkama kompetentinga institucija mano, kad prašymas yra išsamus.

7. Jeigu konsoliduotos priežiūros institucija arba bet kuri atitinkama kompetentinga institucija mano, kad prašyme pateikta informacija yra neišsami, konsoliduotos priežiūros institucija praneša pareiškėjui prašymo aspektus, kurie laikomi neišsamiais ar trūkstamais, ir pareiškėjui suteikia progą pateikti trūkstamą informaciją.

8. Jeigu pareiškėjas pateikia 7 dalyje nurodytą trūkstamą informaciją, konsoliduotos priežiūros institucija nepagrįstai nedelsdama ir bet kuriuo atveju per 10 dienų nuo tos informacijos gavimo ją perduoda atitinkamoms kompetentingoms institucijoms.

9. Konsoliduotos priežiūros institucija ir atitinkamos kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į papildomą informaciją, įvertina prašymo išsamumą per šešias savaites nuo tada, kai tą informaciją gauna konsoliduotos priežiūros institucija, pagal 3–6 dalyse nustatytą procedūrą.

10. Jeigu išsamus prašymas anksčiau buvo įvertintas kaip neišsamus, laikoma, kad Reglamento (ES) Nr. 575/2013 20 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytas šešių mėnesių laikotarpis prasideda tą dieną, kai konsoliduotos priežiūros institucija gavo informaciją, kuri papildė prašymą.

11. Kai prašymas įvertinamas kaip išsamus, konsoliduotos priežiūros institucija apie tai praneša pareiškėjui ir atitinkamoms kompetentingoms institucijoms, kartu nurodydama išsamaus prašymo gavimo datą arba informacijos, kuri papildė prašymą, gavimo datą.

12. Bet kuriuo atveju, kad galėtų įvertinti prašymą ir priimti bendrą sprendimą dėl prašymo, konsoliduotos priežiūros institucija ar bet kuri atitinkama kompetentinga institucija gali reikalauti, kad pareiškėjas pateiktų papildomos informacijos.

5 straipsnis

Bendro sprendimo priėmimo proceso etapų planavimas

1. Prieš pradėdamos bendro sprendimo priėmimo procesą, konsoliduotos priežiūros institucija ir atitinkamos kompetentingos institucijos susitaria dėl to bendro sprendimo priėmimo proceso etapų tvarkaraščio ir darbo pasidalijimo. Nepavykus susitarti, tvarkaraštį nustato konsoliduotos priežiūros institucija, atsižvelgusi į atitinkamų kompetentingų institucijų išreikštas nuomones ir išlygas. Tvarkaraštis nustatomas per šešias savaites nuo tada, kai gaunamas išsamus prašymas. Galutinai parengtą tvarkaraštį konsoliduotos priežiūros institucija perduoda atitinkamoms kompetentingoms institucijoms.

2. Tvarkaraštyje nurodoma išsamaus prašymo gavimo data pagal 4 straipsnio 9 dalį ir bent šie etapai:

a)	konsoliduotos priežiūros institucijos ir atitinkamų kompetentingų priežiūros institucijų susitarimas dėl tvarkaraščio ir darbo pasidalijimo;

b)	susitarimas dėl trečiųjų valstybių priežiūros institucijų dalyvavimo pagal 3 straipsnį masto;

c)	konsoliduotos priežiūros institucijos, atitinkamų kompetentingų institucijų ir pareiškėjo dialogas dėl prašymo detalių, kai konsoliduotos priežiūros institucija ir atitinkamos priežiūros institucijos laiko, kad tai yra būtina;

d)	atitinkamų kompetentingų institucijų vertinimo ataskaitų pateikimas konsoliduotos priežiūros institucijai pagal 6 straipsnio 2 dalį;

e)	konsoliduotos priežiūros institucijos ir atitinkamų kompetentingų institucijų dialogas dėl vertinimo ataskaitų pagal 7 straipsnio 2 dalį;

f)	konsoliduotos priežiūros institucijos atliekamas bendro sprendimo projekto parengimas ir pateikimas atitinkamoms kompetentingoms institucijoms pagal 7 straipsnio 3 ir 4 dalis;

g)	konsultacijos dėl bendro sprendimo projekto su pareiškėju, kai to reikalaujama pagal valstybės narės teisės aktus;

h)	konsoliduotos priežiūros institucijos ir atitinkamų kompetentingų institucijų dialogas dėl bendro sprendimo projekto pagal 7 straipsnio 4 dalį;

i)	konsoliduotos priežiūros institucijos bendro sprendimo projekto pateikimas atitinkamoms kompetentingoms institucijoms, kad jos pritartų ir būtų priimtas bendras sprendimas pagal 8 straipsnį;

j)	pranešimas pareiškėjui apie bendrą sprendimą pagal 9 straipsnį.

3. Tvarkaraštis atitinka šiuos reikalavimus:

a)	jis yra proporcingas prašymo aprėpčiai;

b)	jis atitinka kiekvienos užduoties, kurią atlieka atitinkamos kompetentingos institucijos ir konsoliduotos priežiūros institucija, mastą ir sudėtingumą, taip pat grupei priklausančių įstaigų, kurioms turi būti taikomas bendras sprendimas, sudėtingumą;

c)	juo kuo labiau atsižvelgiama į kitą veiklą, kurios imasi konsoliduotos priežiūros institucija ir atitinkamos kompetentingos institucijos pagal kolegijos priežiūros analizės programą, nurodytą Deleguotojo reglamento (ES) 2016/98 16 straipsnyje.

4. Darbo pasidalijimas atitinka šiuos dalykus:

a)	prašymo aprėptį ir sudėtingumą;

b)	prašymo aprėpties reikšmingumą kiekvienai įstaigai;

c)	pozicijų ar rizikos, su kuriomis prašymas yra susijęs, tipą ir vietą;

d)	mastą, kuriuo tam tikroje jurisdikciją turinčioje teritorijoje prisiimtos pozicijos ar rizika didina modelių išplėtimo ar pakeitimų reikšmingumą, vertinant konsoliduotu lygmeniu;

e)	konsoliduotos priežiūros institucijos ir kiekvienos atitinkamos kompetentingos institucijos gebėjimą vykdyti užduotis, būtinas vertinimui atlikti, ir pateikti visiškai pagrįstą nuomonę.

Taikant pirmos pastraipos c punktą, jeigu pozicijų ar rizikos geografinė vieta skiriasi nuo vietos, kurioje pozicijos ar rizika yra valdomos, kredituojamos ar jomis yra prekiaujama, pasidalijant darbą nustatomos atskiros užduotys valstybės narės, kurioje pozicijos ar rizika yra, kompetentingoms institucijoms ir valstybės narės, kuriose pozicijos ar rizika yra valdomos, kredituojamos ar jomis yra prekiaujama, kompetentingoms institucijoms.

5. Konsoliduotos priežiūros institucija pareiškėjui praneša orientacinę datą, kada vyks 2 dalies c punkte nurodytas dialogas, ir 2 dalies i punkte nurodyto pranešimo apytikslę datą.

6. Jeigu tvarkaraštį ar darbo pasidalijimą prireikia atnaujinti, konsoliduotos priežiūros institucija tai daro konsultuodamasi su atitinkamomis kompetentingomis institucijomis.

6 straipsnis

Vertinimo ataskaitų rengimas

1. Atitinkamos kompetentingos institucijos ir konsoliduotos priežiūros institucija prašymą įvertina remdamosi darbo pasidalijimu, nustatytu pagal 5 straipsnio 1 dalį. Šie vertinimai pateikiami vertinimo ataskaitose.

2. Kiekviena atitinkama kompetentinga institucija iki tvarkaraštyje nurodytos datos pagal 5 straipsnio 2 dalies d punktą konsoliduotos priežiūros institucijai pateikia savo vertinimo ataskaitą.

3. Kiekvienoje vertinimo ataskaitoje pateikiami bent visi šie dalykai:

a)	nuomonė, ar prašomas leidimas turėtų būti suteiktas, ar ne, remiantis Reglamento (ES) Nr. 575/2013 143 straipsnio 1 dalyje, 151 straipsnio 4 ir 9 dalyse, 283 straipsnyje, 312 straipsnio 2 dalyje arba 363 straipsnyje nustatytais reikalavimais, kartu su nuomonės pagrindimu;

b)	sąlygos, jei tokių yra, kurios turėtų būti taikomos tokiam leidimui, įskaitant atitinkamą pagrindimą ir jų įvykdymo tvarkaraštį;

c)	vertinimas, susijęs su dalykais, kuriuos kompetentingos institucijos privalo įvertinti pagal Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytus reikalavimus, susijusius su to reglamento 143, 144, 151, 283, 312 arba 363 straipsnyje nurodytais leidimais;

d)	rekomendacijos, jei tokių yra, dėl trūkumų, nustatytų vertinant prašymą ir priimant bendrą sprendimą dėl prašymo, ištaisymo.

7 straipsnis

Bendro sprendimo projekto rengimas

1. Konsoliduotos priežiūros institucija visas 6 straipsnyje nurodytas vertinimo ataskaitas perduoda atitinkamai kompetentingai institucijai, jeigu ta informacija yra svarbi atitinkamos kompetentingos institucijos vertinimui.

2. Konsoliduotos priežiūros institucija įsitraukia į dialogą su atitinkamomis kompetentingomis institucijomis, kaip nurodyta tvarkaraštyje pagal 5 straipsnio 2 dalies e punktą, remdamasi konsoliduotos priežiūros institucijos ir atitinkamų kompetentingų institucijų parengtomis vertinimo ataskaitomis, siekdama parengti bendro sprendimo projektą.

