6.11.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 288/1

(1)

Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1676/2001 (2) su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1424/2006 (3), nustatė galutinį antidempingo muitą importuojamai Indijos, inter alia, kilmės polietileno tereftalato (PET) plėvelei. Priemonės, kurios yra šių peržiūrų objektas, – tai 0–18 % ad valorem antidempingo muitas, nustatytas atskirai išvardytų eksportuotojų importui, ir 17,3 % dydžio muitas kitiems eksportuotojams, nustatytas visų kitų bendrovių importui. Tyrimas, po kurio buvo priimtas Reglamentas (EB) Nr. 1676/2001 su pakeitimais, toliau tekste bus vadinamas pradiniu tyrimu.

(2)

Po pradinio tyrimo importui iš Indijos nustatytų priemonių taikymas buvo išplėstas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1975/2004 (4) importuojamai PET plėvelei, įvežamai iš Brazilijos ir Izraelio ir deklaruojamai arba nedeklaruojamai kaip Brazilijos ar Izraelio kilmės.

(3)

Sprendimu 2001/645/EB (5) Komisija priėmė su pradiniu tyrimu susijusius penkių Indijos gamintojų įsipareigojimus. Šie įsipareigojimai buvo panaikinti Sprendimu 2006/173/EB (6).

(4)

Taryba Reglamentu (EB) Nr. 367/2006 su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1124/2007 (7), nustatė galutinį kompensacinį muitą importuojamai Indijos kilmės PET plėvelei. Nustatytos priemonės – tai 7–19,1 % dydžio ad valorem muitai, nustatyti atskirai išvardytų eksportuotojų importui, ir 19,1 % dydžio muitas kitiems eksportuotojams, taikomas visų kitų bendrovių importui. Tyrimas, po kurio buvo priimtas Reglamentas (EB) Nr. 367/2006 su pakeitimais, toliau tekste bus vadinamas ankstesniu antisubsidijų tyrimu.

(5)

Atitinkamai 2006 m. gegužės 23 d. Ir 2006 m. liepos 3 d. toliau nurodyti Bendrijos gamintojai pateikė prašymus atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį ir dalinę tarpinę peržiūrą, kurią atliekant būtų tikrinamas tik Jindal Poly Films Limited (toliau – Jindal) vykdomas dempingas, pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį: Du Pont Teijin Films, Mitsubishi Polyester Film GmbH ir Nuroll SpA (toliau – pareiškėjai). Pareiškėjai pagamina didžiąją dalį PET plėvelės Bendrijoje.

(6)

Pareiškėjai tvirtino ir pateikė pakankamai prima facie įrodymų, kad: a) yra dempingo ir žalos Bendrijos pramonei tęsimosi arba pasikartojimo tikimybė ir b) pasikeitė su dempingo vykdymu susijusios aplinkybės, kurių pagrindu Jindal buvo nustatytos priemonės, ir kad šie pokyčiai yra ilgalaikiai.

(7)

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų, pateisinančių priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį ir dalinės tarpinės peržiūros inicijavimą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį, Komisija, Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje atitinkamai 2006 m. rugpjūčio 22 d. (8) Ir 2006 m. rugpjūčio 25 d. (9) paskelbdama inicijavimo pranešimus, pranešė apie tokių peržiūrų inicijavimą.

(8)

Atliekant dalinę tarpinę peržiūrą tikrintas tik Jindal vykdomas dempingas. Atliekant abi peržiūras pasirinktas peržiūros tiriamasis laikotarpis (toliau – PTL) yra 2005 m. liepos 1 d. – 2006 m. birželio 30 d. Atliekant tendencijų, svarbių vertinant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybę, tyrimą buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2003 m. iki PTL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(9)

Komisija oficialiai pranešė žinomiems eksportuojantiems gamintojams, eksportuojančios šalies atstovams, Bendrijos gamintojams, importuotojams ir naudotojams apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą. Atliekant abi peržiūras, suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė per pranešimuose apie inicijavimą nustatytą laikotarpį raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti.

(10)

Visos suinteresuotosios šalys, kurios to prašė ir nurodė svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(11)

Dėl priemonių galiojimo termino peržiūros: atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį prašyme nurodytų PET plėvelės eksportuojančių gamintojų Indijoje skaičių, pranešime apie inicijavimą numatyta atlikti atranką pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį. Kad būtų galima nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad būtų galima atrinkti bendroves), visų eksportuojančių gamintojų prašyta pranešti apie save ir, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, pateikti pagrindinę informaciją apie savo veiklą per PTL, susijusią su PET plėvele. Šeši Indijos eksportuojantys gamintojai pareiškė norintys bendradarbiauti. Iš šių šešių eksportuojančių gamintojų buvo atrinktos ir klausimyną gavo trys bendrovės (Ester Industries Limited, Garware Polyester Limited ir Jindal). Buvo nustatyta, kad šios bendrovės į Bendriją eksportuoja didžiausią tipinį PET plėvelės kiekį, kurį galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laiką pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį.

(12)

Be to, Komisija nusiuntė klausimynus visoms kitoms žinomoms susijusioms šalims ar šalims, kurios pranešė apie save per pranešime apie inicijavimą nustatytus laikotarpius. Išsamūs klausimynų atsakymai gauti iš keturių Bendrijos gamintojų, trijų atrinktų eksportuojančių gamintojų, vieno importuotojo (naudotojo) ir keturių naudotojų.

(13)

Komisija surinko ir patikrino visą informaciją, kuri, jos nuomone, buvo reikalinga dempingui ir žalai nustatyti, taip pat nustatyti, ar yra dempingo ir žalos Bendrijos pramonei tęsimosi arba pasikartojimo tikimybė ir ar toliau taikomos priemonės būtų Bendrijos interesas. Tikrinamieji vizitai buvo surengti tokių suinteresuotųjų šalių patalpose:

(14)

Nagrinėjamasis produktas yra tas pats kaip ir pradiniame tyrime, t. y. Indijos kilmės polietileno tereftalato (PET) plėvelė, paprastai deklaruojama KN kodais ex 3920 62 19 ir ex 3920 62 90.

(15)

Nustatyta (kaip ir pradiniame tyrime), kad Indijos vidaus rinkoje gaminamos bei parduodamos PET plėvelės, iš Indijos į Bendriją eksportuojamos PET plėvelės ir Bendrijos gamintojų gaminamos bei parduodamos PET plėvelės pagrindinės fizinės ir techninės savybės bei naudojimo paskirtis yra tokios pačios. Todėl šios plėvelės yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(16)

Siekiant nustatyti normaliąją vertę, pirmiausia buvo patikrinta, ar visas Jindal pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį, t. y. ar ši bendrovė vidaus rinkoje pardavė ne mažiau kaip 5 % viso eksportui į Bendriją parduoto nagrinėjamojo produkto kiekio.

(17)

Tuomet nustatyta, ar bendras kiekvienos rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje sudarė ne mažiau kaip 5 % tos pačios rūšies produkto eksportui į Bendriją parduoto kiekio.

(18)

Dėl tų rūšių produkto, kurio pardavimas vidaus rinkoje sudarė ne mažiau kaip 5 % tos pačios rūšies produkto pardavimo eksportui į Bendriją, buvo nagrinėjama, ar pakankamas kiekis buvo parduotas įprastinėmis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Kiekvienos rūšies produktui, kurio kiekis, parduotas vidaus rinkoje didesnėmis už savikainą kainomis, buvo didesnis nei 80 % viso parduoto kiekio, normalioji vertė buvo nustatyta remiantis faktiškai sumokėta viso pardavimo vidaus rinkoje vidutine svertine kaina. Tų rūšių produktui, kurio pelningai parduotas kiekis buvo ne didesnis kaip 80 %, bet ne mažesnis kaip 10 % viso parduoto kiekio, normalioji vertė nustatyta remiantis tik pelningai vidaus rinkoje parduoto produkto faktine vidutine svertine kaina. Kai mažiau kaip 10 % tam tikros rūšies produkto vidaus rinkoje buvo parduota už ne mažesnę nei vieneto savikaina kainą, laikyta, kad tos rūšies produktas buvo parduodamas ne įprastinėmis prekybos sąlygomis, todėl normalioji vertė turėjo būti apskaičiuota remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalimi.

(19)

Kai tam tikros rūšies produktą eksportuojantis gamintojas vidaus rinkoje pardavė kainomis, kurios buvo netinkamos normaliajai vertei nustatyti dėl nepakankamo jų tipiškumo arba dėl to, kad nepakankamas to produkto kiekis buvo parduotas įprastinėmis prekybos sąlygomis, normalioji vertė buvo apskaičiuota prie susijusio eksportuojančio gamintojo gamybos sąnaudų pridėjus pagrįstą pardavimo, bendrųjų ir administracinių išlaidų (toliau – PBA išlaidos) bei pelno sumą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis.

(20)

PBA išlaidos buvo grindžiamos išlaidomis, kurias eksportuojantis gamintojas patyrė parduodamas nagrinėjamąjį produktą vidaus rinkoje, kai nustatyta, kad toks pardavimas buvo tipiškas. Pelno dydis buvo apskaičiuotas remiantis bendrovės vidutiniu svertiniu pelno, gauto už tų rūšių produktą, kurio vidaus rinkoje įprastinėmis prekybos sąlygomis buvo parduotas pakankamas kiekis, dydžiu.

(21)

Didžioji dalis į Bendriją per PTL eksportuoto nagrinėjamojo produkto kiekio parduota nepriklausomiems pirkėjams. Todėl eksporto kaina nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį remiantis faktiškai sumokėta arba mokėtina eksporto kaina.

(22)

Dalis eksportuoto kiekio parduota susijusiai bendrovei Bendrijoje. Susijusi bendrovė tiesiogiai prekių neperpardavė, bet jas didele dalimi keitė, todėl nustatyta, kad skaičiuoti eksportuoto produkto eksporto kainą remiantis perdirbto produkto perpardavimo kaina pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį būtų netinkama. Buvo palygintos kainos, kurias per PTL už tų pačių rūšių produktą Jindal taikė šiai susijusiai bendrovei ir nesusijusiems pirkėjams Bendrijoje. Nustatyta, kad šios kainos buvo vienodos kiekvienos rūšies produktui, todėl prieita prie išvados, jog kainos, kurias Jindal taikė susijusiai bendrovei Bendrijoje, yra patikimos ir gali būti naudojamos skaičiuojant eksporto kainą.

