4.2.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/1

—

Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—

elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/en/index.htm). Dokumento numeris 32014M7111. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų.

4.2.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/1

—

Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—

elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/en/index.htm). Dokumento numeris 32014M7112. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Bendrijos teisės aktų.

4.2.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/2

1.

Jaunimo nedarbas tebėra didelis iššūkis ES ir jos valstybėms narėms. 2013 m. rugpjūčio mėn. 28 valstybių narių Europos Sąjungoje jaunimo nedarbo lygis sudarė 23,3 % (1), tačiau yra didelių skirtumų tarp valstybių narių ir tarp valstybių narių atskirų regionų (2).

2.

Nuo ekonomikos krizės jaunimas nukentėjo itin skaudžiai. Apskritai visose ES valstybėse narėse jaunimo nedarbo lygis yra daug didesnis nei kitų amžiaus grupių nedarbo lygis. 2012 m. pabaigoje jaunimo nedarbo lygis buvo 2,6 karto didesnis už bendrą nedarbo lygį (3).

3.

Šie pokyčiai turi rimtų padarinių ne tik atitinkamiems asmenims, bet ir visuomenei bei ekonomikai apskritai. Dėl ilgalaikio nedarbo gali padidėti marginalizacija, o dėl to atsiranda skurdas ir didėja socialinės atskirties rizika. Didelis pavojus kyla ir bendruomenėms, kadangi kai kurie jaunuoliai, nedalyvaujantys darbo rinkoje, gali nuspręsti nedalyvauti ir pilietinės visuomenės gyvenime, o dėl to gali dar labiau padidėti socialinis susiskaidymas.

4.

Viena iš didžiausių problemų, su kuriomis Europoje dėl krizės susiduria jaunimas, yra sunkumai, atsirandantys dėl darbo vietų ir darbo patirties trūkumo. Taip pat didėja atotrūkis tarp gebėjimų, kurių reikalauja tam tikri darbdaviai, ir daugelio būsimų darbuotojų turimų gebėjimų.

5.

Pripažino, kad kova su jaunimo nedarbu yra „ypatingas ir neatidėliotinas tikslas“, ir pabrėžė, kad svarbu „skirti deramą dėmesį pažeidžiamo jaunimo grupių, kurios susiduria su specifinėmis problemomis, dalyvavimui darbo rinkoje“ (4).

6.

Įsitraukdami į sportą jaunuoliai įgyja konkrečių asmeninių bei profesinių gebėjimų ir kompetencijų, pagerinančių įsidarbinimo galimybes. Tokie gebėjimai ir kompetencijos apima mokymąsi mokytis, socialines ir pilietines kompetencijas, lyderystę, bendravimą, komandinį darbą, discipliną, kūrybiškumą, verslumą. Sportas taip pat suteikia galimybių įgyti profesinių žinių ir gebėjimų tokiose srityse kaip rinkodara, valdymas, visuomenės sauga ir saugumas. Visi šie gebėjimai ir kompetencijos aktyviai padeda jaunimui dalyvauti, vystytis ir daryti pažangą švietimo, mokymo ir užimtumo srityse tokiais būdais, kurie yra aktualūs ir pritaikomi darbo rinkoje ir kuriuos vertina bei kurių reikalauja darbdaviai.

7.

Sportinė veikla Europoje tradiciškai organizuojama, administruojama ir vykdoma remiantis savanoriško dalyvavimo principu. 2011 m. „Eurobarometro“ apklausos (5) duomenimis beveik ketvirtis savanoriškoje veikloje dalyvaujančių asmenų (24 %) yra aktyvūs sporto srityje. Savanoriškas darbas sporto srityje, daugiausia atliekamas mėgėjų lygiu ir klubuose, suteikia didelės vertės socialiniu, ekonominiu ir demokratiniu požiūriu.

8.

Sportas yra universaliai patrauklus, jis neturi nei kultūrinių, nei socialinių ar ekonominių ribų. Jis yra tarptautinio pobūdžio ir pritraukia labai daug įvairių žmonių. Todėl sportinė veikla yra puiki mažumų ir marginalizuotų grupių integravimo priemonė. Sportas suteikia teigiamų emocijų ir gali gerokai prisidėti prie bendrystės jausmo, nes padeda užtikrinti bendruomenių stabilumą, sanglaudą ir darnius santykius tarp bendruomenės narių.

9.

Sporto sektorius, įskaitant savanorišką veiklą sporto srityje, yra išmatuojama ir didelė nacionalinės ekonomikos ekonominė bei socialinė vertybė. Daugėja įrodymų, kad sportas yra labai svarbus Europos ekonomikai ir kad jis yra svarbus ekonomikos augimo ir užimtumo skatinimo veiksnys, kartu užtikrinantis socialinę sanglaudą ir gerovę, taigi, svariai prisidedantis prie strategijoje „Europa 2020“ nustatytų tikslų įgyvendinimo (6).

10.

Kaip nurodyta naujame ES mastu atliktame tyrime dėl ekonomikos augimo ir užimtumo ES (7), su sportu susijusi pridėtinės vertės dalis ES sudaro 1,76 % (8). Su sportu susijusio užimtumo dalis ES sudaro 2,12 %. Atsižvelgus į didinamąjį poveikį, sporto dalis ES bendrosios pridėtinės vertės struktūroje išauga net iki 2,98 %. Taigi, kaip nurodyta tame tyrime, sporto dalis Europos pridėtinės vertės struktūroje yra palyginama su dalimi, kurią bendrai sukuria žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriai, o kas šešiasdešimtas euro, sukuriamas ir uždirbamas ES, yra susijęs su sportu.

11.

Sportas yra atsparus ekonomikos sektorius. Įvairiais ekonominio ciklo etapais dalyvavimo mastas išlieka gana stabilus. Sportas struktūrizuojamas naudojant sporto renginių ir sportinės veiklos (nuo mėgėjų iki aukščiausio lygio renginių), kuriuos organizuoja sporto organizacijos, sistemą. Šie renginiai išlieka populiarūs net sudėtingomis ekonominėmis sąlygomis, ypač tarp jaunimo. Kintančios ekonominės sąlygos gali paveikti sporto renginius, tačiau sporto renginių ir sportinės veiklos sistema išlieka stabili.

12.

Sportas suteikia galimybių kurti darbo vietas ir remti vietos lygio ekonominį vystymąsi – statant ir prižiūrint sporto bazes, organizuojant sporto renginius, vykdant rinkos veiklą sporto prekių ir paslaugų pramonėje ir susijusią veiklą kituose sektoriuose. Jeigu su sporto renginiais ir sportine veikla (vietos lygiu) susijusi infrastruktūra yra kruopščiai planuojama, numatant daugiafunkcinę paskirtį ir turint aiškią jos būsimo funkcinio vaidmens viziją, ji gali padėti stabilizuoti ir skatinti ekonomiką.

13.

Sportas daro šalutinį poveikį kitiems sektoriams. Sporto renginiai ir čempionatai paprastai daro teigiamą poveikį tokiems sektoriams kaip turizmo, kultūros, transporto, žiniasklaidos, viešosios infrastruktūros ir kt. sektoriai. Jie taip pat gali sutelkti žmones ir sukurti bendrumo jausmą, taip pat bendrą sėkmės jausmą. Taigi, sportas gali labai prisidėti siekiant sudaryti sąlygas tam, kad ES būtų lengviau atsigauti nuo besitęsiančių ekonominių sunkumų.

14.