3. Konsoliduotos priežiūros institucija parengia visiškai pagrįsto bendro sprendimo projektą. Bendro sprendimo projekte išdėstoma visa ši informacija:

a)	konsoliduotos priežiūros institucijos ir atitinkamų kompetentingų institucijų, dalyvaujančių rengiant bendro sprendimo projektą, pavadinimai;

b)	įstaigų grupės pavadinimas ir visų grupei priklausančių įstaigų, su kuriomis susijęs ir kurioms taikomas bendro sprendimo projektas, sąrašas, kartu su duomenimis apie bendro sprendimo projekto taikymo sritį;

c)	nuorodos į taikomą Sąjungos ir nacionalinę teisę, susijusią su bendro sprendimo projekto rengimu, užbaigimu ir taikymu;

d)	bendro sprendimo projekto data ir, esminio išplėtimo ar pakeitimų atveju, kaip nurodyta 13 straipsnyje, bet kokio atitinkamo jo atnaujinimo data;

e)	nuomonė dėl prašomo leidimo suteikimo, remiantis 6 straipsnyje nurodytomis vertinimo ataskaitomis;

f)	jeigu e punkte nurodyta nuomonė yra suteikti prašomą leidimą, data, nuo kurios leidimas suteikiamas;

g)	trumpas kiekvienos grupei priklausančios įstaigos vertinimo rezultatų aprašymas;

h)	rekomendacijos dėl bet kokių trūkumų, nustatytų vertinant prašymą ir priimant bendrą sprendimą dėl prašymo, ištaisymo;

i)	visos sąlygos, kurių turi laikytis pareiškėjas, įskaitant atitinkamą pagrindimą, prieš pradėdamas naudotis leidimu, nurodytu Reglamento (ES) Nr. 575/2013 143 straipsnio 1 dalyje, 151 straipsnio 4 ir 9 dalyse, 283 straipsnyje, 312 straipsnio 2 dalyje arba 363 straipsnyje;

j)	ataskaitinė data, susijusi su g, h ir i punktais;

k)	i punkte nurodytų sąlygų įvykdymo arba h punkte nurodytų rekomendacijų įgyvendinimo terminas, kai taikoma;

l)	bendro sprendimo projekto įgyvendinimo atitinkamų nacionalinių leidimų forma terminas, kai taikoma.

4. Konsoliduotos priežiūros institucija bendro sprendimo projektą pateikia atitinkamoms kompetentingoms institucijoms, kad galėtų vykdyti 5 straipsnio 2 dalies h punkte nustatytą dialogą, kai tinkama.

8 straipsnis

Bendro sprendimo priėmimas

1. Konsoliduotos priežiūros institucija prireikus peržiūri bendro sprendimo projektą, kad atsižvelgtų į dialogo, nurodyto 7 straipsnio 4 dalyje, išvadas ir parengtų galutinį bendro sprendimo projektą.

2. Konsoliduotos priežiūros institucija nepagrįstai nedelsdama ir iki tvarkaraštyje pagal 5 straipsnio 2 dalies i punktą nurodyto termino nusiunčia galutinį bendro sprendimo projektą atitinkamoms kompetentingoms institucijoms ir joms nustato terminą, iki kurio jos turi pateikti savo raštišką pritarimą, kuris gali būti siunčiamas elektroninėmis priemonėmis.

3. Atitinkamos kompetentingos institucijos, gavusios bendro sprendimo projektą ir dėl jo nepareiškusios savo nepritarimo, per nustatytą terminą konsoliduotos priežiūros institucijai pateikia savo raštišką pritarimą.

4. Laikoma, kad bendras sprendimas priimamas tik tada, kai visos kompetentingos institucijos pateikia raštišką pritarimą.

5. Bendrą sprendimą sudaro bendras sprendimas ir prie jo pridėti raštiški pritarimai. Konsoliduotos priežiūros institucija bendrą sprendimą pateikia visoms atitinkamoms kompetentingoms institucijoms.

9 straipsnis

Pranešimas apie bendrą sprendimą

1. Konsoliduotos priežiūros institucija pareiškėjui praneša apie 8 straipsnio 5 dalyje nurodytą bendrą sprendimą pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 20 straipsnio 2 dalį, kai tinkama, kartu pateikdama informaciją apie bendro sprendimo įgyvendinimą atitinkamų nacionalinių leidimų forma, iki tvarkaraštyje pagal 5 straipsnio 2 dalies j punktą nurodyto termino.

2. Konsoliduotos priežiūros institucija atitinkamoms kompetentingoms institucijoms patvirtina, kad pranešė pareiškėjui apie bendrą sprendimą.

3. Konsoliduotos priežiūros institucija ir atitinkamos kompetentingos institucijos, kai tinkama, aptaria bendrą sprendimą su įstaigomis, kurios įsisteigusios jų jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje ir kurioms turi būti taikomas bendras sprendimas, kad paaiškintų sprendimo detales ir taikymą.

III SKYRIUS

NESUTARIMAI IR SPRENDIMAI, PRIIMAMI NESANT BENDRO SPRENDIMO

10 straipsnis

Sprendimų priėmimo procesas nesant bendro sprendimo

1. Jeigu per Reglamento (ES) Nr. 575/2013 20 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytą laikotarpį susitarimas nepasiekiamas, konsoliduotos priežiūros institucija, bet kuriai atitinkamai kompetentingai institucijai paprašius, konsultuojasi su Europos bankininkystės institucija (EBI). Konsoliduotos priežiūros institucija gali konsultuotis su EBI savo iniciatyva.

2. Jeigu per Reglamento (ES) Nr. 575/2013 20 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytą laikotarpį bendras sprendimas nepriimamas, to reglamento 20 straipsnio 4 dalies pirmoje pastraipoje nurodytas konsoliduotos priežiūros institucijos sprendimas įforminamas raštu ir priimamas iki vėliausios iš šių datų:

a)	per vieną mėnesį pasibaigus Reglamento (ES) Nr. 575/2013 20 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytam laikotarpiui, jeigu nė viena iš susijusių kompetentingų institucijų neperdavė klausimo EBI pagal to reglamento 20 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą;

b)	per vieną mėnesį nuo tada, kai EBI pateikė bet kokį patarimą pagal šio straipsnio 1 dalį, jeigu konsoliduotos priežiūros institucija pasikonsultavo su EBI per Reglamento (ES) Nr. 575/2013 20 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytą laikotarpį;

c)	per vieną mėnesį nuo tada, kai EBI priėmė sprendimą pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 20 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą.

3. Jeigu su EBI buvo konsultuotasi pagal 1 dalį, 2 dalyje nurodytame konsoliduotos priežiūros institucijos sprendime pateikiamas visų nukrypimų nuo EBI patarimo paaiškinimas.

11 straipsnis

Sprendimų, priimamų nesant bendro sprendimo, rengimas

Konsoliduotos priežiūros institucijos sprendimas, priimtas nesant bendro sprendimo, kai tinkama, apima visus 7 straipsnio 3 dalyje nurodytus dalykus.

12 straipsnis

Pranešimas apie sprendimus, priimamus nesant bendro sprendimo

Konsoliduotos priežiūros institucija nedelsdama savo sprendimą praneša pareiškėjui ir atitinkamoms kompetentingoms institucijoms pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 20 straipsnio 4 dalies trečią pastraipą.

IV SKYRIUS

SPRENDIMŲ ATNAUJINIMAS ESMINIO MODELIO IŠPLĖTIMO AR PAKEITIMŲ ATVEJU IR ĮSIGALIOJIMAS

13 straipsnis

Esminis modelio išplėtimas ir pakeitimai

1. Jeigu prašymas suteikti leidimą yra susijęs su esminiu modelio išplėtimu ar pakeitimais pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 143 straipsnio 3 dalį, 151 straipsnio 4 ar 9 dalį, 283 straipsnį, 312 straipsnio 2 dalį arba 363 straipsnį, konsoliduotos priežiūros institucija ir kompetentingos institucijos, atsakingos už įstaigų, kurioms turi įtakos tas esminis modelio išplėtimas ar pakeitimai, priežiūrą, bendradarbiauja visapusiškai konsultuodamosi, kad nuspręstų suteikti pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 20 straipsnį prašomą leidimą arba jo nesuteikti, taikydamos šio reglamento 3–9 straipsniuose nustatytą procesą.

2. Bendro sprendimo priėmimo proceso, taikomo siekiant suteikti leidimą dėl esminio išplėtimo ir pakeitimų, tvarkaraštis apima visus šiuos reikalavimus:

a)	jis yra proporcingas esminio modelio išplėtimo ar pakeitimų mastui;

b)	jis yra proporcingas konsoliduotos priežiūros institucijos ir atitinkamų kompetentingų institucijų, atsakingų už įstaigų, kurioms turi įtakos tas esminis modelio išplėtimas ar pakeitimai, priežiūrą, užduotims ir darbo pasidalijimui.

Taikant pirmos pastraipos b punktą, jeigu prašymas yra susijęs su esminiu modelio išplėtimu ar pakeitimais, turinčiais įtakos tik vienoje valstybėje narėje įsisteigusioms įstaigoms, konsoliduotos priežiūros institucijai dėl visų proceso pagal 3–9 straipsnius aspektų skiriamas minimalus laikas.

14 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2015 m. spalio 16 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 176, 2013 6 27, p. 1.

(2) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12).

(3) 2015 m. spalio 16 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/98, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES nuostatos dėl bendrųjų priežiūros institucijų kolegijų veiklos sąlygų nustatymo techninių reguliavimo standartų (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 2).