(23)

Normalioji vertė ir eksporto kaina buvo lyginamos remiantis gamintojo kainomis (EXW) sąlygomis. Siekiant užtikrinti teisingą palyginimą, koreguojant pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį deramai atsižvelgta į skirtumus, darančius poveikį kainų palyginamumui. Todėl prireikus ir kai koregavimas buvo pagrįstas patikrintais įrodymais, buvo koreguojama siekiant atsižvelgti į skirtumus, susijusius su nuolaidomis, lengvatomis, transporto, draudimo, tvarkymo, krovos ir papildomomis išlaidomis, pakavimo bei kredito mokesčiais ir komisiniais.

(24)

Jindal reikalavo koreguoti normaliąją vertę, kad būtų atsižvelgta į importo muitus, nesurinktus pagal Išankstinių licencijų sistemą (toliau – ILS) už gaminant eksportuojamas prekes naudojamą importuojamą žaliavą. Taikant ILS, importuojamos žaliavos neapmuitinamos, jeigu bendrovė eksportuoja tam tikros vertės pagaminto produkto kiekį, nustatytą remiantis oficialiai nustatytomis standartinėmis išeigos normomis. Pagal ILS importuojamą produktą galima naudoti eksportuojamoms prekėms gaminti arba vidaus žaliavų, kurios yra naudojamos tokioms prekėms gaminti, atsargoms papildyti. Bendrovė teigė, kad nagrinėjamasis produktas buvo eksportuojamas į EB siekiant patenkinti importuojamų žaliavų poreikį pagal ILS. Atsižvelgiant į tai, kad bet kuriuo atveju bendrovė, kaip nustatyta, per PTL dempingo nevykdė, išvada, ar toks koregavimas reikalingas, nepadaryta, nes ji nebūtų turėjusi poveikio galutiniam peržiūros tyrimo rezultatui.

(25)

Dempingo skirtumas nustatytas vidutinę svertinę normaliąją vertę palyginus su vidutine svertine eksporto kaina pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį.

(26)

Atlikus palyginimą, nustatytas neigiamas dempingo skirtumas.

(27)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį taip pat nagrinėta, ar atliekant šį tyrimą nustatyti faktai gali būti pagrįstai laikomi ilgalaikiais.

(28)

Primenama, kad atlikus du iš eilės tyrimus (Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1676/2001 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 390/2005 (10) nustatyta, kad Jindal nevykdė dempingo. Tai, kad dempingas nebuvo vykdomas, patvirtino ir šis tyrimas, todėl nėra pagrindo manyti, jog ši padėtis nebus ilgalaikė.

(29)

Todėl laikoma, kad šiuo metu Jindal taikomomis priemonėmis yra užtikrinami norimi rezultatai ir jų nereikėtų keisti.

(30)

Remiantis Eurostato duomenimis, per PTL į Bendriją iš Indijos importuota 23 472 tonų nagrinėjamojo produkto. Per PTL trys atrinkti eksportuojantys gamintojai eksportavo maždaug 97 % šio kiekio; vien tik Jindal eksportuotas kiekis sudarė maždaug 90 % viso iš Indijos į EB per PTL eksportuoto kiekio.

(31)

Per pradinio tyrimo tiriamąjį laikotarpį (toliau – TL) (nuo 1999 m. balandžio 1 d. Iki 2000 m. kovo 31 d.) iš Indijos importuota 50 590 tonų. Per ankstesnio antisubsidijų tyrimo TL (nuo 2003 m. spalio 1 d. iki 2004 m. rugsėjo 30 d.) iš Indijos importuota 12 679 tonų.

(32)

Kaip minėta 11 konstatuojamojoje dalyje, buvo atlikta eksportuojančių gamintojų atranka. Jindal taikomos 16–26 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados.

(33)

Siekiant nustatyti normaliąją vertę Garware ir Ester bendrovėms, pirmiausia patikrinta, ar kiekvieno eksportuojančio gamintojo nurodytas pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį, t. y. ar šios bendrovės vidaus rinkoje pardavė ne mažiau kaip 5 % eksportui į Bendriją parduoto nagrinėjamojo produkto kiekio.

(34)

Tuomet nustatyta, ar bendras kiekvienos rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje sudarė ne mažiau kaip 5 % tos pačios rūšies produkto eksportui į Bendriją parduoto kiekio.

(35)

Dėl tų rūšių produkto, kurio pardavimas vidaus rinkoje sudarė ne mažiau kaip 5 % tos pačios rūšies produkto pardavimo eksportui į Bendriją, buvo nagrinėjama, ar pakankamas kiekis buvo parduotas įprastinėmis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Kiekvienos rūšies produktui, kurio kiekis, parduotas vidaus rinkoje didesnėmis už savikainą kainomis, buvo didesnis nei 80 % viso parduoto kiekio, normalioji vertė buvo nustatyta remiantis faktiškai sumokėta viso pardavimo vidaus rinkoje vidutine svertine kaina. Tų rūšių produktui, kurio pelningai parduotas kiekis buvo ne didesnis kaip 80 %, bet ne mažesnis kaip 10 % viso parduoto kiekio, normalioji vertė nustatyta remiantis tik pelningai vidaus rinkoje parduoto produkto faktine vidutine svertine kaina. Kai mažiau kaip 10 % tam tikros rūšies produkto vidaus rinkoje buvo parduota už ne mažesnę nei vieneto savikaina kainą, laikyta, kad tos rūšies produktas buvo parduodamas ne įprastinėmis prekybos sąlygomis, todėl normalioji vertė turėjo būti apskaičiuota remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalimi.

(36)

Kai tam tikros rūšies produktą eksportuojantis gamintojas vidaus rinkoje pardavė kainomis, kurios buvo netinkamos normaliajai vertei nustatyti dėl nepakankamo jų tipiškumo arba dėl to, kad nepakankamas to produkto kiekis buvo parduotas įprastinėmis prekybos sąlygomis, normalioji vertė buvo apskaičiuota prie susijusio eksportuojančio gamintojo gamybos sąnaudų pridėjus pagrįstą pardavimo, bendrųjų ir administracinių išlaidų (toliau – PBA išlaidos) bei pelno sumą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis.

(37)

PBA išlaidos buvo grindžiamos išlaidomis, kurias eksportuojantis gamintojas patyrė parduodamas nagrinėjamąjį produktą vidaus rinkoje, kai nustatyta, kad toks pardavimas buvo tipiškas. Pelno dydis buvo apskaičiuotas remiantis bendrovės vidutiniu svertiniu pelno, gauto už tų rūšių produktą, kurio vidaus rinkoje įprastinėmis prekybos sąlygomis buvo parduotas pakankamas kiekis, dydžiu.

(38)

Dėl eksporto kainų nustatymo: reikėtų priminti, kad šiuo tyrimu siekiama nustatyti, ar, panaikinus apsaugos priemones, dempingas tęstųsi arba pasikartotų. Todėl nustatant eksporto kainas, naudojamas skaičiuojant dempingą, negalima apsiriboti ankstesnės eksportuotojų elgsenos tyrimu – taip pat reikia išnagrinėti, kaip eksporto kainos gali keistis ateityje. Kitaip tariant, reikia nustatyti, ar ankstesnės eksporto kainos yra patikimas galimų būsimų eksporto kainų rodiklis.

(39)

Atsižvelgiant į tai, kad tam tikrą PTL dalį galiojo įsipareigojimai dėl kainos, konkrečiai nagrinėta, ar tokių įsipareigojimų buvimas darė įtaką ankstesnėms eksporto kainoms ir ar todėl jos nėra patikimos siekiant nustatyti, kokia eksportuotojų elgsena bus ateityje. Be to, pažymima, kad Garware ir Ester įsipareigojimai buvo atšaukti 2006 m. kovo 9 d., o peržiūros tiriamasis laikotarpis buvo 2005 m. liepos 1 d. – 2006 m. birželio 30 d. Nustatyta, kad ir Garware, ir Ester per PTL, kuomet galiojo įsipareigojimai dėl kainos, eksporto sandorių kainos buvo tokios artimos minimaliai importo kainai, kad sukėlė abejonių dėl galimybės laikyti šias kainas ilgalaikėmis ir nustatytomis neatsižvelgiant į minimalias importo kainas. Panašūs argumentai jau buvo pateikti Tarybos reglamento (EB) Nr. 366/2006 (11) 28 konstatuojamojoje dalyje.

(40)

Garware sandoriai, atlikti PTL po to, kai buvo atšaukti įsipareigojimai, yra susiję su maždaug 20 % viso eksporto ir, atšaukus įsipareigojimus, buvo vykdomi toliau. Įvertinus kiekį, eksportuotą po to, kai 2006 m. kovo 8 d. baigė galioti įsipareigojimai, šių sandorių kainos laikomos reikšmingu atspindžiu to, kokia būtų buvusi Garware kainodaros politika, jeigu ji nebūtų prisiėmusi įsipareigojimų. Taigi šių sandorių kainos buvo naudojamos skaičiuojant per visą PTL visų Garware eksportuotų kiekių eksporto kainą.

