15.1.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 10/1

(1)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 509/2006 8 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą ir taikant minėto reglamento 19 straipsnio 3 dalį, Lietuvos prašymas įregistruoti pavadinimą „Skilandis“ paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2).

(2)

Komisija prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (EB) Nr. 509/2006 9 straipsnį negavo, todėl šis pavadinimas turi būti įregistruotas.

(3)

Reglamento (EB) Nr. 509/2006 13 straipsnio 2 dalyje numatytos apsaugos nereikalaujama,

15.1.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 10/3

(1)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 510/2006 6 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa, Italijos paraiška įregistruoti pavadinimą „PESCA di Verona“ paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2).

(2)

Prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (EB) Nr. 510/2006 7 straipsnį Komisija negavo, todėl šis pavadinimas turi būti įregistruotas.

15.1.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 10/5

(1)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 509/2006 8 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą ir taikant minėto reglamento 19 straipsnio 3 dalį, Slovėnijos prašymas įregistruoti pavadinimą „Idrijski žlikrofi“ paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2).

(2)

Komisija prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (EB) Nr. 509/2006 9 straipsnį negavo, todėl šis pavadinimas turi būti įregistruotas.

(3)

Prašyme taip pat prašoma Reglamento (EB) Nr. 509/2006 13 straipsnio 2 dalyje numatytos apsaugos. Pavadinimui „Idrijski žlikrofi“ tokia apsauga turėtų būti suteikta, kadangi negavus prieštaravimų nebuvo įrodyta, kad pavadinimas yra teisėtai naudojamas, pripažįstamas ir ekonomiškai reikšmingas kitiems panašiems žemės ūkio produktams arba maisto produktams,

15.1.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 10/7

(1)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 510/2006 6 straipsnio 2 dalimi ir 17 straipsnio 2 dalimi, Čekijos paraiška įregistruoti pavadinimą „Jihočeská Zlatá Niva“ buvo paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2).

(2)

Slovakija pareiškė prieštaravimą registracijai pagal Reglamento (EB) Nr. 510/2006 7 straipsnio 1 dalį. Remiantis to reglamento 7 straipsnio 3 dalies 1 pastraipos b ir c punktais, šis prieštaravimas pripažintas priimtinu.

(3)

Pareikštame prieštaravime Slovakija nurodė, kad tokio pavadinimo įregistravimas prieštarautų Reglamento (EB) 510/2006 3 straipsnio 4 dalies nuostatoms ir pakenktų Slovakijos teritorijoje įregistruotiems prekių ženklams.

(4)

2008 m. birželio 24 d. raštu Komisija paragino suinteresuotąsias valstybes nares siekti susitarimo laikantis savo vidaus tvarkos.

(5)

Kadangi per nustatytą laikotarpį Slovakija ir Čekija susitarimo nepasiekė, Komisija turi priimti sprendimą pagal Reglamento (EB) Nr. 510/2006 15 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką.

(6)

Remdamasi Slovakijos pateikta informacija, Komisija negali daryti išvados, kad pavadinimo „Jihočeská Zlatá Niva“ įregistravimas prieštarautų Reglamento (EB) 510/2006 3 straipsnio 4 dalies nuostatoms. Nors prieštaravimo pareiškėjas galbūt pateikė įrodymų, kad pavadinimas „Jihočeská Zlatá Niva“ gali būti siejamas su pavadinimu „Niva“, nepateikta įrodymų apie skiriamojo požymio, kurį prekės ženklas įgijo dėl jo reputacijos, pripažinimo ir naudojimo laikotarpio, laipsnį. Todėl, remiantis turima informacija, neįrodyta, kad pavadinimo „Jihočeská Zlatá Niva“ registracija galėtų suklaidinti vartotojus dėl tikrosios produkto tapatybės.