Dėl sporto sektoriaus svarbos ekonomikai ir dėl to, kad šis sektorius suteikia jaunimui, įskaitant itin pažeidžiamus ir nepalankioje padėtyje esančius jaunuolius, galimybių įgyti naudingų gebėjimų ir žinių, sportas gali atlikti svarbų vaidmenį kovojant su neatidėliotinai spręstina jaunimo nedarbo problema ir suteikti postūmį ekonomikos atsigavimui. Reaguojant į pirmiau nurodytas problemas, būtina imtis įvairių veiksmų, kuriuos vykdant būtų sutelkti įvairūs suinteresuotieji subjektai.

15.

Nors savanoriška veikla ir nepakeičia darbo pagal darbo sutartį, joje dalyvaudami piliečiai vis dėlto gali įgyti naujų gebėjimų; todėl toks dalyvavimas gerina jų įsidarbinimo galimybes ir stiprina jų priklausymo visuomenei jausmą. Dalyvaudami sporto, ypač mėgėjų sporto, veikloje jaunuoliai, nesvarbu, ar jie yra dalyviai, tarpininkai ar organizatoriai, ugdo svarbiausius asmeninius gebėjimus ir kompetencijas. Savanoriška veikla sporto srityje, kaip neformaliojo mokymosi ir savišvietos forma, padeda jaunimui įgyti gebėjimų ir kompetencijų, papildančių formalųjį švietimą.

16.

Sporte sukuriama aplinka, kurioje jaunimas gali tobulinti šiuos gebėjimus, taip pagerindami įsidarbinimo galimybes ir būsimą našumą tokiu metu, kai darbo rinkos sąlygos yra itin sudėtingos, yra mažai galimybių įsidarbinti, o galimybės ugdyti gebėjimus darbo vietoje yra ribotos.

17.

Dalyvaudami sporto, ypač mėgėjų sporto, veikloje jaunuoliai gali konstruktyviai nukreipti savo energiją, realizuoti savo viltis ir išreikšti įgimtą entuziazmą prisidėdami prie bendruomenių, kuriose jie gyvena, veiklos. Tai gali padėti spręsti socialines problemas, su kuriomis susiduriama valstybėse narėse, pavyzdžiui, socialinio susiskaidymo ir nusistatymo prieš konkrečias grupes problemas, nes jaunuoliams, ypač tiems, kurie neturi apmokamo darbo ar galimybių įgyti atitinkamą išsilavinimą ir kvalifikaciją, suteikiamas pozityvus, konstruktyvus ir bendruomene grindžiamas požiūris.

18.

Nedidelio masto viešųjų lėšų investicijos į vietos sporto bazes ir parama bendruomenių sporto klubams gali suteikti daug naudos, nes bendruomenės taptų stipresnės, saugesnės ir darnesnės.

19.

Dalyvavimas organizuojant nacionalinius bei tarptautinius sporto renginius ir dalyvavimas (vietos ar nacionaliniu lygiu) sporto infrastruktūros plėtojimo ir priežiūros veikloje gali būti vienas iš pagrindinių veiksnių kuriant naujas darbo vietas, ypač jaunimui skirtas darbo vietas.

20.

Keistis gerosios patirties ir praktikos pavyzdžiais:

21.

Propaguoti politikos priemones, kuriomis siekiama pasitelkiant sportą ugdyti konkrečioms darbo vietoms pritaikytus gebėjimus. Šiuo požiūriu remti (mėgėjų ir (arba) profesionalaus lygio) savanorių organizacijas ir (arba) sporto klubus, taip pat sportinę veiklą ir (arba) sporto renginius.

22.

Išnagrinėti būdus, kaip pagerinti būsimų sporto srities profesionalų bei savanorių švietimo kryptis ir skatinti mokymąsi darbo vietoje, kad būtų ugdomi gebėjimai, kuriuos būtų galima pripažinti nacionalinėse kvalifikacijų sandarose. Tokios sandaros galėtų būti grindžiamos Europos kvalifikacijų sandara, kad būtų padidintas tarptautinis skaidrumas ir atitinkamų jaunuolių judumas. Taip pat turėtų būti nagrinėjamos galimybės pripažinti neformaliojo mokymosi ir savišvietos būdu sporto srityje įgytus gebėjimus.

23.

Skatinti strategines investicijas į sportą, atitinkamais atvejais naudojantis ES finansavimo priemonių, įskaitant ES struktūrinius fondus (visų pirma Europos socialinį fondą ir Europos regioninės plėtros fondą), ir ES finansinių priemonių, pavyzdžiui, Europos investicijų banko vykdomo finansavimo, teikiamomis galimybėmis.

24.

Skatinti veiksmingą bendradarbiavimą vidaus lygiu tarp įvairių sektorių valdžios institucijų, kurios sprendžia socialinių reikalų, jaunimo, užimtumo ir ekonominius klausimus, kad būtų užtikrintas didesnis informuotumas apie socialinį ir ekonominį sporto vaidmenį.

25.

Skatinti tarpsektorinį bendradarbiavimą su švietimo, mokymo, jaunimo ir užimtumo sričių ekspertais, kad būtų nagrinėjamos gebėjimų ir kompetencijų ugdymo galimybės.

26.

Visapusiškai pasinaudoti programa „Erasmus+“, kuri suteikia galimybių ugdyti asmeninius ir profesinius gebėjimus ir kompetencijas.

27.

Nustatyti būdus, kaip galima finansuoti sportą, siekiant skatinti socialinę įtrauktį ir jaunimo užimtumą, pasitelkiant struktūrinius fondus (visų pirma Europos socialinį fondą arba Europos regioninės plėtros fondą) arba kitus ES finansavimo mechanizmus, pavyzdžiui, Europos investicijų banko vykdomą finansavimą, visų pirma kiek tai susiję su nedidelio masto sporto infrastruktūros, kuria galėtų naudotis visuomenė, plėtojimu ir prireikus priežiūra miestuose ir didmiesčiuose, ypač daug dėmesio skiriant teritorijoms, kuriose patiriamas socialinis skurdas. Tokia nedidelio masto infrastruktūra gali padėti pasiekti daug socialinių tikslų, pavyzdžiui, darbo vietų kūrimo, socialinės įtraukties ir sveikatos stiprinimo tikslus.

28.

Stiprinti dialogą ir bendras iniciatyvas su pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais, visų pirma sporto organizacijomis, sporto prekių pramonės sektoriais ir jaunimo organizacijomis, kad būtų toliau kuriama palanki aplinka siekiant į sporto sektorių pritraukti jaunimą.

29.

Apsvarstyti, kaip ateityje ES lygiu vykdant darbą sporto srityje būtų galima kuo veiksmingiau spręsti klausimus, susijusius su sporto įnašu ugdant jaunimo gebėjimus ir išlaikant socialiniu požiūriu įtraukias bendruomenes didelio jaunimo nedarbo sąlygomis.

30.

Organizuoti aukšto lygio tarpsektorinį seminarą dėl sporto įnašo kuriant darbo vietas ir sprendžiant nedarbo ES, visų pirma jaunimo nedarbo, problemą.

31.

Remiantis ES vykdomu bendradarbiavimu ekspertų lygiu, parengti tyrimą dėl sporto įnašo gerinant jaunimo įsidarbinimo galimybes pagal strategiją „Europa 2020“.

4.2.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/6

1.

žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas yra pagrindinės vertybės, įtvirtintos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Tai – reikšmingas demokratijos ramstis, kadangi žiniasklaidai tenka svarbus vaidmuo užtikrinant skaidrumą ir atskaitomybę ir ji daro įtaką viešajai nuomonei bei piliečių dalyvavimui sprendimų priėmimo procese ir jų indėliui į šį procesą;

2.

pastaraisiais metais Europos Sąjungoje pastebėta daug žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo srities sunkumų. Tai, be kita ko, apima teismo bylose, tarnybiniuose tyrimuose, Europos Parlamento bei nevyriausybinių organizacijų ataskaitose, taip pat ir parlamentiniuose debatuose nacionaliniu ir Europos lygiu iškeltus klausimus;

3.

siekiant garantuoti žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą, itin svarbus yra skaidrumas žiniasklaidos nuosavybės bei finansavimo šaltinių srityse;

4.

garantuojant žiniasklaidos laisvę itin svarbu užtikrinti žurnalistų apsaugą nuo netinkamos įtakos; ši problema tampa aktualesnė ekonomikos krizės ir žiniasklaidos sektoriaus transformacijos laikotarpiais;

5.

vienas iš svarbiausių žiniasklaidos laisvės elementų – pakankamos žurnalistinių šaltinių apsaugos užtikrinimas;

6.

Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva (ES audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų reglamentavimo sistema) padeda skatinti žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą. Esminis vaidmuo įgyvendinant šią sistemą tenka valstybių narių kompetentingoms audiovizualinių paslaugų reguliavimo institucijoms;

7.

Komisija finansavo keletą tyrimų, ataskaitų, projektų ir koordinavo veiksmus žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo srityje;

8.

Europos Taryba atlieka labai svarbų darbą žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo srityje. Atsižvelgiant į tai, 2007 m. Europos Tarybos ir Europos Sąjungos susitarimo memorandume saviraiškos ir informacijos laisvė įvardyta kaip vienas iš šių organizacijų bendrų prioritetų ir svarbiausių bendradarbiavimo sričių;

9.

internetu lengviau gauti informaciją ir jis suteikia piliečiams naujų galimybių dalyvauti, diskutuoti bei savo nuomonei susidaryti. Nors tai stiprina saviraiškos laisvę ir skatina nuomonių pliuralizmą, kyla naujų problemų, susijusių su būdais, kuriais žmonės gauna ir vertina informaciją. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti tiek pernelyg didelės koncentracijos šiame sektoriuje, tiek informacijos turinį kontroliuojančių bendrovių stiprėjančių pozicijų galimam neigiamam poveikiui;

10.

dėl interneto globalinio pobūdžio neįmanoma šių klausimų spręsti neperžengiant geografiniu požiūriu nustatytų ribų.

11.

didelio masto žiniasklaidos nepriklausomumas ir pliuralizmas yra ne tik itin svarbūs demokratijai, bet ir padeda skatinti ekonomikos augimą bei jos tvarumą;

12.

Europos Tarybai tenka svarbus vaidmuo nustatant žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo standartus ir bendradarbiavimą su šia organizacija reikėtų toliau tęsti ir stiprinti;

13.

informacija apie konkrečios žiniasklaidos priemonės savininkus ir apie kitus subjektus ar asmenis, turinčius naudos iš šios nuosavybės, piliečiams turi būti lengvai prieinama, kad gaunamą informaciją galėtų pagrįstai įvertinti. Atsižvelgiant į tai, svarbus vaidmuo tenka gebėjimui naudotis žiniasklaidos priemonėmis;

14.

audiovizualinio sektoriaus reguliavimo institucijoms ir kitoms kompetentingoms valdžios institucijoms bendradarbiaujant ir dalijantis geriausios praktikos pavyzdžiais prisidedama prie ES bendrosios rinkos veikimo ir atviros bei pliuralistinės žiniasklaidos;

15.

itin svarbu užtikrinti kuo didesnę žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą, kad ES galėtų įtikinamai dalyvauti derybose su stojančiosiomis valstybėmis ir tarptautiniuose forumuose.

16.

Komisijos žaliąją knygą „Pasirengimas visiškam audiovizualinės aplinkos integravimui“ (1).

17.

Žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo aukšto lygio grupės nepriklausomą ataskaitą (2) ir Žiniasklaidos ateities forumo ataskaitą (3).

18.

užtikrinti jų audiovizualinio sektoriaus reguliavimo institucijų nepriklausomumą;

19.

imtis atitinkamų priemonių tikram skaidrumui žiniasklaidos nuosavybės srityje pasiekti;

20.

imtis atitinkamų priemonių žurnalistų teisei apsaugoti savo šaltinius užtikrinti ir žurnalistams nuo netinkamos įtakos apsaugoti;

21.

atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes, imtis atitinkamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias pernelyg didelės koncentracijos žiniasklaidos nuosavybės srityje galimam neigiamam poveikiui.

22.

toliau remti projektus, kuriais siekiama stiprinti žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų apsaugą;

23.

toliau remti nepriklausomos stebėsenos priemonę, pagal kurią vertinama rizika žiniasklaidos pliuralizmui ES (Žiniasklaidos pliuralizmo observatoriją), kurią įgyvendina Europos universiteto institutas Florencijoje, ir skatinti toliau ja naudotis valstybes nares bei visus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus;

24.

su teisėkūra nesusijusiais veiksmais (4) stiprinti valstybių narių audiovizualinio sektoriaus reguliavimo institucijų bendradarbiavimą ir populiarinti žiniasklaidos nuosavybės skaidrumo srities geriausios praktikos pavyzdžius;

25.

vertinti šių priemonių veiksmingumą, kad būtų galima spręsti dėl tolesnių veiksmų.

26.

saugoti, propaguoti ir taikyti ES pagrindinių teisių chartija įtvirtintas vertybes ir atsižvelgiant į tai visoje ES spręsti žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo srityje kylančias problemas visiškai laikantis subsidiarumo principo.

4.2.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/8

4.2.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/9

1.

2013 m. vasario 5 d. Komisija priėmė du pasiūlymus: Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui pasiūlymą (1) (toliau – siūloma direktyva) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas, pasiūlymą (2) (toliau – siūlomas reglamentas) (toliau abu kartu vadinami pasiūlymais). Pasiūlymai EDAPP konsultacijai buvo nusiųsti 2013 m. vasario 12 d.

2.

EDAPP teigiamai vertina tai, kad Komisija su juo konsultuojasi ir kad pasiūlymų preambulėse pateikiama nuoroda į konsultacijas.

3.

Prieš priimant pasiūlymus, EDAPP buvo suteikta galimybė pateikti Komisijai neoficialias pastabas. Į kai kurias iš šių pastabų atsižvelgta.

4.

Pinigų plovimas plačiąja prasme reiškia iš nusikalstamos veiklos gautų pajamų pavertimą tariamai „švariomis“ lėšomis. Paprastai šiam tikslui naudojama finansų sistema (3). Tai daroma užmaskuojant pinigų šaltinius, pakeičiant pinigų formą arba perkeliant lėšas į tokią vietą, kurioje, tikėtina, jos nepritrauks tiek daug dėmesio. Teroristų finansavimas – tai lėšų teikimas arba rinkimas bet kokiais būdais, tiesiogiai ar netiesiogiai, siekiant jas panaudoti (arba žinant, kad jos bus panaudotos) teroristiniams nusikaltimams daryti (4).

5.

Teisės aktas, kuriuo siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui, ES lygmeniu priimtas jau 1991 m. Laikoma, kad šie nusikaltimai kelia grėsmę ne tik finansų sektoriaus vientisumui ir stabilumui, bet ir apskritai visai vidaus rinkai. Pasiūlymų teisinis pagrindas – SESV 114 straipsnis.

6.

Pinigų plovimo prevencijai sukurtos ES taisyklės iš esmės pagrįstos Finansinių veiksmų darbo grupės (angl. FATF) (5) patvirtintais standartais. Pasiūlymais siekiama įgyvendinti ES 2012 m. vasario mėn. FATF persvarstytus pinigų plovimo prevencijos tarptautinius standartus. Dabartinė vadinamoji trečioji pinigų plovimo prevencijos (angl. AML) direktyva (6) galioja nuo 2005 m. Joje numatyta tarptautiniais FATF standartais pagrįsta Europos sistema.