(41)

Ester atšaukus įsipareigojimus vykdyti sandoriai apėmė tik maždaug 5 % viso eksporto ir buvo atliekami labai trumpą laiką iš karto po to, kai buvo atšaukti įsipareigojimai. Todėl šių sandorių kainų negalima laikyti tipiškomis eksporto kainomis, kurias bendrovė būtų taikiusi, jeigu nebūtų įsipareigojimų. Kaip jau minėta 39 konstatuojamojoje dalyje, eksporto į Bendrija kainos, kurias Ester taikė iki įsipareigojimų atšaukimo, buvo labai artimos minimalioms importo kainoms. Be to, taip pat nustatyta, kad Ester eksporto į kitas trečiąsias šalis kainos, vertinant ir pagal svertinį vidurkį, ir pagal kiekvieną rūšį atskirai, buvo daug mažesnės nei eksporto į Bendriją kainos, todėl panašu, kad jei nebūtų įsipareigojimų, tokios kainos į Bendriją būtų suderintos su tų pačių rūšių produkto, eksportuojamo į kitas trečiąsias šalis, kainomis. Todėl buvo padaryta išvada, kad atliekant šią priemonių galiojimo termino peržiūrą Ester eksporto į Bendriją kainos, taikytos tuo metu, kai galiojo įsipareigojimas, negalėjo būti naudojamos nustatant patikimas eksporto kainas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad per PTL Ester nagrinėjamąjį produktą dideliais kiekiais pardavė pasaulio rinkoje, eksporto kainą nuspręsta nustatyti remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis eksporto į visas trečiąsias šalis kainomis už modelius, kurie buvo parduoti į Bendriją per tą PTL dalį, kuomet galiojo įsipareigojimas. Tai PTL daliai, kai buvo atšauktas įsipareigojimas, eksporto kaina nustatyta remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis eksporto į Bendriją kainomis.

(42)

Normalioji vertė ir eksporto kaina buvo lyginamos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Siekiant užtikrinti teisingą palyginimą, koreguojant pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį deramai atsižvelgta į skirtumus, darančius poveikį kainų palyginamumui. Todėl prireikus ir kai koregavimas buvo pagrįstas patikrintais įrodymais, buvo koreguojama siekiant atsižvelgti į skirtumus, susijusius su transporto, draudimo, tvarkymo, krovos ir papildomomis išlaidomis, taip pat komisiniais, pakavimo bei kredito mokesčiais.

(43)

Eksportuojantys gamintojai teigė, kad reikėtų pakoreguoti tam tikro riboto eksporto kiekio eksporto kainą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies k punktą, remiantis išmokų, gautų eksportuojant pagal Muito sumažinimo leidimo sistemą (MSL) po eksporto, suma. Pagal šią sistemą eksportuojant nagrinėjamąjį produktą gauti eksporto kreditai galėjo būti naudojami bet kokių prekių importo muitams kompensuoti arba laisvai parduodami kitoms bendrovėms. Be to, nėra nustatytas apribojimas, kad importuotos prekės turėtų būti naudojamos tik eksportuojamam produktui gaminti. Gamintojai neįrodė, kad išmoka, gauta pagal MSL sistemą eksportavus prekes, turėjo įtakos kainų palyginamumui, ir, svarbiausia, jie neįrodė, kad dėl tokių MSL išmokų pirkėjai vidaus rinkoje visada mokėjo skirtingas kainas. Todėl argumentas atmestas.

(44)

Dempingo skirtumas nustatytas vidutinę svertinę normaliąją vertę palyginus su vidutine svertine eksporto kaina pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį. Kai eksporto kainos buvo nustatomos remiantis eksporto į trečiąsias šalis kainomis, atitinkamos CIF vertės buvo skaičiuojamos prie gamintojo kainos (EXW) sąlygomis į trečiąsias šalis pridedant vidutinį svertinį gamintojo kainos (EXW) sąlygomis ir CIF lygio eksporto į Bendriją kainų skirtumą pagal produkto rūšį.

(45)

Atlikus palyginimą, nustatytas 15–25 % dempingo skirtumas. Primenama, kad Jindal nustatytas neigiamas dempingo skirtumas (žr. 26 konstatuojamąją dalį).

(46)

Apskaičiuota, kad per PTL visų žinomų Indijos eksportuotojų nepanaudoti pajėgumai buvo 32 000 tonų. Tačiau reikėtų pažymėti, kad iš šio bendro kiekio 25 000 tonų priskiriama Indijos eksportuotojams, kuriems taikomas 0 % antidempingo muitas. Galima teigti, kad panaikinus antidempingo priemones šių bendrovių eksporto politikai bus padarytas nedidelis poveikis. Todėl tik maždaug 7 000 tonų priskiriama Indijos eksportuotojams, kuriems nustatytas ne 0 % antidempingo muitas. Panaikinus priemones šie nepanaudoti pajėgumai, kurie per PTL sudarė maždaug 30 % viso nagrinėjamojo produkto importo iš Indijos į Bendriją ir 3 % suvartojimo Bendrijoje, gali būti nukreipti į Bendriją.

(47)

Remiantis modelių palyginimu, atrinktų Indijos eksportuotojų, kuriems nustatytas kitoks nei 0 % dempingo skirtumas, eksporto į trečiąsias šalis kainos per PTL buvo 20–30 % mažesnės nei tų pačių eksportuojančių gamintojų eksporto į Bendriją kainos. Šie du eksportuotojai į trečiąsias šalis pardavė žymų kiekį, kuris sudarė 80–90 % viso jų eksportui parduoto kiekio. Todėl manyta, kad eksporto į kitas trečiąsias šalis kainos lygį galima laikyti pardavimo eksportui į Bendriją kainų tikėtino lygio panaikinus priemones rodikliu.

(48)

Kai kurios didžiausios PET plėvelės pasaulio eksporto rinkos yra saugomos taikant didelius tarifus. Konkrečiai, iš Indijos į JAV importuojamai PET plėvelei taikomi 2,32–24,11 % antidempingo muitai ir 9–25,27 % kompensaciniai muitai, atsižvelgiant į konkretų Indijos eksportuotoją.

(49)

Todėl daroma išvada, kad, atsižvelgiant į sąlyginius kainų lygius, nepanaudotus pajėgumus ir minėtas paskatas, tikėtina, jog: panaikinus galiojančias antidempingo priemones i) dempingas tęsis, ii) į Bendriją bus eksportuojama daugiau.

(50)

Atliekant tyrimą visiškai bendradarbiavo keturi Bendrijos gamintojai (Dupont Teijin Films, Mitsubishi Polyester Film GmbH, Nuroll SpA ir Toray Plastics Europe). Per PTL jų pagaminta produkcija sudarė 95 % Bendrijos produkcijos. Todėl jie sudaro Bendrijos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje.

(51)

Pažymima, kad padėtis, susijusi su PET plėvelės gamyba Bendrijoje, palyginti su pradiniu tyrimu, pasikeitė. Pavyzdžiui, Kodak Industrie (Prancūzija) PET plėvelės nebegamina Bendrijoje, o 3M perdavė savo veiklą I.T.P. SpA (Italija), pasirinkusiai naują, kitokį gamybos profilį. Taip pat reikia pažymėti, kad 2004 m. gegužės 1 d. Čekijos Respublikai įstojus į Europos Sąjungą, bendrovė Fatra a.s. (įsisteigusi Čekijos Respublikoje) pagamina dalį Bendrijos produkcijos.

(52)

Nustatant visą suvartojimą Bendrijoje remtasi Eurostato importo statistiniais duomenimis ir Bendrijos pramonės bei kitų Bendrijos gamintojų pardavimo Bendrijoje duomenimis.

1   lentelė

(53)

Palyginti su 2003 m., suvartojimas PTL padidėjo 1 % (daugiau kaip 3 000 tonų).

(54)

2003 m. – PTL iš Indijos į Bendriją importuotas kiekis padidėjo 86 %, rinkos dalis padidėjo nuo 5 % iki 9 %, o kainos sumažėjo 12 %. Šie duomenys grindžiami Eurostato statistiniais duomenimis.

2   lentelė

(55)

Importas iš Brazilijos ir Izraelio, kuris, kaip minėta 2 konstatuojamojoje dalyje, buvo vykdomas vengiant priemonių, labai sumažėjo, kai importui iš Indijos galiojusios antidempingo priemonės imtos taikyti ir šiam importui. Nustačius vengimui pašalinti skitas priemones, šių šalių kilmės PET plėvelės kainos padidėjo 219 %.

3   lentelė

(56)

Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad atliekant šį tyrimą nustatyta, jog Jindal nevykdė dempingo, ir kad atliekant ankstesnius tyrimus nustatyta, jog kitos bendrovės (konkrečiai Flex Industries Limited ir Polyplex Corporation Limited) taip pat nevykdė dempingo. Todėl šiame tyrime bus atsižvelgta tik į importą iš Indijos dempingo kaina ir vengiant antidempingo priemonių vykdytą importą. Kaip matyti iš 4 lentelės, importas iš Indijos dempingo kaina ir importas, kuriam taikyti antidempingo priemonių vengimui pašalinti skirti muitai, 2003 m. – PTL sumažėjo 70 %. Šis importas taip smarkiai sumažėjo daugiausia dėl to, kad importui iš Brazilijos ir Izraelio buvo nustatytos vengimui pašalinti skirtos priemonės.

4   lentelė

(57)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importas iš kitų trečiųjų šalių padidėjo 24 % (nuo maždaug 62 000 tonų 2003 m. iki maždaug 77 000 tonų per PTL), o šio importo rinkos dalis Bendrijoje padidėjo 5 procentiniais punktais (nuo 25 % iki 30 %). Daugiausia importuota iš Pietų Korėjos, JAV, Tailando ir Jungtinių Arabų Emyratų. 2003 m. – PTL vidutinė kaina už toną sumažėjo 11 %. Šie duomenys grindžiami Eurostato duomenimis.

5   lentelė

(58)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį Komisija išnagrinėjo visus svarbius, Bendrijos pramonės būklei įtakos turinčius ekonominius veiksnius ir rodiklius.

(59)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu pajėgumai nekito (maždaug 190 000 tonų), o gamyba ir pajėgumų naudojimas sumažėjo 4 %.

6   lentelė

(60)

2003–2004 m. nagrinėjamojo produkto atsargos sumažėjo nuo 23 929 iki 22 241 tonų, 2005 m. šiek tiek padidėjo, o per PTL sumažėjo iki 21 272 tonų. Ši mažėjimą daugiausia lėmė sumažėjusi gamyba.

7   lentelė

(61)

2003–2005 m. Bendrijos pramonės nesusijusiems pirkėjams Bendrijos rinkoje parduotas kiekis sumažėjo 5 % nuo 142 755 iki 135 956 tonų, 2005 m. – PTL šiek tiek padidėjo, tačiau pasiekė tik 98 % pardavimo 2003 m. lygio. Pardavimas susijusioms bendrovėms buvo nereikšmingas (nagrinėjamuoju laikotarpiu kasmet parduota po 200–300 tonų). Be to, 2003 m. – PTL Bendrijos pramonės rinkos dalis sumažėjo 2 procentiniais punktais.