28.1.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 21/54

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2016/101

2015 m. spalio 26 d.

kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 105 straipsnio 14 dalį papildomos to reglamento nuostatos dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo techninių reguliavimo standartų

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (1), ypač į jo 105 straipsnio 14 dalies trečią pastraipą,

kadangi:

(1)

Reglamento (ES) Nr. 575/2013 105 straipsnyje nurodyti visoms prekybos knygos pozicijoms taikytini rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo standartai. Tačiau to reglamento 34 straipsnyje nustatyta, kad įstaigos 105 straipsnio standartus turi taikyti visam tikrąja verte įvertintam turtui. Remiantis tais dviem straipsniais reikštų, kad rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo reikalavimai taikomi visoms tikrąja verte įvertintoms pozicijoms, neatsižvelgiant į tai, ar jos įtrauktos į prekybos knygą ar ne, kai sąvoka „pozicija“ reiškia tik finansines priemones ir biržos prekes;

(2)

jeigu atliekant rizikos ribojimo principais pagrįstą vertinimą gaunama mažesnė absoliuti balansinė turto vertė arba didesnė absoliuti balansinė įsipareigojimų vertė, negu pripažinta apskaitoje, papildomo vertinimo rezultatų koregavimo (angl. additional valuation adjustment, AVA) įvertį reikėtų apskaičiuoti kaip absoliučią minėtų dviejų verčių skirtumo vertę, nes rizikos ribojimo principais pagrįsta vertė visada turėtų būti lygi tikrajai turto vertei arba mažesnė už ją ir lygi įsipareigojimų tikrajai vertei arba didesnė už ją;

(3)

jeigu vertinimo pozicijų apskaitinio vertinimo pokytis turi tik dalinį arba nulinį poveikį bendram 1 lygio nuosavam kapitalui, AVA įverčiai turėtų būti taikomi atsižvelgiant tik į apskaitinio vertinimo pokyčio dalį, turinčią poveikį bendram 1 lygio nuosavam kapitalui. Tai apima pozicijas, kurioms taikoma apsidraudimo apskaita, parduoti laikomas pozicijas tiek, kiek jų vertinimo pokyčiams taikomas rizikos ribojimo principais grindžiamas filtravimas, ir tiksliai atitinkančias užskaitomas pozicijas;

(4)

AVA įverčiai nustatomi tik siekiant apskaičiuoti bendro 1 lygio nuosavo kapitalo koregavimo įverčius, jeigu to reikia. AVA įverčiais nedaromas poveikis nuosavų lėšų reikalavimų nustatymui pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnį (išskyrus atvejus, kai pagal to reglamento 94 straipsnį smulkiai prekybos knygoje apskaitomai veiklai taikomos išlygos);

(5)

siekiant nustatyti nuoseklią sistemą, kuria remdamosi įstaigos apskaičiuotų AVA įverčius, būtina nustatyti aiškią tikslinio tikslumo lygio ir vertinimo neapibrėžtumo elementų, į kuriuos reikėtų atsižvelgti nustatant rizikos ribojimo principais pagrįstą vertę, apibrėžtį, kartu apibrėžiant metodus, kuriuos taikant gaunamas reikiamas tikslumo lygis, atitinkantis esamas rinkos sąlygas;

(6)

rinkos kainų neapibrėžtumo, pozicijos uždarymo išlaidų ir modelio rizikos AVA įverčius reikėtų apskaičiuoti remiantis vertinimo pozicijų, pagrįstų finansinėmis priemonėmis arba finansinių priemonių portfeliais, sumomis. Tais tikslais finansines priemones galima jungti į portfelius tada, kai, taikant rinkos kainų neapibrėžtumo ir pozicijos uždarymo išlaidų AVA įverčius, priemonių vertė nustatoma taikant tokį pat rizikos veiksnį, arba tada, kai, taikant modelio rizikos AVA įverčius, priemonių vertė nustatoma taikant tokį pat kainodaros modelį;

(7)

atsižvelgiant į tai, kad tam tikri su vertinimo neapibrėžtumu susiję AVA įverčiai nėra adityvieji, sumavimo metodas, kurį taikant galima atsižvelgti į diversifikavimo naudą, turėtų būti leidžiamas esant tam tikrų kategorijų AVA įverčiams, kai AVA elementai yra nesusiję su tikėtinų pasitraukimo išlaidų, neįtrauktų į tikrąją vertę, elementu. Sumuojant AVA įverčius taip pat turėtų būti galima gauti diversifikavimo naudos dėl tikėtinos vertės ir rizikos ribojimo principais pagrįstos vertės skirtumo, kad bankai, kurių tikroji vertė jau yra labiau pagrįsta rizikos ribojimo principais negu tikėtina vertė, gautų ne mažesnę diversifikavimo naudą negu bankai, tikėtiną vertę naudojantys kaip tikrąją vertę;

(8)

kadangi įstaigų, kurių tikrąja verte įvertinti portfeliai yra maži, vertinimo neapibrėžtumas paprastai bus ribotas, AVA įverčiams apskaičiuoti joms turėtų būti leista taikyti paprastesnį modelį negu įstaigoms, kurių tikrąja verte įvertinti portfeliai yra didesni. Tikrąja verte įvertintų portfelių dydis, pagal kurį nustatoma, ar galima taikyti paprastesnį metodą, turėtų būti vertinamas kiekvienu lygmeniu, kuriuo apskaičiuojami kapitalo reikalavimai;

(9)	kad kompetentingos institucijos galėtų įvertinti, ar tos įstaigos, vertindamos bendrą reikiamų AVA įverčių lygį, teisingai taikė reikalavimus, įstaigos turėtų turėti atitinkamus dokumentus, sistemas ir kontrolės priemones;

(10)	šis reglamentas grindžiamas techninių reguliavimo standartų projektais, kuriuos Europos bankininkystės institucija pateikė Komisijai;

(11)

Europos bankininkystės institucija dėl techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais pagrįstas šis reglamentas, surengė atviras viešas konsultacijas, išnagrinėjo galimas susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010 (2) 37 straipsnį, pateikti savo nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Papildomo vertinimo rezultatų koregavimo (AVA) įverčių apskaičiavimo metodika

Įstaigos bendrą AVA įverčių, kurių reikia, kad tikroji vertė būtų pakoreguota, siekiant gauti rizikos ribojimo principais pagrįstą vertę, sumą ir tuos AVA įverčius apskaičiuoja kas ketvirtį taikydamos 3 skyriuje pateiktą metodą, išskyrus atvejus, kai jos atitinka 2 skyriuje pateikto metodo taikymo sąlygas.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

a) vertinimo pozicija– ir į prekybos, ir į ne prekybos knygas įtraukta ir tikrąja verte įvertina finansinė priemonė, biržos prekė arba finansinių priemonių arba biržos prekių portfelis;

b) vertinimo įvesties duomenys– įtakos vertinimo pozicijos tikrajai vertei turintis stebimas arba nestebimas rinkos parametras arba parametrų matrica;

c) vertinimo pozicijos suma– vertinimo pozicijos suma, priklausanti nuo vertinimo įvesties duomenų svyravimo.

3 straipsnis

Rinkos duomenų šaltiniai

1. Kai įstaigos AVA įverčius apskaičiuoja remdamosi rinkos duomenimis, jos turi naudoti tokią pat rinkos duomenų kitimo sritį kaip ir duomenų, prireikus naudojamų nepriklausomos kainos patikros, apibūdintos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 105 straipsnio 8 dalyje, procese, ir taikyti šiame straipsnyje nurodytus koregavimo įverčius.

2. Nustatydamos rizikos ribojimo principais pagrįstą vertę įstaigos turi atsižvelgti į visus žinomus ir patikimus duomenų šaltinius, įskaitant atitinkamais atvejais kiekvieną iš šių dalykų:

a)	biržos kainas likvidžioje rinkoje;

b)	sandorius, susijusius su tiksliai tokiomis pat arba labai panašiomis priemonėmis, užregistruotus pačios įstaigos dokumentuose arba, jeigu turima duomenų, įvykdytus rinkoje;

c)	tarpininkų arba kitų rinkos dalyvių pateiktas prekiaujamų priemonių kainas;

d)	ekspertų prognozuojamus įverčių duomenis;

e)	orientacines tarpininkų kainas;

f)	sandorio šalies užstato vertinimą.

3. Tais atvejais, kai taikant 9–11 straipsnius taikomas ekspertų žiniomis grindžiamas metodas, reikia atsižvelgti į alternatyvius metodus ir informacijos šaltinius, įskaitant atitinkamais atvejais kiekvieną iš toliau pateiktų dalykų:

a)	naudoti pakaitinius duomenis, pagrįstus panašiomis priemonėmis, apie kurias duomenų yra pakankamai;

b)	vertinimo įvesties duomenims taikyti rizikos ribojimo principais pagrįstus pokyčius;

c)	nustatyti natūralias priemonės vertės ribas.

II SKYRIUS

SUPAPRASTINTAS AVA ĮVERČIŲ NUSTATYMO METODAS

4 straipsnis

Supaprastinto metodo taikymo sąlygos

1. Įstaigos šiame skyriuje apibūdintą supaprastintą metodą gali taikyti tik jeigu tikrąja verte įvertinto turto ir įsipareigojimų, nurodytų įstaigos finansinėse ataskaitose pagal taikomą apskaitos sistemą, absoliučios vertės suma yra mažesnė negu 15 mlrd. EUR.

2. Atliekant 1 dalyje nurodytą skaičiavimą neįtraukiami tiksliai atitinkantys ir užskaitomi tikrąja verte įvertinti turtas ir įsipareigojimai. Kai tikrąja verte įvertinto turto ir įsipareigojimų apskaitinio vertinimo pokytis turi dalinį arba nulinį poveikį bendram 1 lygio nuosavam kapitalui, jų vertė įtraukiama tik tiek, kiek atitinkamas vertinimo pokytis turi poveikį bendram 1 lygio nuosavam kapitalui.

3. 1 dalyje nurodyta riba taikoma individualiai ir konsoliduotai. Kai riba pažeidžiama konsoliduotai, pagrindinis metodas turi būti taikomas visiems konsoliduotiems subjektams.

4. Kai supaprastintą metodą taikančios įstaigos du iš eilės ketvirčius neatitinka 1 dalyje nustatytos sąlygos, jos privalo tuoj pat informuoti atitinkamą kompetentingą instituciją ir susitarti dėl 3 skyriuje nurodyto metodo įgyvendinimo per ateinančius du ketvirčius plano.