7.

Trečioji pinigų plovimo prevencijos direktyva taikoma finansų sektoriui (kredito ir finansų įstaigoms), taip pat tam tikrų sričių specialistams, pvz., teisininkams, notarams, buhalteriams, nekilnojamojo turto agentams, lošimo ir bendrovių paslaugų teikėjams. Į šios direktyvos taikymo sritį taip pat patenka visi prekių tiekėjai, mokėjimus atliekantys grynaisiais pinigais, kai mokama suma viršija 15 000 EUR. Laikoma, kad visi šie direktyvos adresatai yra „įpareigotieji subjektai“. Direktyvoje reikalaujama, kad šie įpareigotieji subjektai nustatytų ir patikrintų klientų (vadinamasis deramas klientų tikrinimas) ir tikrųjų savininkų tapatybę ir stebėtų klientų finansinius sandorius. Be to, joje nustatyti įpareigojimai pranešti susijusiems finansinės žvalgybos padaliniams (FŽP) apie įtariamą pinigų plovimą ar teroristų finansavimą ir kitos susijusios pareigos. Direktyvoje taip pat nustatyti didesnio pavojaus atvejais taikomi papildomi reikalavimai ir apsaugos priemonės (pvz., reikalavimas atlikti sustiprintą deramą klientų tikrinimą).

8.

Siūlomoje direktyvoje praplečiama dabartinės sistemos taikymo sritis ir ja siekiama stiprinti šiuos įpareigojimus (pvz., į taikymo sritį įtraukiant lošimo paslaugų teikėjus ir prekiautojus prekėmis, kai viršijama 7 500 EUR riba), reikalaujama išsamesnės informacijos apie tikruosius savininkus, sugriežtinami „politikoje dalyvaujantiems asmenims“ taikomi reikalavimai ir nustatomi politikoje dalyvaujančių asmenų šeimos narių ir jų artimų pagalbininkų patikrinimo reikalavimai. Su pinigų plovimu susijusių pirminių nusikaltimų (7) sąrašas praplečiamas ir į jį įtraukiami mokestiniai nusikaltimai, susiję su tiesioginiais ir netiesioginiais mokesčiais.

9.

Siūlomu reglamentu pakeičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1781/2006 dėl mokėtojo informacijos, pateikiamos pervedant lėšas (toliau taip pat vadinamas Lėšų pervedimo reglamentu), kuriuo siekiama padidinti mokėjimų atsekamumą. Lėšų pervedimo reglamentu papildomos kitos pinigų plovimo prevencijos priemonės, nes juo užtikrinama, kad pagrindinė informacija apie pervedamų lėšų mokėtoją būtų iš karto prieinama teisėsaugos ir (arba) prokuratūros įstaigoms, siekiant padėti joms nustatyti, tirti, patraukti baudžiamojon atsakomybėn teroristus arba kitus nusikaltėlius ir atsekti teroristų turtą.

98.

EDAPP pripažįsta pinigų plovimo prevencijos politikos svarbą valstybių narių ekonominei ir finansinei reputacijai. Vis dėlto jis pabrėžia, kad teisėto kovos su terorizmu ir pinigų plovimu tikslo, susijusio su mokėjimo šaltinių, lėšų sąskaitų ir pervedimų skaidrumo užtikrinimu, turi būti siekiama laikantis duomenų apsaugos reikalavimų.

99.

Toliau pateikiami aspektai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti abiejuose pasiūlymuose:

100.

Be to, siūlomoje direktyvoje EDAPP rekomenduoja:

101.

Siūlomame reglamente EDAPP taip pat rekomenduoja:

4.2.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/13

1.

2013 m. sausio 21 d. Komisija priėmė pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos susitarimo dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) sudarymo (toliau – pasiūlymas) (1). Tą pačią dieną pasiūlymas buvo išsiųstas EDAPP konsultacijai.

2.

Pasiūlyme pateikiamas Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos susitarimo dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) tekstas (toliau – susitarimas) (2). Susitarimo II priede pateikiamas duomenų apsaugos apibrėžčių ir principų sąrašas (toliau – duomenų apsaugos principai) (3).

3.

Komisija jau anksčiau konsultavosi su EDAPP. Ši nuomonė grindžiama tą kartą suteiktomis konsultacijomis ir EDAPP nuomone dėl reglamentų dėl ES vidaus ir išorės prekybos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais) pakeitimų (4).

4.

Susitarimo tikslas – toliau stiprinti Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos bendradarbiavimą siekiant neleisti naudoti teisėtai pardavinėjamų medžiagų neteisėtai narkotinių ir psichotropinių medžiagų (toliau – narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakai (prekursoriai)) gamybai.

5.

Remiantis 1988 m. Jungtinių Tautų Konvencija dėl kovos su neteisėta narkotinių priemonių ir psichotropinių medžiagų apyvarta (toliau – 1988 m. Konvencija) (5), šiuo susitarimu bus suteikiama galimybė suderinti prekybos stebėjimo procedūras ir Šalių (Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos) kompetentingų institucijų savitarpio pagalbą, taip pat bendradarbiauti vykdant techninę ir mokslinę veiklą ir sudaryti Jungtinę tolesnių veiksmų ekspertų grupę.

35.

EDAPP palankiai vertina susitarime įtvirtintas nuostatas dėl asmens duomenų apsaugos ir tai, kad priede pateikiami duomenų apsaugos principai, kurių turi laikytis Šalys.

36.

EDAPP siūlo pateikti aiškią nuorodą dėl ES nacionalinių teisės aktų, kuriais įgyvendinama Direktyva 95/46/EB, taikymo ES perduodant asmens duomenis Rusijos valdžios institucijoms ir ES institucijoms tvarkant asmens duomenis. Jis taip pat siūlo pateikti nuorodas į ES pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsnius.

37.

Jis taip pat rekomenduoja 3 straipsnio 2 dalyje, 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 3 dalyje konkrečiai nurodyti visas asmens duomenų, kuriais gali būti keičiamasi, kategorijas. Be to, susitarime arba II priede turėtų būti nustatytos papildomos apsaugos priemonės, taikytinos duomenims, susijusiems su įtartinais sandoriais, kaip antai trumpesnis duomenų saugojimo laikotarpis, ir griežtesnės saugumo užtikrinimo priemonės. Kitos priežastys, dėl kurių duomenys galėtų būti tvarkomi pagal 5 straipsnio 3 dalį, turėtų būti aiškiai nurodytos susitarime ir turėtų atitikti pirminį duomenų perdavimo tikslą.

38.

EDAPP taip pat palankiai vertina tai, kad susitarimo 5 straipsnio 2 dalyje draudžiama saugoti duomenis ilgiau nei reikia, tačiau rekomenduoja konkrečiai nurodyti bent jau ilgiausius leidžiamus duomenų saugojimo laikotarpius.

39.

EDAPP palankiai vertina tai, kad susitarime pateikiami privalomi duomenų apsaugos principai. Tačiau jis rekomenduotų juos papildyti taip:

41.

Taip pat reikėtų aiškiai nurodyti, kad Šalių duomenų apsaugos priežiūros institucijos turėtų kartu persvarstyti susitarimo įgyvendinimą – arba suburdamos jungtinę tolesnių veiksmų ekspertų grupę, arba atlikdamos tai kaip atskirą procedūrą. Be to, jei nebus užtikrintas pakankamas atitinkamos Rusijos priežiūros institucijos savarankiškumas, derėtų aiškiai nurodyti, kad ES nacionalinės duomenų apsaugos institucijos turėtų prižiūrėti, kaip Rusijos institucijos įgyvendina susitarimą. Apie persvarstymo rezultatus turėtų būti pranešama Europos Parlamentui ir Tarybai, prireikus užtikrinant visišką konfidencialumą.