8   lentelė

(62)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vieneto pardavimo kaina sumažėjo 2 % (nuo 2 891 EUR/t 2003 m. iki 2 819 EUR/t per PTL), o vidutinė tonos savikaina sumažėjo nuo 3 216 EUR/t 2003 m. iki 3 137 EUR/t per PTL). Išlaidos sumažėjo nepaisant to, kad žymiai padidėjo vidutinė daugumos žaliavų kaina (dėl išaugusių naftos kainų). Pateikti skaičiai rodo, kad, siekdama neprarasti per didelės rinkos dalies, Bendrijos pramonė negalėjo pardavimo kainomis visiškai padengti gamybos sąnaudų.

9   lentelė

(63)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonė prarado šiek tiek augančios rinkos dalį.

(64)

2003 m. – PTL užimtumo lygis Bendrijos pramonėje sumažėjo 13 %. Nors vidutinis vieno darbuotojo darbo užmokestis padidėjo 5 %, racionalizavus gamybą vieno darbuotojo našumas padidėjo 9 %. Taigi vienos pagamintos tonos darbo sąnaudų lygis sumažėjo 4 %.

10   lentelė

(65)

Pardavimo pelningumas – tai pelnas, gautas Bendrijoje pardavus nagrinėjamąjį produktą. Investicijų grąža apskaičiuota remiantis viso turto grąža.

(66)

Nepaisant nedidelio pagerėjimo 2004 m. ir 2005 m., nagrinėjamojo produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Bendrijoje pelningumas ir investicijų grąža per visą nagrinėjamąjį laikotarpį buvo neigiami. Per PTL ir pelningumas, ir investicijų grąža buvo ypač maži (pelningumas – 11 %, investicijų grąža – 3,1 %), o po 2005 m. dar labiau sumažėjo.

11   lentelė

(67)

Grynųjų pinigų srauto tendencija ypač pablogėjo per PTL.

12   lentelė

(68)

2003 m. – PTL PET plėvelės gamybai skirta 18 % mažiau investicijų. Palyginti su padėtimi 2005 m., per PTL investicijų vertė padidėjo 6 %, tačiau jos tebebuvo mažesnio nei 2003 m. lygio. Atlikus tyrimą nustatyta, kad daugiausia buvo investuojama siekiant pagerinti produkto kokybę ir išlaikyti gamybos pajėgumus.

(69)

Žemą investicijų lygį galima paaiškinti daugiausia tuo, kad Bendrijos pramonės kontroliuojančiosios bendrovės nebuvo suinteresuotos investuoti į nepelningą veiklą (kaip antai PET plėvelės gamyba Europoje) arba teikti tokioms investicijoms būtinas garantijas.

(70)

Atliekant dempingo dydžio analizę atsižvelgiama į tai, kad galioja žalingam dempingui pašalinti skirtos priemonės. Kaip minėta pirmiau, turima informacija rodo, kad vienas iš atrinktų eksportuojančių gamintojų ir toliau nagrinėjamąjį produktą į Bendriją parduoda dempingo kainomis. Nors nustatytas dempingo skirtumas yra reikšmingas, jo poveikis Bendrijos pramonės padėčiai per PTL nebuvo reikšmingas: importo iš Indijos dempingo kaina ir importo, kuris, kaip nustatyta, buvo vykdomas vengiant priemonių, rinkos dalis sudarė 1 % viso suvartojimo Bendrijoje. Jindal aiškiai prisidėjo prie Bendrijos pramonės padėties pablogėjimo. Tačiau taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nors atliekant analizę į Jindal importą nebuvo atsižvelgta, Bendrijos pramonė nebūtų buvusi pajėgi atsigauti nuo buvusio dempingo po to, kai 2001 m. buvo nustatytos antidempingo priemonės, dėl antidempingo priemonių vengimo (kuriam pašalinti skirtos priemonės buvo nustatytos tik 2004 m. pabaigoje) ir tik praėjusiais metais panaikintų netinkamų įsipareigojimų. Nederėtų pamiršti, kad prieš tai, kai buvo nustatyti antidempingo priemonių vengimui pašalinti skirti muitai ir panaikinti įsipareigojimai, Indijos bendrovių dempingo kainomis, kaip nustatyta, vykdyto importo lygis buvo daugiau nei tris kartus aukštesnis nei per PTL.

(71)

Bendrijos rinkoje PET plėvelės suvartojimas padidėjo 1 %, o Bendrijos pramonės pardavimas sumažėjo 2 %.

(72)

Bendrijos pramonės ekonominė padėtis pablogėjo vertinant pagal visus žalos veiksnius: gamybą, gamybos pajėgumus ir pajėgumų naudojimą (– 4 %), parduotą kiekį (– 2 %) ir vertę (– 5 %), rinkos dalį (– 2 procentiniai punktai), grynųjų pinigų srautą ir pelningumą, investicijas ir investicijų grąžą.

(73)

Bendrijos pramonės restruktūrizavimo pastangos (užimtumo, išlaidų mažinimo ir vieno darbuotojo našumo didinimo) nagrinėjamuoju laikotarpiu negalėjo atsverti žaliavų kainų padidėjimo poveikio. Savikaina buvo didesnė už pardavimo kainą. Tai sutapo su žemu importo iš Indijos dempingo kaina ir importo iš kitų šalių vengiant, kaip nustatyta, antidempingo priemonių kainų lygiu. Tačiau pažymima, kad Bendrijos pramonei daromą kainų spaudimą iš dalies lėmė Jindal importas, kuris, kaip nustatyta, per PTL nebuvo vykdomas dempingo kainomis ir sudarė maždaug 90 % viso PET plėvelės importo iš Indijos.

(74)

Atsižvelgiant į tai, Bendrijos pramonės padėtis vis dar nesaugi ir bet koks importo dempingo kainomis padidėjimas greičiausiai pablogintų šią padėtį.

(75)

Kaip jau minėta, Bendrijos pramonės padėtis vis dar nesaugi. Panaikinus antidempingo priemones, importo dempingo kainomis žymiai padaugės. Kaip minėta 46 konstatuojamojoje dalyje, Indijos eksportuotojai, kuriems nustatytas antidempingo muitas, yra pajėgūs žymiai padidinti eksportą, ir, kaip minėta 48 konstatuojamojoje dalyje, kai kurios didžiausios pasaulio PET plėvelės eksporto rinkos – pirmiausia JAV PET plėvelės rinka – yra apsaugotos dideliais tarifais.

(76)

Jei nebūtų antidempingo muitų, Indijos importas dempingo kainomis galėtų daryti reikšmingą kainų spaudimą Bendrijos rinkai. Todėl labai tikėtina, kad žala gali pasikartoti.

(77)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, finansinė Bendrijos pramonės padėtis dar labiau pablogėtų, jeigu padidėtų importas iš Indijos dempingo kainomis. Todėl daroma išvada, kad, panaikinus Indijai nustatytas priemones, Bendrijos pramonei daroma žala greičiausiai pasikartotų.

(78)

Remiantis pagrindinio reglamento 21 straipsniu svarstyta, ar palikus galioti dabartines antidempingo priemones nebūtų pakenkta visos Bendrijos pramonės interesams.

(79)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį nagrinėta, ar, nustatant Bendrijos interesus, įvertinti visi susiję interesai, t. y. Bendrijos pramonės, importuotojų ir nagrinėjamojo produkto naudotojų interesai.

(80)

Reikėtų priminti, kad per pradinį tyrimą laikyta, kad priemonės neprieštarautų Bendrijos interesams. Be to, šis tyrimas yra peržiūra, kurią atliekant nagrinėjama padėtis, kai antidempingo priemonės jau buvo taikomos, todėl galima įvertinti bet kokį netinkamą neigiamą poveikį susijusioms šalims, kurį daro galiojančios antidempingo priemonės.

(81)

Todėl nagrinėta, ar, nepaisant išvadų dėl žalingo dempingo pasikartojimo tikimybės, esama įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad tolesnis galiojančių priemonių taikymas šiuo konkrečiu atveju prieštarautų Bendrijos interesams.

(82)

Siekiant įvertinti galimą priemonių taikymo arba netaikymo poveikį, visos žinomos arba apie save pranešusios suinteresuotosios šalys buvo paprašytos pateikti informaciją. Todėl Komisija Bendrijos pramonei, devyniems nesusijusiems importuotojams ir 23 naudotojams nusiuntė klausimynus. Be to, Komisija taip pat kreipėsi į visus kitus žinomus Bendrijos gamintojus, kurie nepateikė prašomos informacijos, ragindama juos bendradarbiauti atliekant tyrimą, kad gautų svarbiausią informaciją apie jų gamybą ir pardavimą.

(83)

Primenama, kad Bendrijos pramonės padėtis, kaip minėta 58–74 konstatuojamosiose dalyse, yra vis dar pažeidžiama.

(84)

Tikimasi, kad toliau taikomomis priemonėmis bus sumažintas rinkos iškraipymas ir kainų mažėjimas. Priemonės leistų Bendrijos pramonei bent jau išlaikyti pardavimą ir pasinaudoti masto ekonomijomis.

(85)

Kitaip tariant, jeigu antidempingo priemonės būtų panaikintos, tikėtina, kad neigiama Bendrijos pramonės finansinės padėties tendencija tęstųsi arba net pablogėtų. Bendrijos pramonei ypač didelį poveikį darė tai, kad dėl sumažintų kainų ji prarado pajamas ir mažėjo jos rinkos dalis.

(86)

Todėl tolesnis antidempingo priemonių taikymas atitiktų Bendrijos pramonės interesus.

(87)

Atliekant tyrimą bendradarbiavo ir visus klausimyno atsakymus pateikė tik vienas importuotojas (naudotojas) ir keturi naudotojai. Jie suvartoja 16,3 % PET plėvelės, palyginti su visu PET plėvelės suvartojimu Bendrijoje, be to, jie nurodė, kad antidempingo muitų taikymo pratęsimas neturės reikšmingo poveikio jų bendrovėms.

(88)

Atsižvelgiant į visus minėtus veiksnius daroma išvada, kad nustatytos priemonės neturės reikšmingo neigiamo poveikio (jei toks poveikis išvis bus daromas) nagrinėjamojo produkto naudotojų ir importuotojų būklei.

(89)

Todėl daroma išvada, kad nėra įtikinamų priežasčių antidempingo priemonių nebetaikyti dėl Bendrijos interesų.

(90)

Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinama rekomenduoti toliau taikyti galiojančias priemones. Buvo nustatytas laikas pastaboms dėl atskleistų faktų pareikšti.

(91)

Remiantis minėtais faktais ir aplinkybėmis daroma išvada, kad pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį dalinė tarpinė peržiūra, kurią atliekant tikrintas tik Jindal vykdomas dempingas, turėtų būti nutraukta ir toliau taikomas per pradinį tyrimą Jindal gaminamai ir į Europos bendriją eksportuojamai PET plėvelei nustatytas 0 % antidempingo muitas.

(92)

Dėl priemonių galiojimo termino peržiūros, kaip numatyta pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalyje, ir remiantis pirmiau nurodytais nustatytais faktais, iš Indijos importuojamai PET plėvelei reikėtų toliau taikyti galiojančias antidempingo priemones,

—

nuo 1999 m. balandžio 1 d. iki 2000 m. kovo 31 d. ir nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2006 m. birželio 30 d. neeksportavo 1 dalyje aprašytų prekių,

—

nėra susijusi su nė vienu eksportuotoju ar gamintoju, kuriam taikomos Reglamentu (EB) Nr. 366/2006 nustatytos priemonės, ir

—

eksportavo nagrinėjamąsias prekes po laikotarpio, trukusio nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2006 m. birželio 30 d., arba turi neatšaukiamą sutartinį įsipareigojimą eksportuoti žymų kiekį į Bendriją,

Terphane Ltda BR 101, km 101, City of Cabo de Santo Agostinho, State of Pernambuco, Brazilija (papildomas TARIC kodas A569);

Jolybar Filmtechnic Converting Ltd (1987), Hacharutsim str. 7, Ind. Park Siim 2000, Natania South, 42504, POB 8380, Izraelis (papildomas TARIC kodas A570);

Hanita Coatings Rural Cooperative Association Ltd., Kibbutz Hanita, 22885, Izraelis (papildomas TARIC kodas A691).

6.11.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 288/17

(1)

Galutiniai antidempingo muitai, taikomi Taivano kilmės įrašomųjų kompaktinių diskų importui, buvo nustatyti 2002 m. birželio 18 d., 2002 birželio 13 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1050/2002 dėl galutinių antidempingo muitų nustatymo ir galutinio laikino muito įrašomų kompaktinių diskų, kurių kilmės šalis yra Taivanas, importui, surinkimo (3) (toliau – pirminis antidempingo tyrimas). Buvo nustatyti 17,7 % – 38,5 % muitai. Šios priemonės nustojo galioti ipso jure2007 m. birželio 18 d. pagal Komisijos pranešimą dėl tam tikrų antidempingo priemonių galiojimo pabaigą (4).

(2)

Galutiniai kompensaciniai muitai Indijos kilmės įrašomųjų kompaktinių diskų (CD-R) importui buvo nustatyti 2003 m. birželio 5 d.2003 m. birželio 2 d. Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 960/2003 įvedančiu nuolatinį kompensacinį mokestį Indijos kilmės įrašomųjų kompaktinių diskų importui (5). Jų dydis buvo 7,3 % (toliau – pirminis antisubsidijų tyrimas).

(3)

Sprendimu 2006/753/EB (6) Komisija nutraukė antidempingo tyrimą dėl Kinijos Liaudies Respublikos (KLR), Honkongo ir Malaizijos kilmės įrašomųjų kompaktinių diskų (CD-R) importo, nes nusprendė, jog Bendrijos interesas nepakankamas, kad būtų taikomos priemonės (toliau – sprendimas nutraukti tyrimą). Buvo padaryta išvada, kad dėl mažos užimamos rinkos dalies nustatytos priemonės tikriausiai nebus labai naudingos Bendrijos pramonei. Todėl buvo nuspręsta, kad priemonės neproporcingos dideliam neigiamam poveikiui, kurį patiria importuotojai, platintojai, mažmenininkai ir vartotojai.

(4)

2007 m. kovo 22 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtame pranešime (toliau – inicijavimo pranešimas) (7) Komisija nurodė pradedanti Taivano kilmės įrašomųjų diskų importui taikomų antidempingo priemonių dalinę tarpinę peržiūrą ir Indijos kilmės įrašomųjų kompaktinių diskų importui taikomų kompensacinių priemonių dalinę tarpinę peržiūrą.

(5)

Atliekant abi šias Komisijos iniciatyva pradėtas peržiūras buvo tikrinami tik Bendrijos interesai, o dėl jų priimtas sprendimas gali būti taikomas atgaline data nuo 2006 m. lapkričio 5 d., t. y. nuo sprendimo nutraukti tyrimą įsigaliojimo dienos. Siekiant veiksmingo proceso, Taivano įrašomųjų kompaktinių diskų importo antidempingo muitų ir Indijos įrašomųjų kompaktinių diskų importo kompensacinių muitų peržiūros buvo sujungtos į vieną tyrimą.

(6)

Kaip minėta anksčiau, Taivano kilmės importui nustatytos antidempingo priemonės nustojo galioti 2007 m. birželio 18 d. Dėl to Taivano kilmės importo peržiūra buvo nutraukta. Tačiau oficialiai ji buvo vykdoma iki šios datos ir Komisija labai atidžiai atsižvelgė į muitų, kurie buvo sumokėti nuo 2006 m. lapkričio 5 d. iki 2007 m. birželio 18 d., panaikinimą atgaline data.

(7)

Atsižvelgdama į būtinybę užtikrinti veiksmingą procesą ir bendrą savo veiksmų darną, Komisija šiame reglamente sujungė abiejų peržiūrų išvadas.

(8)

Komisija oficialiai pranešė apie tyrimo inicijavimą Bendrijos gamintojams, importuotojams ir naudotojams bei Indijos ir Taivano eksportuotojams ir atstovams. Visoms suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir prašyti jas išklausyti per inicijavimo pranešime nustatytą laikotarpį. Kadangi per peržiūras buvo nagrinėjami tik Bendrijos interesai, Komisija pateikė klausimyną tik Bendrijoje įsisteigusioms šalims, t. y. Bendrijos gamintojams, importuotojams ir naudotojams. Į klausimyną atsakė vienas gamintojas, 14 importuotojų ir 10 naudotojų.

(9)

Komisija taip pat gavo Europos įrašomųjų diskų gamintojų komiteto (angl. CECMA), atstovavusio ieškovą pradiniuose antidempingo ir antisubsidijų tyrimuose bei tyrime, nutrauktame sprendimu nutraukti tyrimą, raštą; be to, buvo gautas sprendime nutraukti tyrimą nurodytos D bendrovės ankstesnio atstovo raštas.

(10)

Komisijos tarnybos taip pat gavo kitų suinteresuotųjų šalių pastabas, daugiausia Indijos eksportuotojo platintojų ir tiekėjų.

(11)

Komisijos tarnybos atidžiai išnagrinėjo visą suinteresuotųjų šalių pateiktą informaciją ir argumentus. Tačiau dėl Bendrijos gamybos padėties šios peržiūros išvadose bus tik nustatyta Bendrijos pramonė.

(12)

Bendrijos interesų tyrimas apėmė laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Su Bendrijos interesų įvertinimu susijusių tendencijų nagrinėjimas apėmė laikotarpį nuo 2003 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(13)

Produktas, dėl kurio buvo vykdoma peržiūra – Indijos kilmės įrašomieji kompaktiniai diskai (CD-R) (toliau – nagrinėjamasis produktas), šiuo metu klasifikuojami KN kodu ex 8523 40 11. Šis KN kodas pateikiamas tik kaip informacija.

(14)

Toks pat Taivano kilmės produktas buvo peržiūrimas nuo 2007 m. kovo 22 d., kai buvo paskelbtas inicijavimo pranešimas, iki 2007 m. birželio 18 d., kai nustojo galioti antidempingo muitai, taikyti Taivano kilmės įrašomųjų kompaktinių diskų importui.

(15)

Nagrinėjamasis produktas – polikarbonato diskas, padengtas dažų, atspindimosios medžiagos ir apsauginiu sluoksniais. Nors į šiuos diskus informaciją galima įrašyti per kelis etapus, tačiau jos negalima ištrinti. Plokštelė yra optinė skaitmeninių duomenų ar garso laikmena.

(16)

CD-R galima atskirti pagal saugomų duomenų rūšį (CD-R duomenims saugoti ir CD-R muzikai saugoti), atminties talpą, atspindimojo metalo sluoksnį ir tai, ar ant CD-R yra kas nors išspausdinta, ar ne. Visoms CD-R rūšims būdingos vienodos fizinės ir techninės savybės ir jos naudojamos tiems patiems tikslams. Todėl manoma, kad jos yra vienas produktas.

(17)

Per šį tyrimą nebuvo pateikta pastabų, kuriomis būtų abejojama dėl galimybės palyginti į Bendriją importuotus arba Bendrijoje pagamintus CD-R. Todėl vadovaujantis pagrindinio antidempingo reglamento 1 straipsnio 4 dalimi ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 1 straipsnio 5 dalimi visos Indijos ar Taivano kilmės ir Bendrijoje gaminamos CD-R rūšys yra panašūs produktai.

(18)

Atlikdamos tyrimą (žr. sprendimo nutraukti tyrimą 28 ir 58 et seq konstatuojamąsias dalis) Komisijos tarnybos nustatė, kad Bendrijos gamybai pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalį priklausė 10 gamintojų. Iš jų tik vienas sudaro Bendrijos pramonę pagal pagrindinio antidempingo reglamento 4 straipsnio 1 dalį ir 5 straipsnio 4 dalį (Manufacturing Advanced Media (MAM-E)).

(19)

Nė vienas iš sprendime nutraukti tyrimą nurodytų Bendrijos pramonę sudarančių gamintojų nebendradarbiavo vykdomame tyrime.

(20)

Be to, Komisija gavo įrodymų, kad vienintelė bendrovė, sudariusi Bendrijos pramonę tyrime, po kurio buvo priimtas sprendimas jį nutraukti, likviduojama. Šį faktą patvirtino buvusio oficialaus bendrovės atstovo atsiųstas raštas. Be to, Komisija gavo teismo sprendimo pradėti likvidavimo procedūrą, kuriuo buvo nutraukta bendrovės veikla, kopiją. Komisijos nusiųstas klausimynas buvo grąžintas su pastaba „liquidation judiciaire“.

(21)

Be to, Europos įrašomųjų kompaktinių diskų gamintojų komitetas (angl. CECMA) nepateikė klausimynų ar įrodymų asociacijai priklausančių Bendrijos gamintojų vardu, nors ir pareiškė remiantis tolesnį priemonių taikymą.

(22)

Kita bendrovė (sprendime nutraukti tyrimą pavadinta A bendrove) pranešė Komisijai nutraukianti gamybą Bendrijoje.

(23)

Galiausiai, Komisija gavo B bendrovės (nurodytos sprendime nutraukti tyrimą) atsakymą. Nebuvo pateikta įrodymų, kurie prieštarautų sprendime nutraukti tyrimą nustatytiems faktams, t. y. kad B bendrovei neturėtų būti taikoma Bendrijos pramonės apibrėžtis, o apibrėžiant Bendrijos gamybą nereikėtų atsižvelgti į šios bendrovės produkciją (žr. sprendimo nutraukti tyrimą 40 konstatuojamąją dalį).

(24)

Todėl manoma, kad Bendrijos pramonei nebeatstovaujama, todėl nelieka Bendrijos interesų toliau taikyti priemones.

(25)

Atsižvelgiant į minėtus faktus, Taivano kilmės CD-R importui taikomos antidempingo priemonės ir Indijos kilmės CD-R importui taikomos kompensacinės priemonės turėtų būti panaikintos atgaline data nuo sprendimo nutraukti tyrimą įsigaliojimo datos.

(26)

Todėl galutiniai antidempingo muitai, sumokėti ar pervesti į sąskaitas už Taivano kilmės CD-R importą pagal Reglamentą (EB) Nr. 1050/2002 ir galutiniai kompensaciniai muitai, sumokėti arba pervesti į sąskaitą pagal Reglamentą (EB) Nr. 960/2003 už Indijos kilmės CD-R importą, ir nuo 2006 m. lapkričio 5 d. išleistam į laisvą apyvartą, turėtų būti grąžinti arba turėtų būti atsisakoma juos išieškoti.

(27)

Dėl grąžinimo ar atsisakymo išieškoti reikia kreiptis į nacionalines muitines remiantis galiojančiais muitų teisės aktais,

6.11.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 288/20

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

6.11.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 288/22

(1)

Su tokia registracija susijęs nagrinėjamasis produktas yra Kinijos Liaudies Respublikos kilmės paruošti arba konservuoti mandarinai (įskaitant tikruosius mandarinus ir likerinius mandarinus), klementinos, vilkingai ir panašūs citrusinių hibridai, kurių sudėtyje nėra alkoholio ir yra arba nėra pridėtojo cukraus ar kitų saldiklių, kaip nurodyta KN pozicijoje 2008, (toliau – nagrinėjamasis produktas) ir kuriuos deklaruojant paprastai nurodomi KN kodai 2008 30 55, 2008 30 75 ir ex 2008 30 90.

(2)

Gavusi Ispanijos nacionalinės perdirbtų vaisių ir daržovių asociacijų federacijos (FNACV) (toliau – skundo pateikėjas) skundą, Komisija nusprendė, kad yra pakankamai įrodymų tyrimui pateisinti ir remdamasi pagrindinio reglamento 5 straipsniu, pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė apie antidempingo procedūros dėl tam tikrų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės paruoštų arba konservuotų citrusinių vaisių (mandarinų ir t. t.) importo inicijavimą (2) (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(3)

Be to, skundo pareiškėjas reikalauja nustatyti reikalavimą registruoti nagrinėjamojo produkto importą pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalį, kad vėliau tokiam importui būtų galima taikyti priemones nuo registracijos datos.

(4)

Šiuo metu nagrinėjamajam produktui iš esmės taikomos Komisijos reglamentu (EB) Nr. 628/2004 (3) nustatytos galutinės apsaugos priemonės. Šių priemonių taikymo laikas baigiasi 2007 m. lapkričio 8 d.

(5)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalį laikinosios priemonės gali būti nustatytos ne anksčiau kaip praėjus 60 dienų nuo inicijavimo. Tačiau, pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalį galutinis antidempingo muitas gali būti taikomas tik produktams, įvežtiems vartoti likus ne daugiau kaip 90 dienų iki laikinųjų priemonių taikymo pradžios, jei laikomasi toje pastraipoje išdėstytų sąlygų ir jei importas buvo registruotas pagal 14 straipsnio 5 dalį. Pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalį Komisija, pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu, gali nurodyti muitinių institucijoms imtis reikalingų veiksmų registruoti importą, kad vėliau tokiam importui būtų galima taikyti priemones nuo registracijos datos. Importas pradedamas registruoti, kai Bendrijos pramonės atstovai pareikalauja ir pateikia pakankamų įrodymų tokiam veiksmui pateisinti.

(6)

Prašyme pateikiama pakankamai įrodymų registracijai pateisinti. Tai patvirtina ir iš kitų šaltinių gauti įrodymai.

(7)

Dėl dempingo Komisija turi pakankamai prima facie įrodymų, kad Kinijos Liaudies Respublikos kilmės nagrinėjamasis produktas importuojamas dempingo kaina ir kad eksportuotojai vykdo dempingą. Skunde dėl dempingo ir registracijos prašyme pateikta įrodymų apie 2006-2007 m. laikotarpiu taikytas eksporto kainas. Tai patvirtinta toliau pateikta Eurostato duomenimis pagrįsta informacija bei iš kelių šaltinių gauta informacija apie eksporto kainų pasiūlymus ar pareiškimus, skirta keliems importuotojams. Šiame tyrimo etape ir vėliau tyrimo metu paaiškėjus naujiems duomenims, antidempingo skunde ir registracijos prašyme pateiktus su normaliąja verte susijusius įrodymus sudaro išsamūs duomenys apie vidaus kainas ir gamybos sąnaudas, gauti iš visų ar beveik visų panašios šalies gamintojų. Šiuo metu šie duomenys, tinkamai pakoreguoti atsižvelgiant į numatytas transporto ir kitas sąnaudas, yra susiję su tuo pačiu produktu ir tuo pačiu laikotarpiu bei tuo pačiu prekybos lygiu, todėl yra iš esmės palyginami. Atsižvelgiant į tariamą dempingo skirtumą, iš esmės šiuo metu šie duomenys pakankamai pagrindžia faktą, kad eksportuotojai vykdo dempingą.

(8)

Dėl žalos Komisija turi pakankamai prima facie įrodymų, kad eksportuotojų vykdomas dempingas kelia arba kels žalą. Šiuos įrodymus sudaro antidempingo skunde ir registracijos prašyme pateikti išsamūs duomenys, pagrįsti iš kitų šaltinių gauta informacija, susijusia su pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje išdėstytais pagrindiniais žalos veiksniais. Be to, su ankstesniu tyrimu dėl apsauginių priemonių susiję įrodymai pagrindžia požiūrį, kad, netaikant apsaugos priemonės, importo kiekis žymiai padidėtų ir Bendrijos pramonei toliau būtų daroma žala.

(9)

Komisija taip pat turi pakankamai prima facie įrodymų, pateiktų antidempingo skunde ir registracijos prašyme ir pagrįstų iš kitų šaltinių gauta informacija, kad importuotojai žinojo arba turėjo žinoti, kad eksportuotojai vykdo dempingą, keliantį arba greičiausiai kelsiantį žalą Bendrijos pramonei. Buvo paskelbtas pranešimas apie tyrimo dėl tariamai žalingo dempingo inicijavimą. Be to, per ilgą laiką specialistams skirtoje spaudoje pasirodę keli straipsniai taip pat leidžia manyti, kad Bendrijos pramonei gali būti daroma žala dėl importo mažomis kainomis iš Kinijos. Galiausiai, atsižvelgiant į tikėtiną dempingo aprėptį, tikslinga daryti išvadą, kad importuotojai žino arba turėtų žinoti apie esamą padėtį.

(10)

Be to, Komisija turi pakankamai prima facie įrodymų, kad tokią žalą kelia arba kels dideli importo dempingo kaina kiekiai per palyginti trumpą laiką, o tai, atsižvelgiant į importo dempingo kaina laiką ir mastą bei kitas aplinkybes (pvz., greitas atsargų kaupimas), gali labai sumažinti numatomo taikyti galutinio antidempingo muito atitaisomąjį poveikį, nebent būtų įmanoma tokius muitus taikyti atgaline data. Šiuos įrodymus, pateiktus antidempingo skunde ir registracijos prašyme bei pagrįstus iš kitų šaltinių gauta informacija, sudaro informacija apie produkto pobūdį, įskaitant jo pakeičiamą ir sezoninį pobūdį, bei faktas, kad jis yra konservuotas ir gali būti laikomas ilgą laiką bei lengvai pervežamas. Tai taip pat leidžia kaupti jo atsargas. Be to, atlikus tyrimą dėl apsauginių priemonių gauti įrodymai patvirtina požiūrį, kad, netaikant jokios priemonės, importo kiekis greičiausiai vėl smarkiai padidės. Tai ypač akivaizdu, kadangi apsaugos priemonės galiojimas baigiasi netrukus po konservavimo sezono pradžios.

(11)

Todėl šiuo atveju registracijos sąlygų yra laikomasi.

(12)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija padarė išvadą, kad pareiškėjo prašyme pateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad reikia nustatyti reikalavimą registruoti nagrinėjamojo produkto importą pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalį.

(13)

Visos suinteresuotosios šalys yra raginamos raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti patvirtinamuosius dokumentus. Be to, Komisija gali išklausyti suinteresuotąsias šalis, jei jos raštu pateikia prašymą ir nurodo svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti.