5 straipsnis

AVA įverčių nustatymas taikant supaprastintą metodą

Kai AVA įverčiams apskaičiuoti įstaigos taiko supaprastintą metodą, AVA įverčiai yra lygūs 0,1 % absoliučios tikrąja verte įvertinto turto ir įsipareigojimų, įtrauktų į pagal 4 straipsnį atliekamą su riba susijusį skaičiavimą, vertės.

6 straipsnis

AVA įverčių bendros sumos nustatymas taikant supaprastintą metodą

Kai įstaigos taiko supaprastintą metodą, bendra AVA įverčių vertė, kai taikomas 1 straipsnis, yra AVA įvertis, gaunamas atliekant skaičiavimą pagal 5 straipsnį.

III SKYRIUS

PAGRINDINIS AVA ĮVERČIŲ NUSTATYMO METODAS

7 straipsnis

Pagrindinio metodo apžvalga

1. Taikydamos pagrindinį metodą įstaigos AVA įverčius apskaičiuoja dviem etapais:

a)	apskaičiuoja kiekvienos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 105 straipsnio 10 ir 11 dalyse nurodytos kategorijos AVA įverčius (toliau – kategorijos lygmens AVA įverčiai) pagal šio straipsnio 2 dalį;

b)	susumuoja pagal a punktą gautus kiekvienos kategorijos lygmens AVA įverčius ir gauna bendrą AVA įverčių vertę pagal 1 straipsnį.

2. Taikydamos 1 dalies a punktą įstaigos kategorijos lygmens AVA įverčius apskaičiuoja vienu iš šių būdų:

a)	pagal 9–17 straipsnius;

kai nėra galimybių tam tikroms pozicijoms taikyti 9–17 straipsnius, taikydamos atsarginį metodą, t. y. nustato susijusias finansines priemones ir AVA įvertį apskaičiuoja sudėdamos:

i)	100 % grynojo nerealizuoto pelno, gaunamo iš susijusių finansinių priemonių;

ii)	susijusių finansinių priemonių 10 % tariamosios vertės, kai finansinės priemonės yra išvestinės;

iii)	susijusių finansinių priemonių tikrosios vertės ir nerealizuoto pelno, kaip nustatyta i punkte, skirtumo 25 % absoliučios vertės, kai finansinės priemonės yra neišvestinės.

Taikant b punkto i papunktį „nerealizuotas pelnas“ – tai tikrosios vertės teigiamas pokytis nuo sandorio pradžios, nustatomas taikant principą „pirmas į, pirmas iš“.

8 straipsnis

AVA įverčių apskaičiavimo taikant pagrindinį metodą bendrosios nuostatos

1. Kai tikrąja verte įvertinto turto ir įsipareigojimų apskaitinio vertinimo pokytis turi dalinį arba nulinį poveikį bendram 1 lygio nuosavam kapitalui, AVA įverčiai apskaičiuojami tik atsižvelgiant į tai, kokį poveikį apskaitinio vertinimo pokytis turi bendram 1 lygio nuosavam kapitalui.

2. Kalbant apie 14–17 straipsniuose apibūdintus kategorijos lygmens AVA įverčius, įstaigos stengiasi, kad rizikos ribojimo principais pagrįstos vertės tikslumo lygis būtų lygiavertis nustatytajam 9–13 straipsniuose.

3. AVA įverčiai laikomi papildančiais vertinimo rezultatų koregavimo įverčius, reikalingus norint gauti nustatytą rizikos ribojimo principais pagrįstą vertę, kai atliekamas bet koks įstaigos tikrosios vertės koregavimas, kurį galima laikyti susijusiu su tuo pačiu vertinimo neapibrėžtumo šaltiniu kaip ir papildomas vertinimo rezultatų koregavimas. Kai negalima nustatyti, kad įstaigos tikrosios vertės koregavimas yra susijęs su konkrečia AVA kategorija tuo lygmeniu, kuriuo apskaičiuojami atitinkami AVA įverčiai, tas koregavimas neįtraukiamas skaičiuojant AVA įverčius.

4. AVA įverčiai visada turi būti teigiami, taip pat ir vertinimo pozicijos sumos lygmeniu, kategorijos lygmeniu, tiek prieš sumavimą, tiek susumavus.

9 straipsnis

Rinkos kainų neapibrėžtumo AVA apskaičiavimas

1. Rinkos kainų neapibrėžtumo AVA įverčiai apskaičiuojami vertinimo pozicijos sumos lygmeniu (toliau – individualūs rinkos kainų neapibrėžtumo AVA įverčiai).

2. Rinkos kainų neapibrėžtumo AVA įvertis laikomas lygiu nuliui tik kai įvykdytos abi šios sąlygos:

a)	įstaiga turi tvirtų vertinimo pozicijos sumos kainos, kuria galima parduoti, įrodymų arba kainą galima nustatyti iš patikimų duomenų, susijusių su likvidžia grįžtamąja rinka, kaip apibūdinta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 338 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje;

b)	iš 3 straipsnio 2 dalyje nurodytų rinkos duomenų šaltinių nematyti, kad būtų koks nors reikšmingas vertinimo neapibrėžtumas.

3. Kai negalima įrodyti, kad vertinimo pozicijos sumos AVA įvertis lygus nuliui, vertindamos rinkos kainų neapibrėžtumo AVA įvertį įstaigos naudoja 3 straipsnyje apibrėžtus duomenų šaltinius. Tokiu atveju rinkos kainų neapibrėžtumo AVA įvertis apskaičiuojamas, kaip nurodyta 4 ir 5 dalyse.

4. Įstaigos apskaičiuoja su kiekvienu vertinimo įvesties duomenų vienetu, naudojamu atitinkamame vertinimo modelyje, susijusių vertinimo pozicijų sumų AVA įverčius.

Detalumo lygmuo, kuriuo apskaičiuojami tie AVA įverčiai, yra vienas iš šių:

i)	kai išskaidyta, visi vertinimo įvesties duomenys, kurių reikia vertinimo pozicijos galutinei kainai apskaičiuoti;

ii)	priemonės kaina.

Kiekvienas a punkto i papunktyje nurodytas vertinimo įvesties duomenų vienetas vertinamas atskirai. Kai vertinimo įvesties duomenis sudaro parametrų matrica, AVA įverčiai apskaičiuojami pagal su kiekvienu tos matricos parametru susijusias vertinimo pozicijos sumas. Kai vertinimo įvesties duomenys nesusiję su priemonėmis, kuriomis prekiaujama, įstaigos vertinimo įvesties duomenis ir susijusią vertinimo pozicijos sumą priskiria prie rinkos priemonių, kuriomis prekiaujama, grupės. Įstaigos vertinimo įvesties duomenų parametrų, naudojamų apskaičiuojant AVA įverčius, skaičių gali sumažinti taikydamos bet kokius tinkamus metodus, jeigu sumažinti parametrai atitinka visus šiuos reikalavimus:

i)	bendra sumažintos vertinimo pozicijos sumos vertė yra tokia pat kaip ir bendra pirminės vertinimo pozicijos sumos vertė;

ii)	sumažintą parametrų grupę galima priskirti prie rinkos priemonių, kuriomis prekiaujama, grupės;

iii)	toliau apibrėžto 2-o dispersijos vieneto ir toliau apibrėžto 1-o dispersijos vieneto santykis, pagrįstas praėjusių laikotarpių – šimto pastarųjų prekybos dienų – duomenimis, yra mažesnis už 0,1.

Šioje dalyje „1-as dispersijos vienetas“ reiškia vertinimo pozicijos sumos, pagrįstos nesumažintais vertinimo įvesties duomenimis, pelno ir nuostolio dispersiją, o „2-as dispersijos vienetas“ – vertinimo pozicijos sumos, pagrįstos nesumažintais vertinimo įvesties duomenimis, atėmus vertinimo pozicijos sumą, pagrįstą sumažintais vertinimo įvesties duomenimis, pelno ir nuostolio dispersiją. Kai AVA įverčiams apskaičiuoti naudojamas sumažintas parametrų skaičius, norint nustatyti, ar laikomasi visų b punkte nustatytų kriterijų, bent kasmet atliekama užskaitos metodikos nepriklausoma kontrolės funkcijų patikra ir vidaus patikimumo vertinimas.

5. Rinkos kainų neapibrėžtumo AVA įverčiai nustatomi taip:

kai pakanka duomenų, kad būtų galima nustatyti vertinimo įvesties duomenų patikimų dydžių kitimo sritį:

i)	kai vertinimo įvesties duomenų patikimų dydžių kitimo sritis pagrįsta galutinėmis kainomis, įstaigos apskaičiuoja kitimo srities tašką, kuriam esant jos galėtų (ir tuo yra įsitikinusios 90 %) vertinimo pozicijos sumą perleisti ta arba didesne kaina;

ii)	kai vertinimo įvesties duomenų patikimų dydžių kitimo sritis pagrįsta geriausių siūlomų ir prašomų kainų vidurkiu, įstaigos apskaičiuoja kitimo srities tašką, kuriam esant jos galėtų (ir tuo yra įsitikinusios 90 %) vertinimo pozicijos sumą perleisti ta arba didesne vidutine kaina;

kai nepakanka duomenų, kad būtų galima nustatyti vertinimo įvesties duomenų dydžių patikimą kitimo sritį, įstaigos taiko ekspertų žiniomis grindžiamą metodą ir naudoja turimą kokybinę ir kiekybinę informaciją, kad vertinimo įvesties duomenų rizikos ribojimo principais pagrįstos vertės tikslumo lygis būtų lygiavertis tam, kurio siekiama taikant a punktą. Įstaigos kompetentingas institucijas informuoja apie vertinimo pozicijų sumas, kurių atžvilgiu taikomas šis metodas, taip pat apie AVA įverčiui nustatyti taikomą metodiką;

įstaigos apskaičiuoja rinkos kainų neapibrėžtumo AVA įvertį taikydamos vieną iš šių metodų:

i)	vertinimo įvesties duomenų dydžių, apskaičiuotų pagal a arba b punktą, ir vertinimo įvesties duomenų dydžių, naudojamų skaičiuojant tikrąją vertę, skirtumą taiko kiekvienos vertinimo pozicijos sumai;

ii)	sujungia vertinimo įvesties duomenų dydžius, apskaičiuotus pagal a arba b punktą, ir vertinimo pozicijas vertina dar kartą remdamosi tais dydžiais. Tada įstaigos ima dar kartą įvertintų pozicijų ir tikrąja verte įvertintų pozicijų skirtumą.