42.

EDAPP taip pat rekomenduoja į susitarimo 12 straipsnį įtraukti išlygą, leidžiančią vienai iš Šalių sustabdyti ar nutraukti susitarimą, jei kita Šalis pažeistų savo įsipareigojimus, įskaitant duomenų apsaugos principų laikymąsi.

4.2.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/15

1.

2012 m. gruodžio 7 d. Komisija priėmė Komunikatą „Bendradarbiavimo teisėsaugos srityje stiprinimas ES. Europos keitimosi informacija modelis (EKIM)“ (toliau – komunikatas) (1). Tą pačią dieną Komisija priėmė ataskaitą dėl 2008 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimo 2008/615/TVR dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu srityje (toliau – Priumo sprendimas), įgyvendinimo (2). Ši ataskaita nebus atskirai aptariama šioje nuomonėje, tačiau apie ją užsimenama siekiant geriau suprasti komunikato priėmimo aplinkybes.

2.

Prieš priimant komunikatą, EDAPP buvo suteikta galimybė pateikti neoficialias pastabas. EDAPP teigiamai vertina tai, kad komunikate atsižvelgta į kai kurias jo pastabas.

3.

Stokholmo programa (3) siekiama numatyti priemones būsimiems uždaviniams spręsti ir toliau stiprinti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, be to, joje aptariami veiksmai, kuriais daugiausia dėmesio skiriama piliečių interesams ir poreikiams. Šioje programoje nustatyti 2010–2014 m. laikotarpio ES prioritetai teisingumo ir vidaus reikalų srityje ir apibrėžtos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės teisėkūros ir veiksmų planavimo strateginės gairės pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 68 straipsnį (4).

4.

Stokholmo programoje visų pirma pripažįstama, kad ES vidaus saugumo srityje plėtojant informacijos valdymą ir keitimąsi ja reikalingas nuoseklumas ir konsolidavimas, be to, Tarybos bei Komisijos prašoma įgyvendinti ES vidaus saugumo srities informacijos valdymo strategiją, įskaitant griežtą duomenų apsaugos tvarką. Šiomis aplinkybėmis Stokholmo programoje Komisijos taip pat prašoma įvertinti, ar reikia parengti Europos keitimosi informacija modelį (EKIM), grindžiamą ES keitimosi informacija srityje galiojančių priemonių įvertinimu. Šis įvertinimas turėtų padėti nustatyti, ar šios priemonės veikia taip, kaip buvo numatyta iš pradžių, ir ar jos padeda siekti informacijos valdymo strategijos tikslų (5).

5.

Atsižvelgdama į Stokholmo programą, Komisija 2010 m. liepos mėn. paskelbė komunikatą (6) (toliau – 2010 m. komunikatas), kuriame išsamiai nagrinėjamos galiojančios, įgyvendinamos arba svarstomos ES lygmens priemonės, reguliuojančios asmens duomenų rinkimą, saugojimą arba tarpvalstybinį perdavimą teisėsaugos arba migracijos valdymo tikslais.

6.

Šiame komunikate, atsižvelgiant į Stokholmo programoje pateiktus raginimus ir remiantis 2010 m. komunikatu, siekiama kritiškai įvertinti praktikoje taikomą tarpvalstybinio keitimosi informacija ES tvarką ir pateikti galimų patobulinimų rekomendacijas.

37.

EDAPP palankiai vertina tai, kad komunikate, pabrėžiant poreikį užtikrinti aukštą duomenų kokybę, saugumą ir apsaugą, deramas dėmesys skiriamas duomenų apsaugai, ir primena, kad nepaisant to, kokios tvarkos ar sekos bus laikomasi keičiantis informacija, privalu laikytis duomenų apsaugos, saugumo ir kokybės taisyklių, ir nepažeisti priemonių, kuriomis galima naudotis, tikslo.

38.

EDAPP taip pat:

4.2.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/17

1.

2013 m. kovo 18 d. Komisija priėmė iš dalies pakeistą pasiūlymą direktyvos dėl priemonių, reglamentuojančių žmonėms skirtų vaistų kainas ir šių vaistų įtraukimą į valstybinių sveikatos draudimo sistemų taikymo sritį, skaidrumo (toliau – siūloma direktyva) (1). 2013 m. kovo 19 d. šis pasiūlymas buvo nusiųstas EDAPP konsultacijai.

2.

EDAPP teigiamai vertina tai, kad Komisija su juo konsultuojasi ir tai, kad dokumento preambulėje pateikiama nuoroda į šią nuomonę. Tačiau EDAPP apgailestauja, kad Komisija nuo 2012 m. kovo 1 d. rengdama arba bent jau priėmusi pradinį pasiūlymą su juo nesikonsultavo (2).

3.

Siūlomos direktyvos aiškinamajame memorandume Komisija nurodo, kad valstybės narės yra atsakingos už savo sveikatos priežiūros sistemų, sveikatos paslaugų ir sveikatos priežiūros organizavimą bei už tam skirtų išteklių paskirstymą. Šiomis sąlygomis kiekviena valstybė narė gali imtis priemonių vaistų vartojimui valdyti, kainoms reguliuoti arba šių vaistų viešojo finansavimo sąlygoms nustatyti. Todėl prieš pateikiant rinkai arba pagal valstybinę sveikatos draudimo sistemą išrašant pacientams vaistą, kurį leidžiama naudoti pagal ES teisės aktus atsižvelgiant į jo kokybę, saugą ir veiksmingumą, jam gali būti taikomi papildomi valstybių narių nustatyti reguliavimo reikalavimai.

4.

Be to, Komisija pateikia paaiškinimą, kad Direktyva 89/105/EEB (3) buvo priimta tam, kad rinkos dalyviai galėtų patikrinti, ar nacionalinės priemonės, kuriomis reguliuojamas žmonėms skirtų vaistų kainų nustatymas ir kompensavimas, neprieštarauja laisvo prekių judėjimo principui. Šiuo tikslu Direktyvoje 89/105/EEB nustatyti įvairūs procedūriniai reikalavimai, skirti valstybių narių priimtų kainų nustatymo ir kompensavimo priemonių skaidrumui užtikrinti. Nuo to laiko, kai buvo priimta ši direktyva, rinkos sąlygos iš esmės pasikeitė, pavyzdžiui, atsirado generinių vaistų, t. y. esamų vaistų pigesnių versijų, kuriama vis naujoviškesnių (tačiau dažnai brangių) moksliniais tyrimais pagrįstų vaistų. Be to, pastaraisiais dešimtmečiais nuolat didėjančios viešosios išlaidos farmacijos produktams valstybėms narėms ilgainiui tapo akstinu kurti sudėtingesnes ir naujoviškesnes kainų nustatymo ir kompensavimo sistemas.

5.

Komisija pasiūlymą dėl direktyvos, kuria panaikinama Direktyva 89/105/EEB, priėmė 2012 m. kovo 1 d. Komisija nurodo, kad dėl politiniu požiūriu opaus dokumentų pobūdžio derybos Tarybos farmacijos produktų ir medicinos prietaisų darbo grupėje vyko sunkiai.

6.

Europos Parlamentas savo poziciją priėmė per pirmąjį svarstymą, kuris įvyko 2013 m. vasario 6 d. Atsižvelgdama į balsavimo rezultatus per plenarinę sesiją ir Taryboje išreikštą valstybių narių poziciją, Komisija nusprendė iš dalies pakeisti savo pasiūlymą ir priimti siūlomą direktyvą bei pasikonsultuoti su EDAPP.

7.