(7)

Nepateikta įrodymų, dėl kurių Komisija galėtų daryti išvadą, kad atsižvelgiant į sąžiningą ir tradicinę vartoseną ir realią galimybę suklaidinti pavadinimo „Jihočeská Zlatá Niva“, kaip saugomos geografinės nuorodos, įregistravimas prieštarautų 7 straipsnio nuostatoms. Remiantis Komisijai pateiktais įrodymais, terminas „Niva“ ištisus dešimtmečius buvo vartojamas bendrąja prasme vienai iš sūrio rūšių Čekijoje ir Slovakijoje pavadinti. Be to, dėl minėto pavadinimo, kaip saugomos geografinės nuorodos, įregistravimo minėtų prekės ženklų nereikėtų panaikinti arba paskelbti negaliojančiais, nes dėl jų buvo kreiptasi dar prieš pateikiant paraišką Komisijai dėl saugomos geografinės nuorodos registracijos, ir toks minėto pavadinimo įregistravimas netrukdytų toliau naudoti minėtų prekių ženklų. Be to, remiantis Komisijos turima informacija, išimtinė minėtų prekių ženklų savininko teisė nesuteikia jam teisės uždrausti trečiajai šaliai prekybos veikloje vartoti su geografine kilme susijusias nuorodas, jeigu toks naudojimas atitinka sąžiningą pramoninį ar komercinį naudojimą, kaip nustatyta 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlemento ir Tarybos direktyvos 2008/95/EB valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti 6 straipsnyje (3).

(8)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, pavadinimą „Jihočeská Zlatá Niva“ reikėtų įtraukti į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą.

(9)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Saugomų geografinių nuorodų ir saugomų kilmės vietos nuorodų nuolatinio komiteto nuomonę,

15.1.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 10/9

(1)

Avalynei su batviršiais, sudarytais iš dviejų ar daugiau medžiagų, klasifikuoti, taikant Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 priede pateiktos Kombinuotosios nomenklatūros 64 skirsnio 4 pastabos a punktą kartu su 1 papildomąja pastaba, reikėtų patikslinti 64 skirsnio 1 papildomosios pastabos antrą sakinį nurodant, kaip patikrinti, ar tam tikros medžiagos turi batviršio savybių.

(2)

Tokiam patikrinimui atlikti, kaip nustatyta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu byloje C-165/07 Skatteministeriet prieš Ecco Sko A/S  (2), taikytinas vaikščiojimo bandymas. Šiuo bandymu patikrinama, ar batviršio medžiagos pakankamai prilaiko koją, kad avint tokia avalyne būtų galima vaikščioti.

(3)

Todėl tikslinga 64 skirsnio 1 papildomojoje pastaboje nurodyti, kad medžiagos laikomos turinčiomis batviršio savybių, jei jos pakankamai prilaiko koją, kad avint tokia avalyne būtų galima vaikščioti.

(4)

Sprendime Teismas nenurodė, ar vaikščiojimo bandymas turi būti atliekamas su prilaikančiais dirželiais, ar be jų. Todėl būtinas išvadas tuo klausimu leidžiama daryti nacionaliniam prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui. Tai, kad nuo odos pašalinimo būdo priklauso, ar prilaikantys dirželiai liks vietoje, ar ne, gali lemti skirtingą sprendimo aiškinimą.

(5)

Siekiant vienodo aiškinimo, susijusio su prilaikymo sistemomis, 64 skirsnio 1 papildomoje pastaboje būtina nurodyti, kad atliekant bandymą prilaikymo sistemos turi likti vietoje. Kitu atveju su avalyne, kuriai būtina prilaikymo sistema, pavyzdžiui, batraiščiai, vaikščiojimo bandymo atlikti nepavyks, nepaisant medžiagos, iš kurios ji pagaminta, nes avint tokia avalyne nebūtų galima vaikščioti.

(6)

Todėl Reglamentą (EEB) Nr. 2658/87 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(7)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

15.1.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 10/10

15.1.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 10/12

(1)

Tipinės kainos ir papildomų importo muitų dydžiai, taikytini baltajam cukrui, žaliaviniam cukrui ir kai kuriems sirupams 2009/10 prekybos metams buvo nustatyti Komisijos reglamente (EB) Nr. 877/2009 (3). Šios kainos ir muitų dydžiai buvo paskutinį kartą pakeisti Komisijos reglamentu (ES) Nr. 23/2010 (4).

(2)

Šiuo metu Komisijos turimi duomenys rodo, kad reikia iš dalies pakeisti minėtus dydžius pagal Reglamente (EB) Nr. 951/2006 nustatytas taisykles ir nuostatas,

15.1.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 10/14

(1)

2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (3) turėtų būti iš dalies pakeista siekiant į ją įtraukti įvairius pakeitimus, kurie visų pirma yra techninio pobūdžio.

(2)

Kalbant apie nuostatas dėl dujų ir elektros energijos importo ir jų tiekimo apmokestinimo vietos, Direktyvos 2006/112/EB tekstas pažodžiui reiškia, kad 2003 m. spalio 7 d. Tarybos direktyvoje 2003/92/EB, iš dalies keičiančioje Direktyvos 77/388/EEB nuostatas dėl dujų ir elektros tiekimo vietos taisyklių (4), nustatyta speciali sistema netaikoma dujų, transportuojamų paskirstymo sistemai nepriklausančiais vamzdynais, importui ar tiekimui ir visų pirma netaikoma perdavimo sistemos vamzdynams, kurie vis dėlto naudojami daugeliui tarpvalstybinių sandorių vamzdynais atlikti. Tačiau Direktyva 2003/92/EB buvo siekiama taikyti specialią sistemą taip pat ir tiems tarpvalstybiniams sandoriams. Todėl siekiant suderinti tekstą su jo tikslu, turėtų būti nurodyta, kad speciali sistema taikoma dujų importui ir tiekimui visomis Bendrijos teritorijoje esančiomis gamtinių dujų sistemomis arba visais prie tokių sistemų prijungtais tinklais.

(3)

Laivais importuojamos dujos pagal savo savybes nesiskiria nuo vamzdynais importuojamų dujų ir po pakartotino dujinimo yra skirtos transportuoti vamzdynais. Todėl, dėl neutralumo priežasčių, neapmokestinimas PVM turėtų būti taikomas importui laivais tais atvejais, kai tos dujos patenka į gamtinių dujų sistemą arba į gavybos proceso dujotiekių tinklą.

(4)

Jau pradėjo veikti pirmieji tarpvalstybiniai šildymo ir vėsinimo tinklai. Tiekiant ir importuojant dujas ar elektros energiją kyla tos pačios problemos, kaip ir tiekiant bei importuojant šilumos arba vėsinimo energiją. Pagal dabartines taisykles gamtinės dujos ir elektros energija apmokestinamos PVM toje vietoje, kurioje jas faktiškai vartoja įsigijantis asmuo; taigi, taikant taisykles, išvengiama valstybių narių konkurencijos iškraipymo. Todėl ta pati sistema, kuri taikoma gamtinėms dujoms ir elektros energijai, turėtų būti taikoma šilumos ir vėsinimo energijai.

(5)

Kalbant apie paslaugų apmokestinimo PVM vietą, Direktyvos 2006/112/EB tekstas pažodžiui reiškia, kad Direktyvoje 2003/92/EB nustatyta speciali sistema taikoma tik teisės naudotis gamtinių dujų ir elektros energijos paskirstymo sistemomis suteikimui ir todėl netaikoma tos pačios rūšies tiekimui, susijusiam su perdavimo sistema arba net gavybos proceso vamzdyno tinklu. Tačiau Direktyva 2003/92/EB buvo siekiama taikyti specialią sistemą ir tam tiekimui. Todėl, siekiant suderinti tekstą su jo tikslu, turėtų būti nurodyta, kad speciali sistema taikoma visoms paslaugoms, susijusioms su teisės naudotis visomis gamtinių dujų ir elektros energijos sistemomis arba tinklais, taip pat šilumos ir vėsinimo tinklais, suteikimu.