6. Įstaigos bendrą kategorijos lygmens rinkos kainų neapibrėžtumo AVA įverčių vertę apskaičiuoja atskiriems rinkos kainų neapibrėžtumo AVA įverčiams taikydamos priede nustatyto 1 arba 2 metodo formulę.

10 straipsnis

Pozicijos uždarymo išlaidų AVA įverčio apskaičiavimas

1. Pozicijos uždarymo išlaidų AVA įverčiai apskaičiuojami vertinimo pozicijos sumos lygmeniu (toliau – individualūs pozicijos uždarymo išlaidų AVA įverčiai).

2. Kai įstaiga vertinimo pozicijos sumos atžvilgiu rinkos kainų neapibrėžtumo AVA įvertį apskaičiavo remdamasi galutine kaina, galima nustatyti, kad pozicijos uždarymo išlaidų AVA įvertis bus lygus nuliui.

3. Kai įstaiga taiko Reglamento (ES) Nr. 575/2013 105 straipsnio 5 dalyje nurodytą nukrypti leidžiančią nuostatą, pozicijos uždarymo išlaidų AVA įvertis gali būti laikomas lygiu nuliui, jeigu įstaiga pateikia įrodymų, kad yra 90 % tikra, jog esama pakankamo likvidumo, kad būtų galima susijusias vertinimo pozicijų sumas perleisti kaina, kuri atitiktų geriausių siūlomų ir prašomų kainų vidurkį.

4. Kai negalima įrodyti, kad vertinimo pozicijos sumos atžvilgiu pozicijos uždarymo išlaidų AVA įvertis lygus nuliui, įstaigos naudoja 3 straipsnyje apibrėžtus duomenų šaltinius. Tokiu atveju pozicijos uždarymo išlaidų AVA įvertis apskaičiuojamas, kaip nurodyta šio straipsnio 5 ir 6 dalyse.

5. Įstaigos vertinimo pozicijų sumų, susijusių su kiekvienu vertinimo įvesties duomenų vienetu, naudojamu atitinkamame vertinimo modelyje, atžvilgiu apskaičiuoja pozicijos uždarymo išlaidų AVA įverčius.

Detalumo lygmuo, kuriuo apskaičiuojami tie pozicijos uždarymo išlaidų AVA įverčiai, yra vienas iš šių:

i)	kai išskaidyta, visi vertinimo įvesties duomenys, kurių reikia vertinimo pozicijos galutinei kainai apskaičiuoti;

ii)	priemonės kaina.

Kiekvienas a punkto i papunktyje nurodytas vertinimo įvesties duomenų vienetas vertinamas atskirai. Kai vertinimo įvesties duomenis sudaro parametrų matrica, įstaigos pozicijos uždarymo išlaidų AVA įvertį nustato pagal su kiekvienu tos matricos parametru susijusias vertinimo pozicijų sumas. Kai vertinimo įvesties duomenys nesusiję su priemonėmis, kuriomis prekiaujama, įstaigos vertinimo įvesties duomenis ir susijusią vertinimo pozicijos sumą aiškiai priskiria prie rinkos priemonių, kuriomis prekiaujama, grupės. Įstaigos vertinimo įvesties duomenų parametrų, naudojamų apskaičiuojant AVA įverčius, skaičių gali sumažinti taikydamos bet kokius tinkamus metodus, jeigu sumažinti parametrai atitinka visus šiuos reikalavimus:

i)	bendra sumažintos vertinimo pozicijos sumos vertė yra tokia pat kaip ir bendra pirminės vertinimo pozicijos sumos vertė;

ii)	sumažintą parametrų grupę galima priskirti prie rinkos priemonių, kuriomis prekiaujama, grupės;

iii)	2-o dispersijos vieneto ir 1-o dispersijos vieneto santykis, pagrįstas praėjusių laikotarpių – šimto pastarųjų prekybos dienų – duomenimis, yra mažesnis už 0,1.

Šioje pastraipoje „1-as dispersijos vienetas“ reiškia vertinimo pozicijos sumos, pagrįstos nesumažintais vertinimo įvesties duomenimis, pelno ir nuostolio dispersiją, o „2-as dispersijos vienetas“ – vertinimo pozicijos sumos, pagrįstos nesumažintais vertinimo įvesties duomenimis, atėmus vertinimo pozicijos sumą, pagrįstą sumažintais vertinimo įvesties duomenimis, pelno ir nuostolio dispersiją.

c)	Kai AVA įverčiams apskaičiuoti naudojamas sumažintas parametrų skaičius, norint nustatyti, ar laikomasi b punkte nustatytų kriterijų, bent kasmet atliekama nepriklausoma kontrolės funkcijų patikra ir vidaus patikimumo vertinimas.

6. Pozicijos uždarymo išlaidų AVA įverčiai nustatomi taip:

kai pakanka duomenų, kad būtų galima nustatyti vertinimo įvesties duomenų patikimų pirkimo ir pardavimo kainos skirtumo dydžių kitimo sritį, įstaigos apskaičiuoja kitimo srities tašką, kuriam esant pirkimo ir pardavimo kainos skirtumas, kurį jos galėtų (ir tuo yra įsitikinusios 90 %) gauti perleisdamos vertinimo pozicijos sumą, būtų lygus tai kainai arba geresnis;

kai nepakanka duomenų, kad būtų galima nustatyti patikimą pirkimo ir pardavimo kainos skirtumo dydžių kitimo sritį, įstaigos taiko ekspertų žiniomis grindžiamą metodą ir naudoja turimą kokybinę ir kiekybinę informaciją, kad rizikos ribojimo principais pagrįstos vertės tikslumo lygis būtų lygiavertis tam, kurio siekiama, kai žinoma patikimų dydžių kitimo sritis. Įstaigos kompetentingas institucijas informuoja apie vertinimo pozicijų sumas, kurių atžvilgiu taikomas šis metodas, taip pat apie AVA įverčiui nustatyti taikomą metodiką;

c)	įstaigos pozicijos uždarymo išlaidų AVA įvertį apskaičiuoja vertinimo pozicijų sumoms, susijusioms su 5 dalyje apibrėžtais vertinimo įvesties duomenimis, taikydamos 50 % pagal a arba b punktą apskaičiuoto pirkimo ir pardavimo kainų skirtumo.

7. Įstaigos bendrą kategorijos lygmens pozicijos uždarymo išlaidų AVA įverčių vertę apskaičiuoja atskiriems pozicijos uždarymo išlaidų AVA įverčiams taikydamos priede nustatyto 1 arba 2 metodo formulę.

11 straipsnis

Modelio rizikos AVA įverčio apskaičiavimas

1. Įstaigos kiekvieno vertinimo modelio atžvilgiu modelio rizikos AVA įvertį (toliau – individualus modelio rizikos AVA įvertis) apskaičiuoja atsižvelgdamos į vertinimo modelio riziką, atsirandančią dėl to, kad galimai yra nemažai įvairių modelių ar modelio kalibravimo būdų, kuriuos rinkos dalyviai naudoja, ir nežinoma tvirta galutinė konkretaus vertinamo produkto kaina. Įstaigos neatsižvelgia į vertinimo modelio riziką, atsirandančią dėl to, kad kalibruojama naudojant iš rinkos gautus parametrus, į kurią reikia atsižvelgti pagal 9 straipsnį.

2. Modelio rizikos AVA įvertis apskaičiuojamas taikant vieną iš 3 ir 4 dalyse apibrėžtų metodų.

3. Jeigu yra galimybė, įstaigos modelio rizikos AVA įvertį apskaičiuoja nustatydamos vertinimo, atlikto taikant tinkamus alternatyvius modeliavimo ir kalibravimo metodus, patikimų rezultatų kitimo sritį. Tokiu atveju įstaigos nustato gautų vertinimo rezultatų kitimo srities tašką, kuriam esant jos galėtų (ir tuo yra įsitikinusios 90 %) perleisti vertinimo pozicijos sumą ta arba didesne kaina.

4. Kai įstaigos negali taikyti 3 dalyje apibrėžto metodo, modelio rizikos AVA įverčiui nustatyti jos taiko ekspertų žiniomis grindžiamą metodą.

5. Taikant ekspertų žiniomis grindžiamą metodą, reikia atsižvelgti į visus šiuos dalykus:

a)	su modeliu susijusių produktų sudėtingumą;

b)	galimų matematinių metodų ir modelių parametrų, kai tie modelio parametrai nesusiję su rinkos kintamaisiais, įvairovę;

c)	tai, kokiu mastu atitinkamų produktų rinka yra vienos krypties;

d)	tai, ar atitinkami produktai susiję su rizika, nuo kurios apsidrausti nėra galimybių;

e)	modelio tinkamumą atsižvelgti į su portfelio produktų išpirkimu susijusią elgseną.

Įstaigos kompetentingas institucijas informuoja apie modelius, kurių atžvilgiu taikomas šis metodas, taip pat apie AVA įverčiui nustatyti taikomą metodiką.

6. Kai įstaigos taiko 4 dalyje aprašytą metodą, kasmet reikia patvirtinti, kad metodas atsargus, tai daroma lyginant:

a)	AVA įverčius, apskaičiuotus taikant 4 dalyje apibūdintą metodą, jeigu metodas taikomas reikšmingai vertinimo modelių, kurių atžvilgiu įstaiga taiko 3 dalyje nurodytą metodą, imčiai; ir

b)	AVA įverčius, gautus tai pačiai vertinimo modelių imčiai taikant 3 dalies metodą.