Šioje nuomonėje daugiausia dėmesio bus skiriama šiems su asmens duomenų apsauga susijusiems siūlomos direktyvos aspektams: duomenų apsaugą reguliuojančių teisės aktų taikymas, tam tikrų institucijų specialistų ir narių asmens duomenų skelbimas, galimas pacientų asmens sveikatos duomenų tvarkymas leidžiant susipažinti su rinkodaros leidimais ir siūloma galimybė sukurti ES ir (arba) valstybių narių lygmens duomenų bazes.

—

į siūlomos direktyvos pagrindinį straipsnį įterpti nuorodas į taikytinus duomenų apsaugą reguliuojančius teisės aktus. Tokioje nuorodoje paprastai turėtų būti nustatoma, kad pagal siūlomą direktyvą tvarkant asmens duomenis taikoma Direktyva 95/46/EB ir Reglamentas (EB) Nr. 45/2001. Be to, EDAPP siūlo nuorodoje į Direktyvą 95/46/EB aiškiai įrašyti, kad nuostatos bus taikomos laikantis nacionalinių taisyklių, kuriomis įgyvendinama Direktyva 95/46/EB,

—

įvertinti siūlomos direktyvos 16 straipsnyje nustatytos sistemos, susijusios su privalomu specialistų, sprendimus priimančių institucijų narių ir institucijų, atsakingų už teisių gynimo procedūrų taikymą, narių pavardžių ir interesų deklaracijų viešu skelbimu, poreikį ir patikrinti, ar pareiga viešai skelbti neviršija to, kas būtina su viešuoju interesu susijusiam tikslui pasiekti ir ar to paties tikslo negalima būtų pasiekti ne tokiomis griežtomis priemonėmis. Atsižvelgiant į šio proporcingumo tyrimo rezultatus, pareiga viešai skelbti bet kuriuo atveju neturėtų būti atsiejama nuo tinkamų apsaugos priemonių, padedančių užtikrinti susijusių asmenų teisę prieštarauti, teisę į duomenų saugumą ir (arba) tikslumą ir teisę, kad jų duomenys po atitinkamo termino būtų ištrinti,

—

į siūlomos direktyvos 13 straipsnį įterpti nuorodą į Direktyvos 95/46/EB 8 straipsnį, susijusią su teise susipažinti su rinkodaros leidimų duomenimis, jei ketinama tvarkyti su sveikata susijusius asmens duomenis, ir į siūlomą direktyvą įterpti nuostatą, kurioje būtų aiškiai nurodyti informacijos, susijusios su paciento asmens sveikatos duomenimis, tvarkymo atvejai ir taikytinos apsaugos priemonės,

—

į siūlomos direktyvos 13 straipsnį įterpti reikalavimą visiškai anonimizuoti bet kokius rinkodaros leidime esančius paciento asmens duomenis prieš juos perduodant kompetentingai institucijai, kuri šiuos duomenis toliau tvarkys siekdama priimti sprendimus dėl kainų nustatymo arba kompensavimo,

—

iš anksto, prieš imantis kokių nors tolesnių veiksmų, kuriais siekiama įdiegti bet kokią naują duomenų bazę, atlikti duomenų apsaugos poveikio vertinimą.

4.2.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/19

1.

2013 m. vasario 7 d. Komisija ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai priėmė komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos Sąjungos kibernetinio saugumo strategija. Atvira, saugi ir patikima kibernetinė erdvė“ (1) (toliau – Bendras komunikatas, Kibernetinio saugumo strategija arba Strategija).

2.

Tą pačią dieną Komisija priėmė Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti pasiūlymą (2) (toliau – siūloma direktyva arba pasiūlymas). Šis pasiūlymas EDAPP konsultacijai išsiųstas 2013 m. vasario 7 d.

3.

Prieš priimant Bendrą komunikatą ir pasiūlymą, EDAPP suteikta galimybė pateikti Komisijai neoficialias pastabas. Jis palankiai vertina tai, kad Bendrame komunikate ir pasiūlyme į kai kurias jo pastabas atsižvelgta.

74.

EDAPP palankiai vertina tai, kad Komisija ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai pateikė išsamią Kibernetinio saugumo strategiją, kuri papildyta direktyvos dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų (TIS) saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti pasiūlymu. Šia strategija papildomi politikos veiksmai, kuriuos ES jau yra išplėtojusi tinklų ir informacinio saugumo srityje.

75.

EDAPP palankiai vertina tai, kad strategijoje laikomasi ne vien tradicinio požiūrio priešinti saugumą ir privatumą ir kad privatumas ir duomenų apsauga aiškiai pripažįstama pagrindinėmis vertybėmis, kuriomis turėtų būti vadovaujamasi formuojant kibernetinio saugumo politiką ES ir tarptautiniu lygmeniu. EDAPP pažymi, kad kibernetinio saugumo strategija ir siūloma direktyva dėl TIS gali labai padėti užtikrinti asmenų teisių į privatumą ir duomenų apsaugą interneto aplinkoje. Kartu reikia užtikrinti, kad dėl jų neatsirastų priemonių, kuriomis būtų neteisėtai ribojamos asmenų teisės į privatumą ir duomenų apsaugą.

76.

EDAPP taip pat palankiai vertina tai, kad keliose strategijos dalyse paminėta duomenų apsauga ir kad į ją atsižvelgta siūlomoje direktyvoje dėl TIS. Tačiau jis apgailestauja, kad strategijoje ir siūlomoje direktyvoje nėra tinkamai pabrėžiamas esamų ir būsimų duomenų apsaugos teisės aktų indėlis į saugumą ir iki galo neužtikrinama, kad bet kokios iš siūlomos direktyvos ar kitų strategijos dalių atsirandančios pareigos papildytų duomenų apsaugos srities pareigas, nesutaptų ir neprieštarautų tarpusavyje.

77.

Be to, EDAPP pažymi, kad dėl motyvų stokos ir visapusiai atsižvelgiant į kitas lygiagrečias Komisijos iniciatyvas bei tebevykdomas teisėkūros procedūras, pvz., duomenų apsaugos reformą ir siūlomą reglamentą dėl elektroninės atpažinties ir patikimumo užtikrinimo paslaugų, Kibernetinio saugumo strategijoje neužtikrinamas tikrai visapusis ir holistinis požiūris į kibernetinį saugumą ES, be to, ja gali būti išlaikytas suskaidytas ir nevienodas požiūris. EDAPP taip pat pažymi, kad pagal siūlomą direktyvą dėl TIS visapusis požiūris į saugumą ES dar nėra įmanomas ir kad duomenų apsaugos teisės aktuose nustatyta pareiga yra bene išsamiausia tinklo ir saugumo pareiga pagal ES teisę.

78.

EDAPP taip pat apgailestauja, kad nėra tinkamai atsižvelgta į duomenų apsaugos institucijų vaidmenį įgyvendinant saugumo pareigas, užtikrinant jų įgyvendinimą ir stiprinant kibernetinį saugumą.

79.

Dėl kibernetinio saugumo strategijos EDAPP pažymi, kad:

80.

Dėl siūlomos TIS direktyvos EDAPP rekomenduoja teisės aktų leidėjams:

4.2.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/23

1.

2013 m. kovo 27 d. Komisija priėmė du su prekių ženklais susijusius pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų: pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais suderinti (nauja redakcija) (1) ir pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (2) (toliau bendrai vadinami – pasiūlymais). Tą pačią dieną abu pasiūlymai buvo perduoti EDAPP.

2.

EDAPP atkreipia dėmesį į tai, kad pagrindinis šių pasiūlymų tikslas – toliau derinti visus aspektus, susijusius su ES materialine prekių ženklų teise ir procedūrinėmis taisyklėmis. Nors iš pirmo žvilgsnio galėtų atrodyti, kad šie pasiūlymai nėra susiję su rimtais padariniais duomenų apsaugai, tačiau EDAPP pažymi, kad abiejose priemonėse numatytos kelios duomenų tvarkymo operacijos, kurios gali turėti poveikį asmenų teisei į privatumą ir duomenų apsaugą. Todėl EDAPP apgailestauja, kad prieš priimant šiuos pasiūlymus su juo nebuvo neoficialiai konsultuojamasi.