(6)

Patirtis, įgyta pastaruoju metu įgyvendinant dabartinę tvarką, pagal kurią Komisija turi nuspręsti, ar yra konkurencijos iškraipymo pavojus dėl lengvatinio PVM tarifo taikymo gamtinėms dujoms, elektros energijai ir centralizuotam šildymui, parodė, kad ši tvarka yra pasenusi ir nereikalinga. Pagal apmokestinimo vietos nustatymo taisykles PVM apmokestinama toje vietoje, kurioje gamtines dujas, elektros energiją, šilumos ir vėsinimo energiją faktiškai vartoja įsigyjantis asmuo; taigi, taikant taisykles, išvengiama valstybių narių konkurencijos iškraipymo. Nepaisant to, vis tiek yra svarbu, kad Komisija ir kitos valstybės narės būtų tinkamai informuojamos, kai valstybė narė pradeda taikyti lengvatinį tarifą šiame labai ypatingame sektoriuje. Todėl reikia išankstinių konsultacijų su PVM komitetu procedūros.

(7)

1965 m. balandžio 8 d. Protokolas dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų, kuris yra neapmokestinimo PVM teisinis pagrindas, atleidžiant nuo netiesioginių mokesčių mokėjimo arba juos grąžinant, suteikto Bendrijoms bei tam tikroms Bendrijos agentūroms ir kitoms įstaigoms ir taikomo tam tikriems tarnybiniam naudojimui skirtiems pirkimams, yra ypatingas dokumentas ir turėtų būti atskiriamas nuo tam tikrų sandorių neapmokestinimo PVM, apskritai suteikto tarptautinėms organizacijoms, teisinio pagrindo. Todėl tikslinga labiau patikslinti Direktyvos 2006/112/EB formuluotę ir įtraukti nuostatą dėl specialaus neapmokestinimo PVM, kurį galima taikyti grąžinant PVM, tokiu būdu išvengiant tam tikrų sunkumų neapmokestinimo PVM nuostatas taikant Bendrijų įsteigtoms įstaigoms, visų pirma tam tikroms bendroms įmonėms, įsteigtoms pagal Sutarties 187 straipsnį.

(8)

Bulgarijai ir Rumunijai įstojus į ES, joms buvo leista neapmokestinti mažųjų įmonių ir toliau neapmokestinti tarptautinio keleivių vežimo. Siekiant aiškumo ir nuoseklumo, šie neapmokestinimo atvejai turėtų būti įtraukti į Direktyvą 2006/112/EB.

(9)

Pagrindinė taisyklė dėl teisės į atskaitą yra tokia, kad ši teisė įgyjama tik tuo atveju, jei apmokestinamasis asmuo prekes ir paslaugas naudoja savo komercinės veiklos tikslais.

(10)

Ši taisyklė turėtų būti aiškiau apibrėžta ir papildyta nekilnojamojo turto tiekimo ir su juo susijusių išlaidų atveju, siekiant užtikrinti, kad apmokestinamiesiems asmenims būtų taikomos vienodos sąlygos tais atvejais, kai nekilnojamasis turtas, kurį jie naudoja savo komercinei veiklai, yra naudojamas ne vien tik su ta veikla susijusiais tikslais.

(11)

Nors svarbiausi atvejai, kai tikslinga aiškiau apibrėžti ir papildyti taisyklę, yra nekilnojamojo turto ir su juo susijusių išlaidų atvejai, atsižvelgiant į tokio turto vertę ir ekonominio naudingumo laikotarpį ir į tai, kad šios rūšies turtas dažnai naudojamas ne pagal vieną paskirtį, tačiau šis klausimas, nors ir mažesniu mastu ir ne taip nuosekliai, kyla ir kilnojamojo turto, kuris naudojamas ilgą laiką, atžvilgiu. Todėl, laikantis subsidiarumo principo, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė atitinkamais atvejais imtis tų pačių priemonių ir tokio kilnojamojo turto, kuris yra veiklai skirto turto dalis, atžvilgiu.

(12)

Siekiant užtikrinti, kad apmokestinamiesiems asmenims taikoma atskaitos sistema būtų teisinga taikant naujas taisykles, reikėtų numatyti tikslinimo sistemą, kad būtų atsižvelgta į atitinkamo turto naudojimo verslo ir ne verslo tikslais pokyčius.

(13)

Todėl Direktyvą 2006/112/EB reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

1)

2 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   „Akcizais apmokestinami produktai“ – energetikos produktai, alkoholis, alkoholiniai gėrimai ir apdorotas tabakas, kaip apibrėžta galiojančiuose Bendrijos teisės aktuose, išskyrus dujas, tiekiamas Bendrijos teritorijoje esančia gamtinių dujų sistema arba prie tokios sistemos prijungtais tinklais.“;

2)

13 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Valstybės narės gali viešosios teisės reguliuojamų įstaigų vykdomą veiklą laikyti veikla, kurią tos įstaigos vykdo kaip valdžios institucijos, kai ta veikla neapmokestinama pagal 132, 135, 136, 371, 374–377 straipsnius, 378 straipsnio 2 dalį, 379 straipsnio 2 dalį arba 380–390b straipsnius.“;

3)

15 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Elektros energija, dujos, šilumos ar vėsinimo energija ir panašūs dalykai laikomi materialiuoju turtu.“;

4)

17 straipsnio 2 dalies d punktas pakeičiamas taip:

5)

V antraštinės dalies 1 skyriaus 4 skirsnis pakeičiamas taip:

„4   skirsnis

Dujų tiekimas gamtinių dujų sistema, elektros energijos ir šilumos ar vėsinimo energijos tiekimas šilumos bei vėsinimo tinklais

38 straipsnis

1.   Jei apmokestinamajam prekybininkui tiekiamos dujos Bendrijos teritorijoje esančia gamtinių dujų sistema arba prie tokios sistemos prijungtais tinklais, tiekiama elektros energija arba tiekiama šilumos ar vėsinimo energija šilumos arba vėsinimo tinklais, tiekimo vieta laikoma ta vieta, kur tas apmokestinamasis prekybininkas yra įsteigęs savo verslą ar turi nuolatinį padalinį, kuriam tiekiamos prekės, arba, nesant tokios verslo vietos ar nuolatinio padalinio, vieta, kur jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba kur paprastai gyvena.

2.   Taikant 1 dalį „apmokestinamasis prekybininkas“ – apmokestinamasis asmuo, kurio pagrindinė veikla yra perparduoti nupirktas dujas, elektros energiją, šilumos arba vėsinimo energiją ir kuris saviems poreikiams tų produktų suvartoja nedaug.

39 straipsnis

Tiekiant dujas Bendrijos teritorijoje esančia gamtinių dujų sistema arba prie tokios sistemos prijungtais tinklais, tiekiant elektros energiją arba tiekiant šilumos ar vėsinimo energiją šilumos arba vėsinimo tinklais, kai tokiam tiekimui netaikomas 38 straipsnis, tiekimo vieta laikoma ta vieta, kur prekes įsigyjantis asmuo faktiškai naudoja ir vartoja prekes.

Kai įsigyjantis asmuo faktiškai nesuvartoja visų dujų, elektros energijos arba šilumos ar vėsinimo energijos arba jų dalies, laikoma, kad tos nesuvartotos prekės buvo naudojamos ir vartojamos toje vietoje, kur jis yra įsteigęs savo verslą ar turi nuolatinį padalinį, kuriam tiekiamos prekės. Nesant tokios verslo vietos ar nuolatinio padalinio, laikoma, kad įsigyjantis asmuo sunaudojo ir suvartojo prekes vietoje, kur jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba kur paprastai gyvena.“;

6)

59 straipsnio 1 dalies h punktas, kaip nustatyta 2008 m. vasario 12 d. Direktyvoje 2008/8/EB, iš dalies keičiančioje Direktyvos 2006/112/EB nuostatas, susijusias su paslaugų teikimo vieta (5), pakeičiamas taip:

7)

80 straipsnio 1 dalies b punkte žodžiai „380–390 straipsnius“ pakeičiami žodžiais „380–390b straipsnius“;

8)

102 straipsnis pakeičiamas taip:

„102 straipsnis

Pasikonsultavusi su PVM komitetu, kiekviena valstybė narė gali taikyti lengvatinį tarifą gamtinių dujų, elektros energijos ar centralizuoto šildymo tiekimui.“;

9)

136 straipsnio a punkte žodžiai „380–390 straipsnius“ pakeičiami žodžiais „380–390b straipsnius“;

10)

143 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

11)

151 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

12)

X antraštinės dalies 1 skyriuje įterpiamas šis straipsnis:

„168a straipsnis

1.   Nekilnojamojo turto, kuris yra apmokestinamojo asmens veiklai skirto turto dalis ir apmokestinamasis asmuo jį naudoja ir verslo, ir privačiais savo ar savo darbuotojų tikslais, arba, platesne prasme, kitais nei verslo tikslais, atveju už su šiuo turtu susijusias išlaidas PVM atskaitomas, laikantis 167, 168, 169 ir 173 straipsniuose išdėstytų principų, tik už tą turto naudojimo dalį, kuri susijusi su apmokestinamojo asmens verslo tikslais.

Nukrypstant nuo 26 straipsnio, į pirmoje pastraipoje nurodyto nekilnojamojo turto naudojimo dalies pokyčius atsižvelgiama laikantis 184–192 straipsniuose numatytų principų, kaip jie taikomi atitinkamoje valstybėje narėje.

2.   Valstybės narės 1 dalį taip pat gali taikyti apmokestindamos PVM išlaidas, susijusias su kitomis jų nurodytomis prekėmis, kurios yra veiklai skirto turto dalis.“;

13)

221 straipsnio 2 dalyje žodžiai „380–390 straipsnius“ pakeičiami žodžiais „380–390b straipsnius“;

14)

287 straipsnis papildomas šiais punktais:

15)

XIII antraštinės dalies 1 skyriaus 2 skirsnyje įterpiami šie straipsniai:

„390a straipsnis

Tol, kol nors vienoje iš valstybių narių, kurios 2006 m. gruodžio 31 d. buvo Bendrijos narės, tokie patys sandoriai neapmokestinami, Bulgarija, laikydamasi jos įstojimo dieną joje taikytų sąlygų, gali ir toliau neapmokestinti X priedo B dalies 10 punkte nurodyto tarptautinio keleivių vežimo.

390b straipsnis

Tol, kol nors vienoje iš valstybių narių, kurios 2006 m. gruodžio 31 d. buvo Bendrijos narės, tokie patys sandoriai neapmokestinami, Rumunija, laikydamasi jos įstojimo dieną joje taikytų sąlygų, gali ir toliau neapmokestinti X priedo B dalies 10 punkte nurodyto tarptautinio keleivių vežimo.“;

16)

391 straipsnyje žodžiai „380–390 straipsniuose“ pakeičiami žodžiais „380–390b straipsniuose“;

17)

X priedo pavadinimas pakeičiamas taip:

15.1.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 10/19

1.

Banko papildomos atsargos – 5 379 241 000 EUR – yra laisvos atsargos.

2.

Iš laisvų atsargų 2 000 000 000 EUR pervedama į specialų rezervą Struktūrinės finansinės priemonės ir panašiai veiklai remti.

3.

Nuo 2009 m. balandžio 1 d. Banko kapitalas didinamas taip:

3.4.

Banko statutas nuo 2009 m. balandžio 1 d. iš dalies keičiamas taip: Banko statuto 4 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa išdėstoma taip:

„Banko kapitalas yra 232 392 989 000 EUR, kuriuos valstybės narės įsigyja pasirašymo būdu tokiomis dalimis:

4.

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.