7. Įstaigos bendrą kategorijos lygmens modelio rizikos AVA įverčių vertę apskaičiuoja individualiems modelio rizikos AVA įverčiams taikydamos priede nustatyto 1 arba 2 metodo formulę.

12 straipsnis

Neuždirbtos kredito maržos AVA apskaičiavimas

1. Įstaigos apskaičiuoja neuždirbtos kredito maržos AVA įvertį, kad būtų atspindėtas vertinimo neapibrėžtumas atliekant koregavimą, kuris, siekiant įtraukti dabartinę tikėtinų nuostolių dėl išvestinės finansinės priemonės pozicijų sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo vertę, yra būtinas pagal taikomą apskaitos sistemą.

2. Įstaigos su rinkos kainų neapibrėžtumu susijusį AVA elementą įtraukia į rinkos kainų neapibrėžtumo AVA kategoriją. Su pozicijos uždarymo išlaidų neapibrėžtumu susijęs AVA elementas įtraukiamas į pozicijos uždarymo išlaidų AVA kategoriją. Su modelio rizika susijęs AVA elementas įtraukiamas į modelio rizikos AVA kategoriją.

13 straipsnis

Investavimo ir finansavimo išlaidų AVA įverčio apskaičiavimas

1. Įstaigos apskaičiuoja investavimo ir finansavimo išlaidų AVA įvertį, kad finansavimo išlaidose, į kurias atsižvelgiama pagal taikomą apskaitos sistemą vertinant galutinę kainą, būtų atspindėtas vertinimo neapibrėžtumas.

14 straipsnis

Koncentruotų pozicijų AVA įverčio apskaičiavimas

1. Įstaigos koncentruotų vertinimo pozicijų atžvilgiu koncentruotos pozicijos AVA įvertį (toliau – individualus koncentruotų pozicijų AVA įvertis) apskaičiuoja taikydamos trijų pakopų metodą:

a)	nustato koncentruotas vertinimo pozicijas;

b)	kiekvienos nustatytos koncentruotos vertinimo pozicijos atžvilgiu, kai vertinimo pozicijos dydžiui taikytina rinkos kaina nežinoma, apskaičiuoja atsargų pasitraukimo laikotarpį;

c)	kai atsargus pasitraukimo laikotarpis yra ilgesnis negu 10 dienų, apskaičiuoja AVA įvertį atsižvelgdamos į vertinimo įvesties duomenų kintamumą, pirkimo ir pardavimo kainų skirtumo kintamumą ir tariamos pasitraukimo strategijos poveikį rinkos kainoms.

2. Taikant 1 dalies a punktą, nustatant koncentruotas vertinimo pozicijas atsižvelgiama į visus šiuos dalykus:

a)	visų vertinimo pozicijų dydį, atitinkantį susijusios rinkos likvidumą;

b)	įstaigos gebėjimą prekiauti toje rinkoje;

c)	vidutinę vienos dienos rinkos apimtį ir įprastą įstaigos vienos dienos prekybos apimtį. Įstaigos nustato ir dokumentais patvirtina metodiką, taikomą nustatant koncentruotas vertinimo pozicijas, kurių atžvilgiu apskaičiuojamas koncentruotų pozicijų AVA įvertis.

3. Įstaigos apskaičiuoja koncentruotų pozicijų bendrą kategorijos lygmens AVA įverčių vertę sudėdamos individualių koncentruotų pozicijų AVA įverčius.

15 straipsnis

Būsimų administracinių išlaidų AVA įverčio apskaičiavimas

1. Kai įstaiga vertinimo pozicijos sumos atžvilgiu apskaičiuoja rinkos kainų neapibrėžtumo ir pozicijos uždarymo išlaidų AVA įverčius, reiškiančius, kad pozicija bus visiškai perleista, įstaiga gali nustatyti, kad būsimų administracinių išlaidų AVA įvertis lygus nuliui.

2. Kai negalima įrodyti, kad vertinimo pozicijos sumos atžvilgiu AVA įvertis yra lygus nuliui pagal 1 dalį, įstaigos būsimų administracinių išlaidų AVA įvertį (toliau – individualus būsimų administracinių išlaidų AVA įvertis) apskaičiuoja atsižvelgdamos į administracines išlaidas ir būsimas apsidraudimo išlaidas visą tikėtiną vertinimo pozicijų sumų, kurių atžvilgiu tiesioginė galutinė kaina netaikoma nustatant pozicijos uždarymo išlaidų AVA įvertį, buvimo laiką, diskontuotas taikant koeficientą, kuriuo aproksimuojama nerizikinga norma.

3. Taikant 2 dalį, į būsimas administracines išlaidas įtraukiamos visos papildomos darbuotojų ir fiksuotosios išlaidos, kurių greičiausiai bus valdant portfelį, bet galima daryti prielaidą, kad šios išlaidos mažės mažėjant portfelio dydžiui.

4. Įstaigos būsimų administracinių išlaidų AVA įverčio bendrą kategorijos lygmens AVA įvertį apskaičiuoja sudėdamos individualius būsimų administracinių išlaidų AVA įverčius.

16 straipsnis

Pirmalaikio sutarties nutraukimo AVA įverčio apskaičiavimas

Įstaigos pirmalaikio sutarties nutraukimo AVA įvertį apskaičiuoja atsižvelgdamos į galimus nuostolius, patiriamus dėl sutartyje nenustatyto pirmalaikio klientų sandorių nutraukimo. Pirmalaikio sutarties nutraukimo AVA įvertis apskaičiuojamas atsižvelgiant į klientų sandorių, kurie ankstesniais laikotarpiais buvo nutraukti per anksti, procentinį dydį ir nuostolius, kurių atsiranda tokiais atvejais.

17 straipsnis

Operacinės rizikos AVA įverčio apskaičiavimas

1. Įstaigos operacinės rizikos AVA įvertį apskaičiuoja įvertindamos galimus nuostolius, kurių gali būti dėl su vertinimo procesais susijusios operacinės rizikos. Apskaičiuojant šį įvertį įtraukiamas vertinimo pozicijų, kurios vykdant balanso pagrindimo procesą laikomos rizikingomis, įskaitant pozicijas, dėl kurių kyla teisinių ginčų, vertinimas.

2. Kai įstaiga taiko pažangųjį operacinės rizikos vertinimo metodą, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečios dalies III antraštinės dalies 4 skyriuje, ji gali pranešti nulinį operacinės rizikos AVA įvertį, jeigu pateikia įrodymų, kad į su vertinimo procesais susijusią operacinę riziką, kaip nustatyta 1 dalyje, visiškai atsižvelgta atliekant skaičiavimą pagal pažangųjį vertinimo metodą.

3. Kitais atvejais, išskyrus aprašytuosius 2 dalyje, įstaiga operacinės rizikos AVA įvertį gali apskaičiuoti laikydama, kad jis yra lygus 10 % visų kategorijos lygmens rinkos kainų neapibrėžtumo ir pozicijos uždarymo rizikos išlaidų AVA įverčių sumos.

IV SKYRIUS

DOKUMENTACIJA, SISTEMOS IR KONTROLĖ

18 straipsnis

Dokumentacijos reikalavimai

1. Įstaigos tinkamai dokumentuoja rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo metodiką. Į dokumentaciją įtraukiami vidaus politikos aprašai, kuriuose pateikta informacija visais šiais klausimais:

a)	kiekvienos vertinimo pozicijos AVA įverčių kiekybinės išraiškos nustatymo metodai;

b)	kiekvienai turto klasei, produktui ar vertinimo pozicijai taikomų metodų hierarchija;

c)	taikant AVA metodus naudojamų rinkos duomenų šaltinių hierarchija;

d)	reikalaujamos rinkos duomenų savybės, kad būtų galima pagrįsti nulinį kiekvienos turto klasės, produkto ar vertinimo pozicijos AVA įvertį;

e)	taikoma metodika, kai AVA įverčiui nustatyti taikomas ekspertų žiniomis grindžiamas metodas;

f)	nustatymo, ar vertinimo pozicijai reikia nustatyti koncentruotos pozicijos AVA įvertį, metodika;

g)	tariamas perleidimo laikotarpis, taikomas apskaičiuojant koncentruotų pozicijų AVA įverčius, kai tinka;

h)	tikrąja verte įvertintas turtas ir įsipareigojimai, kurių apskaitinio vertinimo pokytis turi dalinį arba nulinį poveikį bendram 1 lygio nuosavam kapitalui pagal 4 straipsnio 2 dalį ir 8 straipsnio 1 dalį.

2. Įstaigos taip pat saugo įrašus, kad būtų galima analizuoti, kaip vertinimo pozicijos sumos lygmeniu buvo apskaičiuoti AVA įverčiai, o informacija, gauta AVA įverčių apskaičiavimo proceso metu, pateikiama vyresniajai vadovybei, kad ši galėtų suvokti įstaigos tikrąja verte įvertintų pozicijų portfelio vertinimo neapibrėžtumo lygį.

3. Vyresnioji vadovybė 1 dalyje nurodytą dokumentaciją bent kasmet peržiūri ir patvirtina.

19 straipsnis

Sistemų ir kontrolės reikalavimai

1. Iš pat pradžių leidimą atlikti papildomą vertinimo rezultatų koregavimą suteikia ir koregavimą vėliau stebi nepriklausomas kontrolės padalinys.

2. Įstaigos įdiegia veiksmingas kontrolės priemones, susijusias su visų tikrąja verte įvertintų pozicijų valdymu, ir skiria pakankamų išteklių toms kontrolės priemonėms įgyvendinti, taip pat užtikrina, kad net nepalankiausių sąlygų laikotarpiu būtų vykdomas patikimas vertinimo procesas. Atliekami visi šie dalykai:

a)	bent kasmet tikrinamas vertinimo modelio efektyvumas;

b)	vadovybė pasirašydama patvirtina visus reikšmingus vertinimo politikos pokyčius;

c)	aiškiai nurodoma įstaigai priimtina rizika, susijusi su pozicijomis, kurioms būdingas vertinimo neapibrėžtumas, stebimas bendru visos įstaigos lygmeniu;

d)	vertinimo procese riziką prisiimantis padalinys ir kontrolės padalinys yra nepriklausomi;

e)	vykdomas išsamus vidaus audito procesas, susijęs su vertinimo procesais ir kontrolės priemonėmis.

3. Įstaigos užtikrina, kad būtų veiksmingos ir nuosekliai taikomos kontrolės priemonės, susijusios su tikrąja verte įvertintų pozicijų vertinimo procesu. Tokios kontrolės priemonės reguliariai tikrinamos atliekant vidaus auditą. Kontrolės priemones sudaro visi šie dalykai:

a)	tiksliai parengtas visos įstaigos masto produktų sąrašas, užtikrinant, kad kiekviena vertinimo pozicija būtų unikaliai priskirta prie produkto apibrėžties;

b)	kiekvieno į sąrašą įtraukto produkto vertinimo metodika, nurodant pasirinktą modelį ir kalibravimo būdą, tikrosios vertės koregavimo įverčius, AVA įverčius, produktui taikytiną nepriklausomos kainų patikros metodiką ir vertinimo neapibrėžtumo matą;

patvirtinimo procesas, užtikrinant, kad kiekvieno produkto atžvilgiu ir riziką prisiimantis padalinys, ir atitinkamas kontrolės padalinys patvirtintų b punkte aprašytą produkto lygmens metodiką, taip pat patvirtintų, kad ta metodika atspindi faktinę kiekvienos vertinimo pozicijos priskyrimo prie produkto praktiką;

d)	stebimais rinkos duomenimis pagrįstos tiksliai nustatytos ribos, atsižvelgiant į kurias nustatoma, kada vertinimo modeliai nebepakankamai tvirti;

e)	kainomis pagrįstas oficialus nepriklausomos kainų patikros procesas, vykdomas nedalyvaujant atitinkamus sandorius sudarantiems asmenims;

f)	naujo produkto patvirtinimo procesai, nurodant produktų sąrašą ir įtraukiant visus vidaus suinteresuotuosius subjektus, susijusius su rizikos vertinimu, rizikos kontrole, finansinėmis ataskaitomis ir finansinių priemonių vertinimo paskyrimu ir patikra;

g)	naujo sandorio peržiūros procesas, siekiant užtikrinti, kad naujų sandorių kainodaros duomenys būtų naudojami vertinant, ar panašių vertinimo pozicijų sumų vertinimas tebėra tinkamai pagrįstas rizikos ribojimo principais.

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

20 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2015 m. spalio 26 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 176, 2013 6 27, p. 1.

PRIEDAS

Formulės, taikomos pagal 9 straipsnio 6 dalį, 10 straipsnio 7 dalį ir 11 straipsnio 7 dalį apskaičiuojant bendrą papildomo vertinimo rezultatų koregavimo (AVA) įverčių vertę

1 metodas

APVA

(FV – PV) – 50 % · (FV – PV)

= (50 % · (FV – PV)

AVA

Σ APVA

2 metodas

APVA

max {0, (FV – PV) – 50 % · (EV – PV)}

= max {0, FV – 50 % · (EV + PV)}

AVA

Σ APVA

Čia:

FV	=	vertinimo pozicijos sumos lygmens tikroji vertė po bet kokio apskaitinio įstaigos tikrosios vertės koregavimo, kuris gali būti siejamas su tuo pačiu vertinimo neužtikrintumo šaltiniu kaip ir atitinkamas AVA įvertis,
PV	=	vertinimo pozicijos sumos lygmens rizikos ribojimo principais pagrįsta vertė, nustatyta pagal šį reglamentą,
EV	=	tikėtina vertė vertinimo pozicijos sumos lygmeniu, paimta iš galimų dydžių kitimo srities,
APVA	=	vertinimo pozicijos sumos lygmens AVA įvertis, pakoreguotas sumuojant,
AVA	=	bendra kategorijos lygmens AVA įverčių vertė, pakoreguota sumuojant.

28.1.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 21/67

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2016/103

2016 m. sausio 27 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2099/2002, įsteigiantis Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetą (COSS)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2099/2002, įsteigiantį Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetą ir iš dalies keičiantį saugios laivybos ir teršimo iš laivų prevencijos reglamentus (1), ypač į jo 7 straipsnį,

kadangi:

(1)	Reglamentu (EB) Nr. 2099/2002 buvo įsteigtas Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetas (angl. COSS);

(2)	COSS paskirtis yra centralizuoti komitetų, įsteigtų pagal Sąjungos teisės aktus dėl laivybos saugos, teršimo iš laivų prevencijos ir gyvenimo bei darbo laivuose sąlygų apsaugos, užduotis;

(3)	visuose priimtuose naujuose Sąjungos teisės aktuose dėl saugios laivybos ir teršimo iš laivų prevencijos turėtų būti numatyta kreiptis į COSS;

(4)

po to, kai Reglamentas (EB) Nr. 2099/2002 buvo paskutinį kartą iš dalies pakeistas, keliuose neseniai priimtuose Sąjungos aktuose dėl saugios laivybos ir teršimo iš laivų prevencijos nustatyta, kad COSS turėtų padėti Komisijai; visų pirma tai numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/106/EB (2) 28 straipsnyje, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/15/EB (3) 6 straipsnyje, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 391/2009 (4) 12 straipsnyje, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 392/2009 (5) 10 straipsnyje, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/16/EB (6) 31 straipsnyje, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/18/EB (7) 19 straipsnyje, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/21/EB (8) 10 straipsnyje, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/45/EB (9) 11 straipsnyje ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/90/ES (10) 38 straipsnyje;

(5)	be to, kreiptis į COSS numatyta Tarybos direktyvos 1999/32/EB (11) 4d straipsnio 2 dalyje, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 530/2012 (12) 10 straipsnyje ir Komisijos reglamento (ES) Nr. 788/2014 (13) 19 straipsnio 5 ir 6 dalyse;

(6)

priėmus Reglamentą (EB) Nr. 2099/2002, panaikinti šie to reglamento 2 straipsnio 2 dalyje nurodyti Sąjungos aktai: Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 613/91 (14), Tarybos direktyva 93/75/EEB (15), Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3051/95 (16), Tarybos direktyva 98/18/EB (17), Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/25/EB (18), Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/6/EB (19) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 417/2002 (20);

(7)

šie Reglamento (EB) Nr. 2099/2002 2 straipsnio 2 dalyje nurodyti Sąjungos aktai išdėstyti nauja redakcija: Tarybos direktyva 94/57/EB (21), kuri išdėstyta nauja redakcija kaip Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/15/EB (22) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 391/2009 (23), o Tarybos direktyva 95/21/EB (24) išdėstyta nauja redakcija kaip Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/16/EB (25);

(8)	todėl Reglamentas (EB) Nr. 2099/2002 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(9)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komiteto (COSS) nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 2099/2002 2 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. „Bendrijos jūrų teisės aktai“– tai toliau išvardyti aktai:

a)	1994 m. lapkričio 21 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2978/94 dėl Tarptautinės jūrų organizacijos Rezoliucijos A.747(18) dėl balasto cisternų tonažo matavimo naftos tanklaiviuose su izoliuotojo balasto cisternomis taikymo (26);

b)	1996 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 96/98/EB dėl laivų įrenginių (27);

c)	1997 m. gruodžio 11 d. Tarybos direktyva 97/70/EB, nustatanti suderintus saugumo reikalavimus 24 metrų ilgio ir ilgesniems žvejybos laivams (28);

d)	1998 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 98/41/EB dėl įplaukiančiuose į ir išplaukiančiuose iš Bendrijos valstybių narių uostų keleiviniuose laivuose esančių asmenų registracijos (29);

e)	1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva 1999/32/EB dėl sieros kiekio sumažinimo tam tikrose skystojo kuro rūšyse ir iš dalies keičianti Direktyvą 93/12/EEB (30), kad būtų įgyvendintas jos 4 straipsnio d punkto 2 papunktis;

f)	1999 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 1999/35/EB dėl privalomų patikrinimų sistemos, užtikrinančios saugų ro-ro keltų ir greitaeigių keleivinių laivų, kuriais teikiamos reguliarios paslaugos, plaukiojimą (31);

g)	2000 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/59/EB dėl uosto priėmimo įrenginių, skirtų laivuose susidarančioms atliekoms ir krovinių likučiams (32);

h)	2001 m. gruodžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/96/EB, nustatanti sausakrūvių laivų saugaus pakrovimo ir iškrovimo suderintus reikalavimus ir tvarką (33);

i)	2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/59/EB, įdiegianti Bendrijos laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemą ir panaikinanti Tarybos direktyvą 93/75/EEB (34);

j)	2003 m. balandžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 782/2003 dėl draudimo naudoti laivuose organoalavo junginius (35);

k)	2003 m. balandžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/25/EB dėl specialių ro-ro keleivinių laivų stabilumo reikalavimų (36);

l)	2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 789/2004 dėl krovininių ir keleivinių laivų perkėlimo Bendrijoje iš vieno registro į kitą, panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 613/91 (37);

m)	2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/35/EB dėl taršos iš laivų ir sankcijų už taršos pažeidimus, įskaitant baudžiamąsias, įvedimo (38);

n)	2006 m. vasario 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 336/2006 dėl Tarptautinio saugaus valdymo kodekso įgyvendinimo Bendrijoje ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 3051/95 (39);

o)	2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/106/EB dėl minimalaus jūrininkų rengimo (40);

p)	2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/15/EB dėl laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų ir atitinkamos jūrų administracijų veiklos bendrųjų taisyklių ir standartų (41);

q)	2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/16/EB dėl uosto valstybės kontrolės (42);

r)	2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/18/EB, nustatanti pagrindinius principus, taikomus avarijų jūrų transporto sektoriuje tyrimui, ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 1999/35/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/59/EB (43);

s)	2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/21/EB dėl vėliavos valstybės reikalavimų laikymosi (44);

t)	2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 391/2009 dėl laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų bendrųjų taisyklių ir standartų (45);

u)	2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 392/2009 dėl keleivių vežėjų jūra atsakomybės avarijų atveju (46);

v)	2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/45/EB dėl keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų (47);

w)	2012 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 530/2012 dėl dvigubo korpuso arba lygiaverčių dizaino reikalavimų greitesnio įvedimo viengubo korpuso naftos tanklaiviams (48);

2014 m. liepos 18 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 788/2014, kuriuo nustatomos išsamios vienkartinių ir reguliariai mokamų baudų skyrimo ir laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų pripažinimo panaikinimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 391/2009 6 ir 7 straipsnius taisyklės (49);

y)	2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/90/ES dėl laivų įrenginių, kuria panaikinama Tarybos direktyva 96/98/EB (50).