3.

Remdamasis Reglamento (EB) Nr. 45/2001 28 straipsnio 2 dalimi, EDAPP siekia atkreipti dėmesį į keletą toliau nurodytų specifinių pasiūlymuose keliamų klausimų, kurie yra svarbūs duomenų apsaugos požiūriu. Rekomenduojama pasiūlymų preambulėse pateikti nuorodą į konsultacijas su EDAPP.

4.

Siūloma direktyva siekiama toliau derinti ES materialines taisykles, susijusias su prekių ženklais (įskaitant paaiškinimus dėl prekių ženklo suteikiamų teisių ir kolektyviniams ženklams taikytinų taisyklių), procedūrinius aspektus, pvz., registracija, mokesčiai, ir prekių ženklo protesto nagrinėjimo, registracijos panaikinimo arba registracijos pripažinimo negaliojančia procedūras. Siūlomoje direktyvoje taip pat įtvirtintos nuostatos, kuriomis skatinamas nacionalinių centrinių pramoninės nuosavybės tarnybų tarpusavio administracinis bendradarbiavimas ir bendradarbiavimas su Europos Sąjungos prekių ženklų ir dizaino agentūra (52 ir 53 straipsniai).

5.

Siūlomu reglamentu iš dalies keičiama dabartinė Bendrijos prekių ženklams taikytina teisinė sistema, nustatyta Reglamente (EB) Nr. 207/2009. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (VRDT) pavadinimas pakeičiamas Europos Sąjungos prekių ženklų ir dizaino agentūros (toliau – agentūra) pavadinimu. Siūlomame reglamente paaiškinamos Europos prekių ženklams taikomos materialinės ir procedūrinės taisyklės. Jame numatyta, kad agentūra sukurs registrą ir elektroninę duomenų bazę (87 straipsnis). Be to, siūlomame reglamente paaiškinamas agentūros vaidmuo ir užduotys, visų pirma bendradarbiaujant su ES nacionalinėmis centrinėmis pramoninės nuosavybės tarnybomis (123 straipsnis).

27.

Nors pasiūlymuose sprendžiamas ES materialinės prekių ženklų teisės ir procedūrinių taisyklių suderinimo klausimas, be to, iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad jie neturi rimtų padarinių duomenų apsaugai, vis dėlto pasiūlymuose numatytos kelios duomenų tvarkymo operacijos, kurios gali turėti poveikį asmenų teisėms į privatumą ir duomenų apsaugą.

28.

EDAPP pabrėžia, kad valstybių narių centrinės pramoninės nuosavybės tarnybos ir agentūra, rinkdamos ir tvarkydamos asmens duomenis, kiek tai susiję su jų užduočių vykdymu, privalo laikytis taikytinų duomenų apsaugos teisės aktų, visų pirma Direktyvą 95/46/EB įgyvendinančių nacionalinių teisės aktų ir Reglamento (EB) Nr. 45/2001.

29.

Dėl siūlomos direktyvos EDAPP teikia šias rekomendacijas:

30.

Dėl siūlomo reglamento EDAPP teikia šias rekomendacijas:

4.2.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/25

1.

2013 m. vasario 28 d. Komisija priėmė šiuos pasiūlymus (toliau – pasiūlymai):

2.

Tą pačią dieną pasiūlymai buvo nusiųsti EDAPP konsultacijai. Prieš priimant pasiūlymus, EDAPP suteikta galimybė pateikti Komisijai neoficialias pastabas.

3.

EDAPP palankiai vertina tai, kad į AIS pasiūlymo ir RKP pasiūlymo preambules pateikta nuoroda į konsultacijas su EDAPP.

4.

2008 m. Komisijos komunikate „Pasirengimas kitiems Europos Sąjungos sienų valdymo etapams“ pasiūlytos naujos priemonės dėl Europos sienų valdymo ateityje, įskaitant atvykimo ir išvykimo sistemą (toliau – AIS), trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir išvykimo datų elektroninio registravimo ir registruotos keliautojų programos, kuria siekiama palengvinti sienos kirtimą bona fide keliautojams (toliau – RKP). Šiame komunikate taip pat apsvarstyta galimybė sukurti elektroninio kelionės leidimo sistemą (EKLS), kuria naudotųsi trečiosios šalies piliečiai, kuriems netaikomas vizų reikalavimas.

5.

Šiems pasiūlymams 2009 m. priimtoje Stokholmo programoje (4) pritarė Europos Vadovų Taryba. Tačiau savo 2011 m. komunikate dėl pažangaus sienų valdymo Komisija (5) nurodė, kad šiuo metu reikėtų atmesti galimybę sukurti EKLS, nes „galimas poveikis didinant valstybių narių saugumą nebūtų pakankama priežastis tokiu mastu rinkti asmens duomenis ar pateisinti finansines sąnaudas ir poveikį tarptautiniams santykiams“ (6). Komisija taip pat pranešė, kad ji ketina per pirmąjį 2012 m. pusmetį pateikti pasiūlymus dėl AIS ir RKP.

6.

Vėliau, 2011 m. birželio mėn., Europos Vadovų Taryba prašė sparčiau dirbti pažangaus sienų valdymo srityje ir ragino sukurti AIS ir RKP (7).

7.

29 straipsnio darbo grupė, prieš priimant pasiūlymus, taip pat pateikė pastabas dėl Komisijos komunikato dėl pažangaus sienų valdymo. Šios pastabos išdėstytos Komisijos narei C. Malmström skirtame 2012 m. birželio 12 d. rašte (8). Visai neseniai, 2013 m. birželio 6 d., darbo grupė priėmė nuomonę, kurioje abejojama pažangaus sienų valdymo dokumentų rinkinio reikalingumu (9).

8.

Šioje nuomonėje remiamasi išdėstytomis pozicijomis, ankstesne EDAPP nuomone (10) dėl 2011 m. Komisijos komunikato dėl migracijos (11) ir EDAPP preliminariomis pastabomis (12) dėl trijų komunikatų dėl sienų valdymo (2008 m.) (13). Šioje nuomonėje taip pat naudojamasi EDAPP apskritojo stalo diskusijų dėl pažangaus sienų valdymo dokumentų rinkiniu ir poveikio duomenų apsaugai rezultatais (14).

9.

AIS pasiūlymo 4 straipsnyje nurodytas AIS tikslas. Pasiūlymu siekiama gerinti ES išorės sienų valdymą ir kovą su neteisėta migracija, įgyvendinti integruoto sienų valdymo politiką, taip pat skatinti sienos apsaugos ir imigracijos institucijų bendradarbiavimą bei tarpusavio konsultacijas. Jame numatyta sistema, kuri padėtų:

10.

Naudodamiesi sistema, sienos apsaugos pareigūnai ir keliautojai galėtų greitai gauti tikslią informaciją, o tai padėtų stebėti leidžiamą trečiųjų šalių piliečių buvimą. Ji pakeistų dabartinę lėtą ir nepatikimą neautomatizuotą pasų antspaudavimo tvarką ir padėtų užtikrinti veiksmingesnį sienų valdymą (15).

11.

Joje laikomi biometriniai duomenys turėtų padėti nustatyti asmenų, neatitinkančių atvykimo į ES arba buvimo joje sąlygų, tapatybę, visų pirma tais atvejais, kai asmuo neturi tapatybės dokumentų. Be to, AIS padėtų sužinoti tikslią informaciją apie keliautojų srautus ir užsibuvusių asmenų skaičių, o tai sudarytų sąlygas formuoti įrodymais pagrįstą politiką, pvz., dėl vizos reikalavimų. 4 straipsnyje nurodyta statistika naudojama būtent įrodymais pagrįstos politikos formavimo tikslais.