(14)

Pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalį nagrinėjamojo produkto importas turėtų būti registruojamas, siekiant užtikrinti, kad jei po tyrimo būtų nustatyti antidempingo muitai, juos, esant būtinoms sąlygoms ir laikantis taikomų teisinių nuostatų, bus galima surinkti atgaline data.

(15)

Visa būsima atsakomybė priklausys nuo antidempingo tyrimo išvadų. Skunde, kuriuo prašoma inicijuoti tyrimą, pateikiami įtarimai dėl dempingo viršija 50 % ir dėl žalos – 30 %.

(16)

Atliekant šį tyrimą gauti asmens duomenys bus tvarkomi pagal 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (4),

6.11.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 288/25

(1)

2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 41/2007, nustatančiame 2007 m. Bendrijos vandenyse ir vandenyse, kuriuose privaloma nustatyti žvejybos apribojimus, žvejojantiems Bendrijos laivams taikomas tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių bendrąsias žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas (3), nustatomos kvotos 2007 m.

(2)

Pagal Komisijai pateiktą informaciją, gaudydami šio reglamento priede nurodytus išteklius, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra joje registruoti, išnaudojo 2007 m. suteiktą kvotą.

(3)

Todėl būtina uždrausti žvejoti, laikyti laivuose, perkrauti ir iškrauti šių išteklių žuvis,

6.11.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 288/27

(1)

Potvyniai gali tapti žmonių žūties ir jų persikėlimo priežastimi, padaryti žalą aplinkai, kelti didelį pavojų ekonominei plėtrai ir padaryti žalos ekonominei veiklai Bendrijoje.

(2)

Potvyniai – gamtos reiškinys, kurio neįmanoma išvengti. Tačiau tam tikra žmogaus veikla (pvz., žmonių gyvenviečių ir ekonominio turto gausėjimas salpose ir dėl žemės naudojimo sumažėjęs natūralus vandens sulaikymas) ir klimato kaita prisideda prie potvynių tikimybės ir jų neigiamų padarinių didėjimo.

(3)

Įmanoma ir pageidautina sumažinti neigiamų potvynių pasekmių riziką, ypač žmonių sveikatai ir gyvybei, aplinkai, kultūros paveldui, ekonominei veiklai ir infrastruktūrai. Tačiau siekiant, kad tokiai potvynių rizikai sumažinti skirtos priemonės būtų veiksmingos, jos turėtų būti kiek įmanoma labiau koordinuojamos visame upės baseine.

(4)

2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatančia Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (3), siekiant geros ekologinės ir cheminės būklės kiekvienam upės baseino rajonui reikalaujama parengti upės baseino valdymo planus, ir tuo bus prisidedama prie potvynių poveikio sušvelninimo. Tačiau potvynių rizikos sumažinimas nėra vienas pagrindinių tos direktyvos tikslų ir joje taip pat neatsižvelgiama į būsimus klimato kaitos sąlygotus potvynių rizikos pokyčius.

(5)

2004 m. liepos 12 d. Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui „Potvynių rizikos valdymas: potvynių prevencija, apsauga ir mažinimas“ pateikiama Komisijos analizė ir požiūris į potvynių rizikos valdymą Bendrijos lygiu ir teigiama, kad bendri bei suderinti veiksmai Bendrijos lygiu padėtų sukurti žymiai didesnę pridėtinę vertę ir pagerintų bendrą apsaugos nuo potvynių lygį.

(6)

Veiksmingai potvynių prevencijai ir jų poveikio sumažinimui reikalingas ne tik koordinavimas tarp valstybių narių, bet ir bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis. Tai atitinka Direktyvą 2000/60/EB ir tarpvalstybinius potvynių rizikos valdymo principus, parengtus visų pirma pagal Jungtinių Tautų konvenciją dėl tarpvalstybinių vandentakių ir tarpvalstybinių ežerų apsaugos ir naudojimo, patvirtintą Tarybos sprendimu 95/308/EB (4), ir visus po to buvusius susitarimus dėl jos taikymo.

(7)

2001 m. spalio 23 d. Tarybos sprendime 2001/792/EB, Euratomas, nustatančiame Bendrijos mechanizmą sustiprintam bendradarbiavimui teikiant civilinės saugos pagalbą palengvinti (5), mobilizuojama valstybių narių parama ir pagalba nepaprastų ekstremalių situacijų, įskaitant potvynius, atveju. Civilinė sauga gali užtikrinti tinkamą pagalbą nukentėjusiems gyventojams ir pagerinti pasirengimą bei atstatymą.

(8)

Pagal 2002 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantį Europos Sąjungos solidarumo fondą (6), galima teikti skubią finansinę pagalbą didelio masto nelaimės atveju, siekiant padėti nukentėjusiems žmonėms, gamtos zonoms, regionams ir šalims vėl atkurti kuo normalesnes sąlygas. Tačiau fondo pagalba gali būti teikiama tik gelbėjimo operacijoms, o ne prieš ekstremalią situaciją.

(9)

Valstybės narės ir Bendrija, kurdamos su vandeniu ir žemės naudojimu susijusią politiką, turėtų apsvarstyti galimą poveikį, kurį ši politika gali turėti potvynių rizikai ir potvynių rizikos valdymui.

(10)

Bendrijos teritorijoje kyla įvairių rūšių potvynių, pavyzdžiui, upių potvyniai, staigūs potvyniai, potvyniai miestuose, jūros potvyniai pakrantės teritorijose. Potvynių padaryta žala taip pat gali skirtis skirtingose Bendrijos šalyse ir regionuose. Todėl potvynių rizikos valdymo tikslus valstybės narės turėtų nustatyti pačios, o juos nustatant reikėtų atsižvelgti į vietos ir regiono aplinkybes.

(11)

Kai kuriose Bendrijos vietose, pavyzdžiui, mažai gyvenamose arba negyvenamose teritorijose arba teritorijose, kuriose nedaug ekonomiškai vertingo turto ar kurios nėra labai vertingos ekologiniu požiūriu, potvynių pavojus gali būti laikomas nedideliu. Potvynių rizika ir tolesnių veiksmų poreikis, pvz., galimybės sušvelninti potvynius įvertinimas, turėtų būti įvertinti kiekviename upių baseinų rajone ar valdymo vienete.

(12)

Siekiant turėti parengtą efektyvią informacijos priemonę ir vertingą pagrindą prioritetams nustatyti bei tolesniems techniniams, finansiniams bei politiniams sprendimams, susijusiems su potvynių rizikos valdymu, priimti, būtina sudaryti potvynių grėsmės žemėlapius ir potvynių rizikos žemėlapius, parodančius galimą žalą, siejamą su skirtingų potvynių rūšių scenarijais, bei apimančius informaciją apie galimus aplinkos taršos šaltinius, atsiradusius dėl potvynių. Šiame kontekste valstybės narės turėtų įvertinti potvynių riziką didinančią veiklą.

(13)

Siekiant atitinkamoje teritorijoje išvengti neigiamų potvynių padarinių ir juos sumažinti, tikslinga parengti potvynių rizikos valdymo planus. Potvynių priežastys ir padariniai skirtingose Bendrijos šalyse ir regionuose skiriasi. Todėl potvynių rizikos valdymo planuose turėtų būti atsižvelgiama į tam tikras teritorijų, kurioms jie taikomi, ypatybes bei numatomi šių teritorijų poreikiams ir prioritetams specialiai pritaikyti sprendimai, tuo pat metu užtikrinant atitinkamą koordinavimą upių baseinų rajonuose ir skatinant pasiekti Bendrijos teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos tikslus. Visų pirma valstybės narės turėtų susilaikyti nuo priemonių ar veiksmų, dėl kurių labai padidėja potvynių rizika kitose valstybėse narėse, nebent šios priemonės būtų suderintos ir būtų rastas bendras susijusių valstybių narių sprendimas.

(14)

Potvynių rizikos valdymo planuose pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas prevencijai, apsaugai ir pasirengimui. Siekiant upėms suteikti daugiau ploto, juose, jei įmanoma, turėtų būti išnagrinėjamas salpų išlaikymas ir (arba) atkūrimas, taip pat priemonės, skirtos užkirsti kelią žalos žmogaus sveikatai, aplinkai, kultūriniam paveldui ir ekonominei veiklai atsiradimui bei šiai žalai sumažinti. Potvynių rizikos valdymo planų dalys, atsižvelgiant į galimą klimato kaitos poveikį potvynių kilimui, turėtų būti reguliariai peržiūrimos ir prireikus atnaujinamos.

(15)

Potvynių rizikos valdymo srityje labai svarbus solidarumo principas. Atsižvelgiant į tai, valstybės narės turėtų būti skatinamos siekti teisingai pasidalyti su potvynių rizikos valdymu vandentakiuose susijusią atsakomybę, kai jos bendrai nusprendžia visų naudai imtis tam tikrų priemonių.

(16)

Kad būtų išvengta darbo dubliavimosi, valstybėms narėms turėtų būti suteikta teisė naudotis esamais preliminariais potvynių rizikos įvertinimais, potvynių grėsmės bei rizikos žemėlapiais ir potvynių rizikos valdymo planais, o tai leistų įgyvendinti šios direktyvos tikslus ir įvykdyti jos reikalavimus.

(17)

Upių baseinų valdymo planų rengimas pagal Direktyvą 2000/60/EB ir potvynių rizikos valdymo planų rengimas pagal šią direktyvą yra integruoto upių baseinų valdymo dalys. Todėl vykdant šiuos du procesus reikėtų pasinaudoti galimybėmis pasiekti bendrą sinergiją ir naudą, atsižvelgiant į Direktyvoje 2000/60/EB nustatytus aplinkosaugos tikslus, užtikrinant išteklių efektyvumą ir protingą jų naudojimą, tačiau tuo pat metu pripažįstant, kad kompetentingos institucijos ir valdymo vienetai pagal šią direktyvą ir Direktyvą 2000/60/EB galėtų būti skirtingi.

(18)

Valstybės narės savo vertinimus, žemėlapius ir planus turėtų grįsti atitinkama pažangiąją patirtimi ir pažangiausiomis turimomis technologijomis, nesudarančiomis pernelyg didelių išlaidų potvynių rizikos valdymo srityje.

(19)

Jei vandens telkiniai naudojami keliomis paskirtimis skirtingoms tvarios žmogaus veiklos rūšims (pvz., potvynių rizikos valdymui, ekologijai, vidaus laivybai ar hidroelektrinėms) ir toks naudojimas turi poveikį vandens telkiniams, Direktyvoje 2000/60/EB numatytas aiškus ir skaidrus procesas sprendžiant problemas, susijusias su tokiu naudojimu ir poveikiu, įskaitant galimas „geros būklės“ arba „neprastėjimo“ tikslų išimtis pagal jos 4 straipsnį. Sąnaudų susigrąžinimas numatytas Direktyvos 2000/60/EB 9 straipsnyje.

(20)

Šiai direktyvai įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (7).

(21)

Visų pirma Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus pritaikyti Priedą prie mokslinės ir techninės pažangos. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, jos turi būti patvirtintos taikant Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(22)

Šioje direktyvoje gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, kurie pirmiausia yra pripažinti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Ypatingai ja siekiama skatinti į Bendrijos politiką integruoti aukšto lygio aplinkos apsaugą pagal tvaraus vystymosi principą, kaip nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 37 straipsnyje.

(23)

Kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. nustatyti potvynių žalos rizikos sumažinimo priemonių sistemą, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl veiksmo masto ir poveikio, to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(24)

Pagal subsidiarumo ir proporcingumo principus bei prie Sutarties pridėtą Protokolą dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo bei atsižvelgiant į esamus valstybių narių pajėgumus, reikėtų numatyti daugiau lankstumo vietos ir regiono lygmenimis, ypač klausimais, susijusiais su valdžios institucijų organizacija ir atsakomybe.

(25)

Pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisės aktų leidybos (8) 34 punktą valstybės narės yra raginamos savo ir Bendrijos interesų labui parengti lenteles, kurios kiek įmanoma geriau iliustruotų šios direktyvos ir jos perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių tarpusavio santykį, ir viešai jas paskelbti,

1)

potvynis – laikinas žemės, kuri paprastai nėra po vandeniu, užtvindymas. Tai apima upių, kalnų upių srovių, Viduržemio pajūrio trumpalaikių vandentakių potvynius ir jūros potvynius pakrantės teritorijose bei gali neapimti potvynių iš kanalizacijos sistemų;

2)

potvynio rizika – potvynio tikimybės ir galimų su potvyniu susijusių neigiamų pasekmių žmonių sveikatai, aplinkai, kultūros paveldui ir ekonominei veiklai derinys.

a)

paskirti kompetentingas valdžios institucijas, kurios nėra nurodytos pagal Direktyvos 2000/60/EB 3 straipsnio 2 dalį;

b)

nurodyti tam tikras pakrantės teritorijas ar atskirus upės baseinus bei priskirti juos kitam valdymo vienetui nei jie priskirti pagal Direktyvos 2000/60/EB 3 straipsnio 1 dalį.

a)

tinkamo mastelio upės baseino rajono žemėlapius, kuriuose nurodomos upės baseinų, pabaseinių ir, jei yra, pakrantės teritorijų ribos, nurodant topografiją ir žemės naudojimą;

b)

praeityje įvykusių potvynių, turėjusių didelį neigiamą poveikį žmonių sveikatai, aplinkai, kultūros paveldui ir ekonominei veiklai, jeigu ir ateityje vis dar tikimasi panašių įvykių, apibūdinimą, įskaitant potvynių mastą bei pasišalinimo kryptis ir jų sukelto neigiamo poveikio įvertinimą;

c)

praeityje įvykusių didelių potvynių apibūdinimą, jeigu galima numatyti, kad panašūs įvykiai ateityje sukels dideles neigiamas pasekmes;

ir, priklausomai nuo konkrečių valstybių narių poreikių, apima:

d)

būsimų potvynių galimų neigiamų pasekmių žmonių sveikatai, aplinkai, kultūros paveldui ir ekonominei veiklai įvertinimą, kuo labiau atsižvelgiant į tokius aspektus kaip topografija, vandentakių padėtis ir jų bendros hidrologinės bei geomorfologinės ypatybės, įskaitant salpas kaip natūralias sulaikymo zonas, esamos žmonių sukurtos apsaugos nuo potvynių infrastruktūros veiksmingumas, gyvenamų teritorijų padėtis, ekonominės veiklos teritorijos ir ilgalaikiai pokyčiai, įskaitant klimato kaitos poveikį potvynių pasireiškimui.

a)

mažos tikimybės potvynių arba ekstremalių situacijų atvejais;

b)

vidutinės tikimybės potvynių atvejais (tikėtinas pasikartojimas ≥ 100 metų);

c)

jei tikslinga, didelės tikimybės potvynių atvejais.

a)

potvynio mastą;

b)

atitinkamai vandens gylį ar lygį;

c)

jei tikslinga, tvinimo greitį arba atitinkamą vandens srautą.

a)

orientacinį galinčių nukentėti gyventojų skaičių;

b)

galinčioje nukentėti teritorijoje vykdomos ekonominės veiklos rūšį;

c)

įrenginius, nurodytus 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyvos 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (9) I priede, kurie užtvindymo atveju galėtų sukelti atsitiktinę taršą, ir galinčias nukentėti saugomas teritorijas, nurodytas Direktyvos 2000/60/EB IV priedo 1 dalies i, iii ir v punktuose;

d)

kitą informaciją, kuri, valstybės narės nuomone, yra naudinga, pvz., teritorijas, kuriose tikėtini potvyniai, savo sudėtyje turintys didelį pernešamų nuosėdų kiekį ir galintys sukelti susikaupusių nuolaužų tėkmę, bei informaciją apie kitus svarbius taršos šaltinius.

1)

pirmieji potvynių grėsmės žemėlapiai ir potvynių rizikos žemėlapiai rengiami ir vėlesnės jų peržiūros, kaip nurodyta šios direktyvos 6 ir 14 straipsniuose, atliekamos taip, kad juose esanti informacija atitiktų atitinkamą pagal Direktyvą 2000/60/EB pateiktą informaciją. Jie derinami ir gali būti įtraukti į Direktyvos 2000/60/EB 5 straipsnio 2 dalyje numatytas peržiūras;

2)

pirmieji potvynių rizikos valdymo planai rengiami ir vėlesnės jų peržiūros, kaip nurodyta šios direktyvos 7 ir 14 straipsniuose, atliekamos derinant su Direktyvos 2000/60/EB 13 straipsnio 7 dalyje numatytomis upių baseinų valdymo planų peržiūromis, ir jie gali būti įtraukiami į šias peržiūras;

3)

aktyvus visų suinteresuotų šalių dalyvavimas pagal šios direktyvos 10 straipsnį, jei tikslinga, derinamas su aktyviu suinteresuotų šalių dalyvavimu pagal Direktyvos 2000/60/EB 14 straipsnį.

a)

iki 2010 m. gruodžio 22 d. jos jau atliko rizikos įvertinimą ir nustatė, kad egzistuoja potencialiai didelė potvynių rizika arba manoma, jog ji gali atsirasti, todėl ta teritorija priskirtina 5 straipsnio 1 dalyje nurodytoms teritorijoms, arba

b)

iki 2010 m. gruodžio 22 d. jos nusprendė parengti potvynių grėsmės žemėlapius ir potvynių rizikos žemėlapius bei parengti potvynių rizikos valdymo planus pagal atitinkamas šios direktyvos nuostatas.

6.11.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 288/35

(1)

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (1) ir 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 853/2004, nustatančiame konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (2), nustatyti tam tikri įmonių, kurios patenka į šių reglamentų taikymo sritį, struktūros reikalavimai.

(2)

Bulgarijos ir Rumunijos stojimo akto VII priedo 5 skyriaus B skirsnio I poskirsnio a punkte nustatyta, kad minėtuose reglamentuose nustatyti įmonių struktūros reikalavimai laikantis tam tikrų sąlygų iki 2009 m. gruodžio 31 d. netaikytini Rumunijos įmonėms, išvardytoms Stojimo akto VII priedo B priedėlyje (toliau – įmonių sąrašas).

(3)

2006 m. gruodžio 22 d. Komisijos sprendimu 2007/23/EB, iš dalies keičiančiu 2005 m. Stojimo akto VII priedo B priedėlį dėl tam tikrų mėsos, pieno ir žuvies sektoriaus įmonių Rumunijoje (3), šis įmonių sąrašas atnaujintas.

(4)

Kai kurios mėsos, paukštienos, žuvies, pieno ir pieno produktų sektorių įmonės Rumunijoje buvo modernizuotos ir dabar visiškai atitinka Bendrijos teisės aktų reikalavimus. Be to, kai kurios įmonės nutraukė veiklą. Todėl įmonių sąrašas turėtų būti iš dalies pakeistas, atsižvelgiant į šiuos pasikeitimus.

(5)

Be to, kai kurios mėsos, paukštienos, žuvies, pieno ir pieno produktų sektorių įmonės Rumunijoje dėl techninių apribojimų susiduria su sunkumais įgyvendindamos atitinkamus reglamentuose (EB) Nr. 852/2004 ir (EB) Nr. 853/2004 nustatytus įmonių struktūros reikalavimus. Šioms įmonėms reikia daugiau laiko, kad jos galėtų užbaigti modernizavimo procesą ir visiškai atitiktų minėtuose reglamentuose nustatytus atitinkamus reikalavimus struktūrai. Todėl šias įmones reikia įtraukti į įmonių, kurioms nustatytas pereinamasis laikotarpis, sąrašą.

(6)

Šios įmonės pateikė įrodymų, kad jos turi pakankamai lėšų, jog per pereinamąjį laikotarpį pašalintų likusius trūkumus. Gauta išsamios informacijos apie kiekvienos įmonės trūkumus.

(7)

Dėl Bendrijos teisės aktų aiškumo tikslinga Bulgarijos ir Rumunijos stojimo akto VII priedo B priedėlyje pateiktą įmonių sąrašą pakeisti šio sprendimo priede pateiktu sąrašu.

(8)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,