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2016 m. sausio 27 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 324, 2002 11 29, p. 1.

(2) 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/106/EB dėl minimalaus jūrininkų rengimo (OL L 323, 2008 12 3, p. 33).

(3) 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/15/EB dėl laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų ir atitinkamos jūrų administracijų veiklos bendrųjų taisyklių ir standartų (OL L 131, 2009 5 28, p. 47).

(4) 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 391/2009 dėl laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų bendrųjų taisyklių ir standartų (OL L 131, 2009 5 28, p. 11).

(5) 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 392/2009 dėl keleivių vežėjų jūra atsakomybės avarijų atveju (OL L 131, 2009 5 28, p. 24).

(6) 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/16/EB dėl uosto valstybės kontrolės (OL L 131, 2009 5 28, p. 57).

(7) 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/18/EB, nustatanti pagrindinius principus, taikomus avarijų jūrų transporto sektoriuje tyrimui, ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 1999/35/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/59/EB (OL L 131, 2009 5 28, p. 114).

(8) 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/21/EB dėl vėliavos valstybės reikalavimų laikymosi (OL L 131, 2009 5 28, p. 132).

(9) 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/45/EB dėl keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų (OL L 163, 2009 6 25, p. 1).

(10) 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/90/ES dėl laivų įrenginių, kuria panaikinama Tarybos direktyva 96/98/EB (OL L 257, 2014 8 28, p. 146).

(11) 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva 1999/32/EB dėl sieros kiekio sumažinimo tam tikrose skystojo kuro rūšyse ir iš dalies keičianti Direktyvą 93/12/EEB (OL L 121, 1999 5 11, p. 13).

(12) 2012 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 530/2012 dėl dvigubo korpuso arba lygiaverčių dizaino reikalavimų greitesnio įvedimo viengubo korpuso naftos tanklaiviams (OL L 172, 2012 6 30, p. 3).

(13) 2014 m. liepos 18 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 788/2014, kuriuo nustatomos išsamios vienkartinių ir reguliariai mokamų baudų skyrimo ir laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų pripažinimo panaikinimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 391/2009 6 ir 7 straipsnius taisyklės (OL L 214, 2014 7 19, p. 12).

(14) 1991 m. kovo 4 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 613/91 dėl laivų perkėlimo Bendrijoje iš vieno registro į kitą (OL L 68, 1991 3 15, p. 1).

(15) 1993 m. rugsėjo 13 d. Tarybos direktyva 93/75/EEB dėl būtiniausių reikalavimų į Bendrijos uostus įplaukiantiems arba iš jų išplaukiantiems laivams, gabenantiems pavojingus arba aplinką teršiančius krovinius (OL L 247, 1993 10 5, p. 19).

(16) 1995 m. gruodžio 8 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3051/95 dėl ro-ro tipo keleivinių keltų (ro-ro keltų) saugaus valdymo (OL L 320, 1995 12 30, p. 14).

(17) 1998 m. kovo 17 d. Tarybos direktyva 98/18/EB dėl keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų (OL L 144, 1998 5 15, p. 1).

(18) 2001 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/25/EB dėl minimalaus jūrininkų rengimo (OL L 136, 2001 5 18, p. 17).

(19) 2002 m. vasario 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/6/EB dėl pranešimo formalumų, nustatytų į Bendrijos valstybių narių uostus įplaukiantiems ir (arba) iš jų išplaukiantiems laivams (OL L 67, 2002 3 9, p. 31).

(20) 2002 m. vasario 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 417/2002 dėl dvigubo korpuso arba lygiaverčių dizaino reikalavimų greitesnio įvedimo viengubo korpuso naftos tanklaiviams ir dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 2978/94 panaikinimo (OL L 64, 2002 3 7, p. 1).

(21) 1994 m. lapkričio 22 d. Tarybos direktyva 94/57/EB dėl laivų apžiūros ir tikrinimo organizacijų ir atitinkamos jūrų administracijų veiklos bendrųjų taisyklių ir standartų (OL L 319, 1994 12 12, p. 20).

(22) 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/15/EB dėl laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų ir atitinkamos jūrų administracijų veiklos bendrųjų taisyklių ir standartų (OL L 131, 2009 5 28, p. 47).

(23) 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 391/2009 dėl laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų bendrųjų taisyklių ir standartų (OL L 131, 2009 5 28, p. 11).

(24) 1995 m. birželio 19 d. Tarybos direktyva 95/21/EB dėl uosto valstybės atliekamos laivybos kontrolės (OL L 157, 1995 7 7, p. 1).

(25) 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/16/EB dėl uosto valstybės kontrolės (OL L 131, 2009 5 28, p. 57).

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 21

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	59 tomas 2016m. sausio 28d.

Turinys		II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai	Puslapis
		TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI
	*	Informacija apie Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, steigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Tuniso Respublikos asociaciją, protokolo dėl Europos Sąjungos ir Tuniso Respublikos bendrojo susitarimo, kuriuo nustatomi Tuniso Respublikos dalyvavimo Sąjungos programose bendrieji principai, įsigaliojimą	1
		REGLAMENTAI
	*	2015 m. spalio 16 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/98, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES papildoma techniniais reguliavimo standartais dėl bendrųjų priežiūros institucijų kolegijų veiklos sąlygų nustatymo ( 1 )	2
	*	2015 m. spalio 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/99, kuriuo nustatomi techniniai įgyvendinimo standartai dėl priežiūros institucijų kolegijų veiklos funkcijų nustatymo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/36/ES ( 1 )	21
	*	2015 m. spalio 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/100, kuriuo nustatomi techniniai įgyvendinimo standartai, kuriais patikslinamas bendro sprendimo priėmimo procesas, susijęs su prašymais suteikti tam tikrus prudencinius leidimus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 ( 1 )	45
	*	2015 m. spalio 26 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/101, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 105 straipsnio 14 dalį papildomos to reglamento nuostatos dėl rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo techninių reguliavimo standartų ( 1 )	54
	*	2016 m. sausio 19 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/102, kuriuo patvirtinamas reikšmingas saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registre įregistruoto pavadinimo specifikacijos pakeitimas [Eichsfelder Feldgieker/Eichsfelder Feldkieker (SGN)]	66
	*	2016 m. sausio 27 d. Komisijos reglamentas (ES) 2016/103, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2099/2002, įsteigiantis Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetą (COSS)	67
	*	2016 m. sausio 27 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/104 dėl leidimo naudoti Saccharomyces cerevisiae (MUCL 39885) preparatą kaip retesnių rūšių penimų ir pieninių atrajotojų pašarų priedą (leidimo turėtojas Prosol SpA) ( 1 )	71
	*	2016 m. sausio 27 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/105, kuriuo bifenil-2-olis patvirtinamas kaip esama veiklioji medžiaga, skirta 1-o, 2-o, 4-o, 6-o ir 13-o tipų biocidiniams produktams gaminti ( 1 )	74
		2016 m. sausio 27 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/106, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	79
		SPRENDIMAI
	*	2016 m. sausio 27 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2016/107, kuriuo cibutrinas nepatvirtinamas kaip esama veiklioji medžiaga, skirta 21-o tipo biocidiniams produktams gaminti ( 1 )	81
	*	2016 m. sausio 27 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2016/108, kuriuo 2-butanono peroksidas nepatvirtinamas kaip esama veiklioji medžiaga, skirta 1-o ir 2-o tipų biocidiniams produktams gaminti ( 1 )	83
	*	2016 m. sausio 27 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2016/109, kuriuo PHMB (1600; 1,8) nepatvirtinamas kaip esama veiklioji medžiaga, skirta 1-o, 6-o ir 9-o tipų biocidiniams produktams gaminti ( 1 )	84
	*	2016 m. sausio 27 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2016/110, kuriuo triklozanas nepatvirtinamas kaip esama veiklioji medžiaga, skirta 1-o tipo biocidiniams produktams gaminti ( 1 )	86

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	IL	236,2
	MA	71,0
	TN	116,3
	TR	102,2
	ZZ	131,4
0707 00 05	MA	86,8
	TR	161,0
	ZZ	123,9
0709 93 10	MA	50,4
	TR	146,2
	ZZ	98,3
0805 10 20	EG	50,4
	MA	62,1
	TN	49,3
	TR	65,0
	ZZ	56,7
0805 20 10	IL	147,6
	MA	83,5
	ZZ	115,6
0805 20 30, 0805 20 50, 0805 20 70, 0805 20 90	IL	129,5
	JM	154,6
	MA	65,6
	TR	82,3
	ZZ	108,0
0805 50 10	TR	100,8
0805 50 10	ZZ	100,8
0808 10 80	CL	86,9
	US	122,2
	ZZ	104,6
0808 30 90	CN	94,8
	TR	82,0
	ZA	84,4
	ZZ	87,1

		Klaidų ištaisymas
	*	2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2009/67/EB dėl apšvietimo ir šviesos signalo įtaisų įrengimo dviratėse arba triratėse motorinėse transporto priemonėse klaidų ištaisymas ( OL L 222, 2009 8 25 )	88


	(1) Tekstas svarbus EEE