12.

AIS pagrindu būtų kuriama RKP, kurios tikslas – palengvinti sienų kirtimą dažnai keliaujantiems iš anksto įvertintiems trečiųjų šalių keliautojams. Registruoti keliautojai turėtų atpažinties raktą, kuriame būtų unikalus identifikatorius ir kuris atvykstant ir išvykstant būtų nuskaitomas pasienyje prie automatizuotų vartų. Atpažinties rakto duomenys, pirštų atspaudai ir, jei taikoma, vizos įklijos numeris turėtų būti palyginami su atitinkamais duomenimis centriniame registre ir kitose duomenų bazėse. Jeigu visi patikrinimai atliekami sėkmingai, keliautojui būtų leidžiama praeiti per automatizuotus vartus. Kilus klausimams, keliautojui padėtų sienos apsaugos pareigūnas.

13.

Galiausiai pasiūlymo dėl pakeitimų tikslas – pritaikyti Reglamentą (EB) Nr. 562/2006, nustatantį taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (toliau – Šengeno sienų kodeksas), prie naujų AIS ir RKP pasiūlymų.

14.

Projektas, kuriuo siekiama sukurti elektroninę sistemą, padedančią kontroliuoti atvykimą į ES teritoriją ir išvykimą iš jos, nėra naujas. Keliuose šioje nuomonėje minėtuose Komisijos komunikatuose jau aptarti šiuo metu nagrinėjamų pasiūlymų įgyvendinimo būdai. Todėl pažangaus sienų valdymo dokumentų rinkinys turėtų būti vertinamas atsižvelgiant būtent į šias aplinkybes. Visų pirma reikia atsižvelgti į toliau nurodytus aspektus.

15.

Stokholmo programoje vertindama poreikį tobulinti Europos keitimosi informacija modelį, Komisija vadovavosi strateginiu požiūriu, pagrįstu dabartinių priemonių įvertinimu. Tai, be kita ko, turėtų būti pagrįsta griežta duomenų apsaugos tvarka, taip pat tikslinga duomenų rinkimo schema ir įvairių priemonių racionalizavimu, įskaitant veiklos plano, skirto didelės apimties IT sistemoms, patvirtinimą. Stokholmo programoje primenamas poreikis užtikrinti įvairių informacijos priemonių įgyvendinimo ir valdymo nuoseklumą, pvz., įgyvendinant asmens duomenų apsaugos strategijas ir sukuriant veiklos planą, skirtą didelės apimties IT sistemoms (16).

16.

Be to, atsižvelgiant į didelės apimties IT sistemų, pvz., Eurodac (17), VIS (18) ir SIS II (19), naudojimą, tolesnį plėtojimą ir įgyvendinimą, ypač reikalinga visapusiška analizė. Pažangaus sienų valdymo schema yra papildoma priemonė, skirta dideliems asmens duomenų, susijusių su sienų kontrole, kiekiams rinkti. Šį visuotinį požiūrį neseniai patvirtino TVR taryba, kuri pabrėžė poreikį atsižvelgti į su SIS įgyvendinimu susijusią patirtį, visų pirma nurodydama išlaidų padidėjimą (20). EDAPP taip pat pareiškė, kad atsižvelgiant į beveik neribotas galimybes, kurias suteikia naujos technologijos, „Europos informacijos modelio negalima sukurti remiantis techniniais motyvais“. Informacija turėtų būti tvarkoma tik remiantis konkrečiais saugumo poreikiais (21).

17.

AIS ir RKP analizė duomenų apsaugos požiūriu turi būti atliekama atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (22) (toliau – chartija), ypač į jos 7 ir 8 straipsnius. 7 straipsnyje, kuris panašus į Europos žmogaus teisių konvencijos (23) (EŽTK) 8 straipsnį, numatyta visuotinė teisė į tai, kad būtų gerbiamas asmens privatus ir šeimos gyvenimas, ir užtikrinama asmens apsauga nuo valdžios institucijų įsikišimo, o chartijos 8 straipsnyje nustatyta asmens teisė į tai, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi tik tam tikromis konkrečiomis sąlygomis. Šiuose straipsniuose įtvirtinti požiūriai yra skirtingi ir vienas kitą papildantys. Pažangaus sienų valdymo dokumentų rinkinys bus vertinamas atsižvelgiant į šiuos du aspektus.

18.

Šioje nuomonėje ypač daug dėmesio skiriama AIS pasiūlymui, kuris yra labai svarbus privatumo ir duomenų apsaugos požiūriu. Nuomonę sudaro:

102.

Pažangaus sienų valdymo dokumentų rinkinio tikslas – sukurti didelės apimties IT sistemas, kurios papildytų veikiančius sienų kontrolės mechanizmus. Šios sistemos teisėtumą reikia vertinti atsižvelgiant į chartijos principus, visų pirma 7 straipsnį dėl teisės į privatų ir šeimos gyvenimą ir 8 straipsnį dėl asmens duomenų apsaugos. Atliekant tokį vertinimą turi būti siekiama įvertinti ne tik dėl naujos sistemos atsirandančius pagrindinių teisių suvaržymus, bet ir pasiūlymuose numatytas duomenų apsaugos priemones.

103.

Šiuo atžvilgiu EDAPP patvirtina, kad dėl AIS sistemos yra suvaržoma teisė į privatų ir šeimos gyvenimą. Nors EDAPP teigiamai vertina pasiūlymuose nustatytas apsaugos priemones ir pripažįsta Komisijos pastangas šioje srityje, jis daro išvadą, kad būtina spręsti esminį klausimą, t. y. svarbiausia pagrįsti sistemos išlaidų veiksmingumą, o jis yra susijęs ne tik su finansinėmis išlaidomis, bet ir su pagrindinėmis teisėmis, kurias reikia vertinti atsižvelgiant į pasaulinį jau veikiančių sistemų ir sienų kontrolės politikos kontekstą.

104.

Dėl AIS EDAPP teikia šias rekomendacijas:

105.

Nors RKP nekelia tokių pačių esminių klausimų dėl pagrindinių teisių suvaržymo kaip AIS, EDAPP vis tiek ragina teisės aktų leidėjus atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:

106.

Dėl saugumo aspektų EDAPP mano, kad siekiant įvertinti riziką ir nustatyti pavojingiausias jos rūšis, turėtų būti parengtas AIS ir RKP veiklos tęstinumo planas ir informacijos saugumo rizikos valdymo tvarka. Be to, turėtų būti numatyta, kad agentūra ir valstybės narės glaudžiai bendradarbiauja.

4.2.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 32/30

1.

2014 m. sausio 24 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją: įmonės „Apollo Management L.P.“ (toliau – „Apollo“, JAV) filialai ir „Fondo de Garantia de Depósitos de Entidades de Crédito“ (toliau – FGD, Ispanija), pirkdami akcijas įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, bendrą įmonės „Synergy Industry and Technology, SA“ (toliau – „Synergy“, Ispanija) kontrolę.

2.

Įmonių verslo veikla:

3.

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas EB susijungimų reglamentas. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu. Remiantis Komisijos komunikatu dėl supaprastintos procedūros, taikomos tam tikroms koncentracijoms pagal EB susijungimų reglamentą (2), reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti komunikate nurodyta tvarka.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (+32 22964301), e. paštu COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu arba paštu su nuoroda COMP/M.7144 – Apollo/Fondo de Garantía de Depósitos de Entidades de Crédito/Synergy adresu: