Europos Sąjungos C 166/2013

12.6.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 166/2

EUROPOS CENTRINIO BANKO NUOMONĖ

2013 m. gegužės 17 d.

dėl direktyvos dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui pasiūlymo ir dėl reglamento dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas, pasiūlymo

(CON/2013/32)

2013/C 166/02

Įžanga ir teisinis pagrindas

2013 m. vasario 27 d. Europos Centrinis Bankas (ECB) gavo Europos Sąjungos Tarybos prašymą pateikti nuomonę dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir terorizmo finansavimui pasiūlymo (toliau – pasiūlyta direktyva) (1). 2013 m. vasario 28 d. ECB gavo kitą Tarybos prašymą pateikti nuomonę, šį kartą – dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas, pasiūlymo (toliau – pasiūlytas reglamentas) (2) (toliau kartu – siūlomos Sąjungos priemonės). ECB taip pat gavo Europos Parlamento prašymus pateikti nuomonę dėl pasiūlytų Sąjungos priemonių: 2013 m. balandžio 2 d. – dėl pasiūlytos direktyvos, o 2013 m. balandžio 3 d. – dėl pasiūlyto reglamento.

ECB kompetencija teikti nuomonę yra grindžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnio 4 dalimi ir 282 straipsnio 5 dalimi, kadangi pasiūlytose Sąjungos priemonėse yra nuostatų, kurios priklauso ECB kompetencijai. Be to, ECB kompetencija teikti nuomonę yra grindžiama Sutarties 127 straipsnio 2 ir 5 dalimis ir 128 straipsnio 1 dalimi bei Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto 16–18 ir 21–23 straipsniais, kadangi pasiūlytose Sąjungos priemonėse yra nuostatų, kurios yra susijusios su tam tikrais Europos centrinių bankų sistemos uždaviniais. Vadovaudamasi Europos Centrinio Banko darbo reglamento 17 straipsnio 5 dalies pirmu sakiniu, Valdančioji taryba priėmė šią nuomonę.

1. Pasiūlytų Sąjungos priemonių tikslas ir turinys

1.1. Pasiūlyta direktyva

Pasiūlyta direktyva siekiama atnaujinti ir iš dalies pakeisti Sąjungos apsaugos nuo pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo režimą, kad būtų atsižvelgta į neseniai atnaujintus taikytinus tarptautinius standartus, t. y. Finansinių veiksmų darbo grupės (angl. Financial Action Task Force, FATF) rekomendacijas, kurios buvo priimtos 2012 m. vasario mėn. (3), taip pat į keletą Europos Komisijos ataskaitų ir vertinimų dėl 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui (4) taikymo. Kai pasiūlyta direktyva bus priimta, ji panaikins ir pakeis Direktyvą 2005/60/EB ir 2006 m. rugpjūčio 1 d. Komisijos direktyvą 2006/70/EB, nustatančią Direktyvos 2005/60/EB įgyvendinimo priemones (5).

Pasiūlytoje direktyvoje kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu skirtoms priemonėms taikomas labiau grėsme pagrįstas požiūris (6). Joje sugriežtinami „deramo klientų tikrinimo“ (7) reikalavimai, kad tam tikroms klientų ir sandorių kategorijoms (8) supaprastintą deramą klientų tikrinimą leidžianti išimtis ilgiau nebūtų taikoma ir todėl „įpareigotieji subjektai“ (9), prieš nuspręsdami, ar atlikti deramą klientų tikrinimą, turėtų įvertinti grėsmės lygį. Be to, per dvejus metus nuo pasiūlytos direktyvos įsigaliojimo dienos Europos priežiūros institucijos (EPI) (10) turės pateikti bendrą nuomonę dėl vidaus rinką veikiančių pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmių, o valstybės narės turės atlikti naują grėsmių vertinimą nacionaliniu lygiu ir jį atnaujinti, kad būtų nustatytos sritys, kuriose reikia sustiprinto deramo klientų tikrinimo (11). Pasiūlyta direktyva taip pat išplečia Sąjungos kovos su pinigų plovimu režimą: pirmiausia nuo 15 000 EUR iki 7 500 EUR sumažinamas režimo taikymo slenkstis didelės vertės prekėmis prekiaujantiems prekiautojams, vykdantiems klientų sandorius grynaisiais pinigais.

Pasiūlyta direktyva padidins deramo klientų tikrinimo laipsnį „politikoje dalyvaujantiems asmenims“ (PDA) (12), t. y. bus reikalaujama, kad tokiems asmenims, jų šeimos nariams ir artimiems pagalbininkams būtų taikomas sustiprintas deramas klientų tikrinimas (13). PDA apims ne tik „trečiosios valstybės“, bet ir „vietinius“ asmenis, kuriems patikėtos svarbios viešosios pareigos (14).

Pasiūlytoje direktyvoje numatytos griežtesnės ir geriau apibrėžtos taisyklės ir procedūros, skirtos įmonių arba kitų juridinių asmenų ir patikos struktūrų tikriesiems savininkams (15) nustatyti, nors tikrojo savininko sąvoka lieka nepakeista. Be to, įmonės arba kiti juridiniai asmenys ir patikos struktūros turės saugoti su jų tikrųjų savininkų tapatybe susijusius įrašus. Be kita ko, pasiūlyta direktyva nustatomi kai kurie pakeitimai, susiję su deramo klientų tikrinimo ir sandorių įrašų reikalavimais, taip pat įpareigotųjų subjektų vidaus politika ir procedūromis, siekiant užtikrinti pusiausvyrą tarp patikimos kontrolės taikymo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui ir tarp duomenų apsaugos teisės principų bei duomenų subjektų teisių.

Pasiūlyta direktyva taip pat sustiprina valstybių narių finansinės žvalgybos padalinių bendradarbiavimą, kurių užduotys yra būti nacionaliniais informaciniais punktais, gaunančiais, analizuojančiais ir siunčiančiais kompetentingoms institucijoms ataskaitas apie įtarimus dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo.

Galiausiai, pasiūlytoje direktyvoje daugiau dėmesio negu ankstesnėse direktyvose kreipiama į priemonių vykdymą ir sankcijas. Valstybės narės turi užtikrinti, kad verslo subjektai galėtų atsakyti už taisyklių dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo pažeidimus, o kompetentingos institucijos, esant tokiems pažeidimams, galėtų imtis reikiamų priemonių ir taikyti administracines sankcijas. Administracinių sankcijų, kurias galima taikyti, rūšys išdėstytos pasiūlytoje direktyvoje.

1.2. Pasiūlytas reglamentas

Pasiūlytas reglamentas yra glaudžiai susijęs su pasiūlyta direktyva siekiamais tikslais. Labai svarbu, kad finansų įstaigos teiktų tinkamą, tikslią ir atnaujintą informaciją apie jų klientų pervedamas lėšas, kad kompetentingos institucijos galėtų veiksmingai užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui.

Pasiūlytu reglamentu (16) siekiama sugriežtinti esamas teisines kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu prievoles pervedant lėšas ir teikiant mokėjimo paslaugas, atsižvelgiant į tobulinamus tarptautinius standartus (17). Pirmiausia juo siekiama padidinti mokėjimų atsekamumą reikalaujant, kad mokėjimo paslaugų teikėjai užtikrintų, jog kompetentingoms institucijoms teikiama informacija apie lėšų pervedimą būtų papildyta ir informacija apie gavėją. Tuo tikslu pagal jį mokėjimo paslaugų teikėjai turės patikrinti didesnių nei 1 000 EUR mokėjimų, siunčiamų ne iš Sąjungos teritorijos, gavėjų tapatybę (18). Mokėjimo paslaugų teikėjai bus įpareigoti įdiegti grėsme pagrįstas procedūras, kad būtų galima įvertinti, kada atlikti, atmesti arba sustabdyti lėšų pervedimą, ir 5 metus saugoti informaciją apie mokėjimus. Pasiūlytame reglamente taip pat patikslinama, kad reikalavimai bus taikomi kredito ir debeto kortelėms, mobiliesiems telefonams bei kitiems elektroniniams įrenginiams, jei jais naudojamasi pervedant lėšas.

2. Bendros pastabos

ECB pritaria pasiūlytoms Sąjungos priemonėms. ECB labai pritaria Sąjungos režimui, kuris užtikrina, kad valstybės narės ir Sąjungoje esančios institucijos turėtų veiksmingus įrankius kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, ypač kovai su finansų sistemos panaudojimu pinigų plovime ir terorizmo finansavime dalyvaujančių asmenų bei jų bendrininkų reikmėms. ECB mano, kad pasiūlytos Sąjungos priemonės tinkamai ir veiksmingai sprendžia trūkumus, nustatytus dabartiniame Sąjungos režime, bei jį atnaujina atsižvelgiant į pinigų plovimo ir teroristų finansavimo keliamas grėsmes Sąjungai ir jos finansų sistemai bei į tobulinamus kovos su šiomis grėsmėmis tarptautinius standartus. ECB taip pat mano, kad pasiūlytos Sąjungos priemonės pagerins valstybėse narėse taikytinų taisyklių aiškumą ir nuoseklumą, pavyzdžiui, tokiose svarbiose srityse kaip deramas klientų tikrinimas ir tikroji nuosavybė.

3. Konkrečios pastabos

3.1. ECB pažymi, kad pasiūlytos direktyvos teisinis pagrindas yra Sutarties 114 straipsnis ir kad ja atitinkamai siekiama suderinti atitinkamas nacionalines nuostatas ir sumažinti jų neatitikimus Sąjungos mastu. Todėl valstybės narės gali nuspręsti, ar, taikant pasiūlytos direktyvos įpareigojimus, dar labiau sumažinti ja nustatytas ribas, ar taikyti dar griežtesnes priemones (19). Pavyzdžiui, didelės vertės prekėmis prekiaujantiems asmenims vykdant 7 500 EUR ar didesnės vertės sandorius su ne verslo klientais (20), pasiūlytos direktyvos 5 straipsnis leistų valstybėms narėms nuspręsti taikyti griežtesnes priemones, o ne tik reikalauti, kad prekiautojas atliktų deramą klientų tikrinimą, informuotų ir laikytųsi kitų pasiūlytoje direktyvoje nustatytų atitinkamų prievolių. Visų tokių priemonių tikėtina nauda viešajam interesui turėtų būti dėmesingai išanalizuota.

3.2. ECB atkreipia dėmesį į pasiūlyto reglamento 2 straipsnio 5 dalyje pateiktą sąvoką „mokėjimo paslaugų teikėjas“ ir taip pat pastebi, kad pagal pasiūlyto reglamento 8 konstatuojamąją dalį ir pasiūlytos direktyvos 35 konstatuojamąją dalį Sąjungos teisės aktų leidėjai neturi ketinimų reglamentą taikyti asmenims, kurie „kredito arba finansų įstaigoms tik teikia pranešimų arba kitas pagalbines pervedant lėšas naudojamas sistemas arba tarpuskaitos bei atsiskaitymo sistemas“, pavyzdžiui, ECB valdomai TARGET2 sistemai. ECB pritaria šiam požiūriui ir pabrėžia, kad svarbu išlaikyti šią išimtį, kad Europos mokėjimo sistemos ir toliau veiktų sklandžiai. Šį reikalavimą taikant tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemų teikėjams galėtų atsirasti reikšmingų sunkumų bei uždelstų apdoroti mokėjimų tarp bankų ir kitų mokėjimo paslaugas teikiančių subjektų. Tai galėtų padaryti didelę įtaką bankų likvidumo planavimui ir galiausiai sklandžiam finansų rinkų veikimui. Dėl šios priežasties ir siekiant teisinio tikrumo bei skaidrumo ECB rekomenduoja šią išimtį išdėstyti ne pasiūlytų Sąjungos priemonių konstatuojamosiose, bet dėstomosiose dalyse. Be to, reikėtų atidžiai apsvarstyti, ar į šią rekomendaciją nereikėtų atsižvelgti kituose susijusiuose Sąjungos teisės aktuose, kuriuose šiuo metu tokia išimtis išdėstyta tokiu pat būdu, naudojant tokią pačią teisės aktų rengimo techniką (21).

3.3. Be to, ECB pažymi, kad keletas pasiūlyto reglamento 2 straipsnyje apibrėžtų sąvokų taip pat yra apibrėžtos kituose Sąjungos teisės aktuose, glaudžiai susijusiuose su pasiūlytu reglamentu, pavyzdžiui, 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2007/64/EB dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, iš dalies keičiančioje direktyvas 97/7/EB, 2002/65/EB, 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinančioje Direktyvą 97/5/EB (22) (toliau – mokėjimo paslaugų direktyva (MPD)), 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 924/2009 dėl tarptautinių mokėjimų Bendrijoje, panaikinančiame Reglamentą (EB) Nr. 2560/2001 (23), ir 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 260/2012, kuriuo nustatomi kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų eurais techniniai ir komerciniai reikalavimai ir iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 924/2009 (24). Kadangi nustatytų apibrėžčių vartojimas padidintų nuoseklumą bei palengvintų visų Sąjungos teisės aktų supratimą, ECB siūlo, kad pasiūlyto reglamento 2 straipsnis prireikus iš dalies būtų pakeistas, tai yra:

a)	„mokėtojo“ ir „gavėjo“ apibrėžtys turėtų būti suderintos su šių terminų apibrėžtimis, esančiomis MPD;

b)	„mokėjimo paslaugų teikėjas“ yra MPD nustatyta sąvoka, kuri apsiriboja šešiomis skirtingomis tokių mokėjimo paslaugų teikėjų kategorijomis, išvardintomis MPD; todėl pasiūlytame reglamente apibrėžiant šią sąvoką reikėtų padaryti nuorodą į MPD;

c)	„vieno asmens lėšų pervedimas kitam asmeniui“ apibrėžtis turėtų būti aiškiau apibrėžta kaip dviejų fizinių asmenų sandoris, kai abu jie veikia asmeniškai, o ne jų verslo, prekybos ar profesijos kontekste.

Ši nuomonė bus paskelbta ECB svetainėje.

Priimta Frankfurte prie Maino 2013 m. gegužės 17 d.

ECB Pirmininkas

Mario DRAGHI

(1) COM(2013) 45 final.

(2) COM(2013) 44 final.

(3) Tarptautiniai kovos su pinigų plovimu, terorizmo finansavimu ir ginklų platinimu standartai – FATF rekomendacijos, Paryžius, 2012 m. vasario 16 d., galima rasti FATF svetainėje http://www.fatf-gafi.org

(4) OL L 309, 2005 11 25, p. 15.

(5) 2006 m. rugpjūčio 1 d. Komisijos direktyva 2006/70/EB, nustatanti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/60/EB įgyvendinimo priemones, susijusias su „politikoje dalyvaujančių asmenų“ apibrėžimu, ir supaprastinto deramo klientų tikrinimo procedūroms taikomus techninius kriterijus bei išimtis, suteikiamas dėl to, kad finansine veikla verčiamasi retai arba labai ribotai (OL L 214, 2006 8 4, p. 29).

(6) Pasiūlytoje direktyvoje reikalaujama, kad įpareigotieji subjektai inter alia atliktų deramą klientų tikrinimą, saugotų įrašus, taikytų vidaus kontrolę bei saugotų ataskaitas apie įtartinus sandorius dėl pinigų plovimo ar teroristų finansavimo.

(7) Žr. pasiūlytos direktyvos II skyriaus 1 ir 2 skirsnių 9–15 straipsnius.

(8) Pavyzdžiui, reglamentuojamą veiklą vykdantys klientai, kaip antai Sąjungoje įsteigtos kredito ir finansų įstaigos bei reguliuojamose viešose vertybinių popierių rinkose kotiruojamos bendrovės.

(9) Žr. pasiūlytos direktyvos 2 straipsnio 1 dalį, kurioje išvardijami „įpareigotieji subjektai“, kuriems taikoma pasiūlyta direktyva; jie apima kredito ir finansų įstaigas.

(10) EPI yra Europos bankininkystės institucija (EBI), Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EDPPI) ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (EVPRI).

(11) Žr. pasiūlytos direktyvos 16–23 straipsnius.

(12) Žr. 3 straipsnio 7 dalyje pateiktas terminų apibrėžtis ir tokių asmenų prievoles, numatytas pasiūlytos direktyvos 11 ir 18–22 straipsniuose.

(13) Žr. pasiūlytos direktyvos 16–23 straipsnius.

(14) Žr. pasiūlytos direktyvos 3 straipsnio 7 dalies b punktą. Šiuo atžvilgiu „vietinis“ reiškia, kad svarbias viešąsias pareigas PDA patikėjo Sąjungos valstybė narė, o „trečiosios valstybės“ reiškia, kad tokias pareigas PDA patikėjo trečioji šalis.

(15) Žr. pasiūlytos direktyvos 3 straipsnio 5 dalį, 29 ir 30 straipsnius.

(16) Pasiūlytas reglamentas panaikins 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1781/2006 dėl mokėtojo informacijos, pateikiamos pervedant lėšas (OL L 345, 2006 12 8, p. 1).

(17) Iš esmės 16-oji FATF rekomendacija dėl tarptautinių elektroninių pervedimų skaidrumo padidinimo.

(18) Žr. pasiūlyto reglamento 7 straipsnį.

(19) Žr. pasiūlytos direktyvos 5 straipsnį, kuriame numatoma, kad siekdamos užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui, valstybės narės pasiūlytos direktyvos taikymo srityje gali priimti arba palikti galioti griežtesnes nuostatas.

(20) Žr. pasiūlytos direktyvos 10 straipsnio c punktą.

(21) Žr. 2012 m. kovo 23 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 267/2012 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 961/2010 (OL L 88, 2012 3 24, p. 1).

(22) OL L 319, 2007 12 5, p. 1.

(23) OL L 266, 2009 10 9, p. 11.

(24) OL L 94, 2012 3 30, p. 22.

12.6.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 166/6

Euro kursas (1)

2013 m. birželio 11 d.

2013/C 166/03

1 euro =

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,3273
JPY	Japonijos jena	128,60
DKK	Danijos krona	7,4575
GBP	Svaras sterlingas	0,85390
SEK	Švedijos krona	8,7454
CHF	Šveicarijos frankas	1,2305
ISK	Islandijos krona
NOK	Norvegijos krona	7,6860
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	25,613
HUF	Vengrijos forintas	299,71
LTL	Lietuvos litas	3,4528
LVL	Latvijos latas	0,7020
PLN	Lenkijos zlotas	4,2789
RON	Rumunijos lėja	4,5113
TRY	Turkijos lira	2,5172
AUD	Australijos doleris	1,4206
CAD	Kanados doleris	1,3594
HKD	Honkongo doleris	10,3057
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,7080
SGD	Singapūro doleris	1,6723
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 503,51
ZAR	Pietų Afrikos randas	13,6365
CNY	Kinijos ženminbi juanis	8,1410
HRK	Kroatijos kuna	7,4988
IDR	Indonezijos rupija	13 038,61
MYR	Malaizijos ringitas	4,1883
PHP	Filipinų pesas	57,209
RUB	Rusijos rublis	43,1010
THB	Tailando batas	41,133
BRL	Brazilijos realas	2,8642
MXN	Meksikos pesas	17,2549
INR	Indijos rupija	77,5210

(1) Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

12.6.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 166/8

Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

2013/C 166/05

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (2)

„STAKLIŠKĖS“

EB Nr.: LT-PGI-0005-0819-27.07.2010

SGN ( X ) SKVN ( )

1. Pavadinimas

„Stakliškės“

2. Valstybė narė arba trečioji šalis

Lietuva

3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1. Produkto rūšis

1.8 klasė –

kiti Sutarties I priede išvardinti produktai (prieskoniai ir kt.)

3.2. Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas

Midus „Stakliškės“ – tai skaidrus gintarinės spalvos alkoholinis gėrimas, kuris gaminamas tradiciniu būdu natūraliai fermentuojant midaus misą su augalinių žaliavų (apynių, liepų žiedų, kadagio uogų) priedu. Medaus ir prieskoninių žaliavų kompozicija suteikia gėrimui būdingą, aiškiai išreikštą medaus skonį su saldžiai rūgštoku prieskoniu ir pikantišką aromatą. Visas etilo alkoholis miduje gaunamas tik natūralios fermentacijos būdu. Gaminant midų nenaudojama cukraus ar kitų saldinimo medžiagų, dažiklių, aromatinių medžiagų ar konservantų, stiprumas nekoreguojamas etilo alkoholiu.

Midaus „Stakliškės“ fizikinės cheminės savybės:

—	etilo alkoholio kiekis gėrime – 12 ± 1 % tūrio,

—	cukraus kiekis – 160 ± 8 g/dm3,

—	titruojamųjų rūgščių kiekis, perskaičiavus į citrinų rūgštį – 7 ± 0,5 g/dm3,

—	bendrasis ekstrakto kiekis – 180 ± 8 g/dm3,

—	lakiųjų rūgščių kiekis, perskaičiavus į acto rūgštį, ne daugiau kaip 1,5 g/dm3,

—	geležies kiekis neturi viršyti 10 mg/dm3,

—	sieros dioksido ir sulfitų bendras kiekis neturi viršyti 200 mg/dm3.

3.3. Žaliavos (taikoma tik apdorotiems produktams)

Žaliavos:

—

vanduo,

—

natūralus bičių medus, atitinkantis šiuos reikalavimus:

—	redukuojančiųjų cukrų kiekis (fruktozės ir gliukozės suma) ne mažesnis kaip 60 g/100 g,

—	sacharozės kiekis ne didesnis kaip 5 g/100 g,

—	drėgmės kiekis ne didesnis kaip 20 %,

—	diastazės aktyvumas (pagal J. E. Šadės metodą) ne mažesnis kaip 8 vienetai,

—	žemutinio rūgimo alaus mielių kultūra iki 5 % misos koncentracijos,

—

prieskoninės žolelės (3,5 g/litrui):

—

apyniai,

—	liepų žiedai,

—	kadagio uogos.

Midaus „Stakliškės“ misa ruošiama maišant lygiomis dalimis pagal svorį medų ir vandenį – 1 dalis medaus ir 1 dalis vandens.

3.4. Pašarai (taikoma tik gyvūninės kilmės produktams)

—

3.5. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

I.	Medaus tirpinimas, skysto medaus perpylimas ir į paviršių išplaukusių putų ir meduje esančių priemaišų pašalinimas.

II.	Apynių ir kitų prieskoninių žaliavų nuoviro gamyba: nuoviro atšaldymas, perkošimas ir dozavimas.

III.	Skysto medaus, reikiamo vandens kiekio ir nuoviro perpumpavimas į pasterizavimo katilą. Midaus misos pasterizavimas.

IV.	Midaus misos perpumpavimas ir atšaldymas.

V.	Midaus misos fermentavimas.

VI.	Midaus skaidrinimas.

VII.	Midaus brandinimas ne mažiau kaip 9 mėnesius.

VIII.

Midaus filtravimas ir išpilstymas į tarą.

3.6. Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

Paruoštas midus „Stakliškės“ iš karto po brandinimo ir filtravimo turi būti išpilstomas į įvairios formos ir talpos stiklinę, keraminę ar kitokią suvenyrinę tarą, nes vežant arba laikant tarpinėse saugyklose sąlytis su oru sukeltų oksidacijos riziką, kas neigiamai paveiktų šiam midui būdingas juslines savybes. Be to, sąlytis su oru sudarytų galimybę patekti actarūgštėms bakterijoms ar kitiems mikroorganizmams, kas sukeltų produkto žalingą rūgimą.

3.7. Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės

—

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Geografinė vietovė yra Stakliškių seniūnija.

5. Ryšys su geografine vietove

5.1. Geografinės vietovės ypatumai

Geografinę nuorodą „Stakliškės“ sudaro miestelio, įsikūrusio aukštumų bei miškų apsuptoje dauboje, kuriame gaminamas midus, pavadinimas. Vietovė yra palanki bitininkystei ir kitų žaliavų, naudojamų midui, gamybai, nes 60 proc. teritorijos užima žemės ūkio naudmenos, 23 proc. – miškai, 17 proc. – vandenys ir kitos paskirties plotai.

Istorija

Stakliškių miestelio vardas pirmą kartą paminėtas 1375 m. kryžiuočių kronikose, jis kilęs iš žodžio „Stokielyšek“. Pasak istorijos, tarp ponų per medžioklę įvyko ginčas, kas išgers 100 stikliukų midaus. Vienas ponas išgėrė ir iš nuostabos sušuko „Stokielyšek“, taip kraštą pradėta vadinti Stokielyček – Stakliškės.

Seniausia konkreti rašytinė informacija apie midaus vartojimą baltų žemėje – Wulfstano pasakojime apie 890 m. Šis keliautojas ir pirklys pats apsilankė Pabaltijo žemėse ir žinių gavo iš pirminių šaltinių, jog šiose vietovėse būta labai daug medaus ir iš jo gaminamas gėrimas. Karaliai ir diduomenė geria kumelių pieną, neturtingieji ir vergai geria midų. Aisčiai alaus nedaro, nes yra užtenkamai midaus. XIV a. pradžios kryžiuočių metraštininkas Petras Dusburgietis teigė, jog lietuvių protėviai geria paprastą vandenį, medaus vyną, vadinamą midumi, taip pat kumelių pieną, tik jo niekad negeria nepašventinto.

Midus tapo savotiška legenda, kurią naujai atgaivinti pabandyta jau XX a. pradžioje, ir tik po Antrojo pasaulinio karo Stakliškių midaus gamyklos inžinierius technologas Aleksandras Sinkevičius užsibrėžė atkurti senovėje (XV–XVIII amžiuje) gaminto iš laukinių bičių medaus ir įvairių žolelių midaus receptą ir atnaujinti tradicinio, natūralaus, nespirituoto midaus, kuris tuo metu nebebuvo gaminamas nei Lietuvoje, nei kaimyninėse šalyse, gamybą.

A. Sinkevičiui teko praeiti nelengvą kelią, kol 1957 m. pavyko gauti tuometinėje visuomeninėje santvarkoje leidimą gaminti midų. 1958 m. rugsėjo 8 d. senajame Stakliškių alaus daryklos virimo skyriuje išverdami pirmieji 700 litrų misos midui. Nuo tada midus „Stakliškės“ buvo pradėtas gaminti pramoniniu būdu. Tačiau, kaip rašoma Aivaro Ragausko knygoje „Aleksandras Sinkevičius (1908–1989). Trečdalis gyvenimo, paskirto lietuviškam midui“ (Vilnius, 2008): „Buvo sunku įvykdyti nustatytus planus, pavyzdžiui, 1964 m. gamybos planas įvykdytas 91 proc. Kadangi nebuvo atitinkamos gamybinės bazės ir laboratorijos, tad buvo nelengva užtikrinti pastovią midaus kokybę, ypač kai apie ją daugelis neturėjo kiek geresnio supratimo“. Todėl 1963 m. midaus gamyboje buvo patirta didelių nuostolių. Ir tik po ilgų receptūros, žolelių santykio ir gamybos proceso derinimo veiksmų 1967 m. sausio 12 d. A. Sinkevičius rašte Nr. 24 LTSR prokurorui V. Galinaičiui ir kitiems pareigūnams (Stakliškių midaus gamybos archyvas) rašė: „Primityviausiomis sąlygomis pagaminau tokius gaminius, kurių negali pagaminti mechanizuotos įmonės, tai čia ir yra aukšta kokybė“.

1967 m. sausio 18 d. buvo parengta pirmoji šio midaus gamybos technologinė instrukcija, kurioje buvo aprašytos žaliavos ir visas midaus gamybos procesas, o 1968 m. parengtos techninės sąlygos, kurias atitinka ir iki šių dienų gaminamas midus „Stakliškės“.

Stakliškių midaus gerą vardą patvirtina nuolat auganti jo paklausa, nes 1977 m. midaus „Stakliškės“ pagaminta 60 000 litrų, o 1978 m. – 80 000 litrų. Jau 1989 m. pirmosios šio midaus partijos buvo išvežtos į Didžiąją Britaniją ir Jungtines Amerikos Valstijas, šiuo metu jis eksportuojamas į Lenkiją, Belgiją, Latviją, Kiniją, Izraelį ir kitas šalis.

Iki šių dienų Stakliškių midaus tradicinis gamybos būdas ir šios geografinės vietovės gamintojų profesiniai įgūdžiai, perduodami iš kartos į kartą, užtikrina šio ilgai brandinamo, subtilaus skonio ir aromato gėrimo autentiškumą. Tai įrodo 2002 m. midui „Stakliškės“ VŠĮ „Kulinarinio paveldo fondas“ suteiktas kulinarinio paveldo statusas, patvirtinantis, jog jis pagamintas iš tradicinių žaliavų, remiantis tradicinėmis technologijomis, bei 2010 m. Žemės ūkio ministerijos suteiktas tautinio paveldo produkto sertifikatas, patvirtinantis, jog midus „Stakliškės“ yra tradicinis gaminys, atitinkantis senąsias autentiškas tradicines produkto savybes, sudėtį bei gamybą.

5.2. Produkto ypatumai

Midui „Stakliškės“ būdingą aiškiai išreikštą medaus skonį su saldžiai rūgštoku prieskoniu ir pikantišką aromatą suteikia subalansuotas cukraus bei rūgšties santykis, tradicinis gamybos būdas – ilga natūrali fermentacija (iki 90 parų) ir ilgas midaus brandinimas (ne mažiau kaip 9 mėn.) bei tradicinė produkto receptūra – midaus gamybai naudojamas tik natūralus bičių medus ir prieskoninės žolelės (apyniai, liepų žiedai ir kadagio uogos). Midus „Stakliškės“ skiriasi nuo aplinkiniuose kraštuose gaminamų midaus rūšių tuo, kad visas etilo alkoholio kiekis išgaunamas natūralios fermentacijos būdu, o nėra koreguojamas etilo alkoholiu, medus negali būti pakeičiamas cukrumi, atitinkamomis saldinimo medžiagomis ar medaus distiliatu.

Produkto ypatingumą ir gerą vardą pagrindžia rinkos analizės ir tyrimų grupės UAB „RAIT“ 2007 m. atliktas tyrimas, kuris parodė, kad midus „Stakliškės“ iš kitų tos pačios rūšies gėrimų išsiskiria aukšta kokybe (pripažino 70 proc. respondentų), geru skoniu (pripažino 59 proc. respondentų), labai malonaus kvapo (pripažino 51 proc. respondentų). Taip pat šiam gėrimui dažnai priskiriamos stipraus skonio (pasisakė 39 proc. respondentų), patrauklaus įpakavimo (pasisakė 36 proc. respondentų), skirto vyresnio amžiaus žmonėms (pasisakė 36 proc. respondentų) bei brangaus gėrimo (pasisakė 40 proc. respondentų) savybės.

5.3. Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys

Midaus „Stakliškės“ saugomos geografinės nuorodos pagrindas – 5.2 punkte nurodytomis savybėmis pasižyminčio produkto istorija, tradicinis žmonių gebėjimas išsaugoti gamybos ypatumus ir geras vardas.

Gerą vardą midus „Stakliškės“ įgijo todėl, kad tai yra tradicinis gaminys. Jau 1969 m. išspausdintoje knygoje „Lietuviškas midus“ (Kaunas, 1969) rašoma, kad Stakliškių midus yra „savotiškas originalus nacionalinis gėrimas, kuris buvo gaminamas žiloje senovėje. Tai nestiprus, rūgštokas, bet labai kvapnus ir švelnus vitaminizuotas gėrimas, pavadintas miestelio, kuriame sutelkta lietuviško midaus gamyba, vardu. Gėrimas skaidrios gintaro spalvos. Įpiltas į taurę, jis tarytum dvelkia maloniais žydinčios pievos kvapais“.

Midaus „Stakliškės“ gerą vardą įrodo tarptautinėje „AgroBalt‘98“ parodoje gautas apdovanojimas – aukso medalis, bei Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros 2004 m. organizuotoje Lietuvos maisto produktų ir gėrimų gaminių degustacijoje „Degustalit“ gautas diplomas, pripažįstantis šį midų skaniausiu gėrimu.

Midaus „Stakliškės“ pripažinimą ir populiarumą patvirtina reguliariai pasirodantys regioninėje ir nacionalinėje spaudoje straipsniai bei informacija leidiniuose ir internete: „Stakliškių midus“ (Mūsų sodai, 1964, Nr. 5); „Kur Stakliškių auksas ir sidabras“ (Švyturys, 1968, Nr. 24); „Stakliškių midus“ (Laisvė, 1983 m. lapkričio 25 d.); „Metai, kaip lietuviškas midus“ (Kooperatininkas, 1988, Nr. 9); „Stakliškės“ (Šiaurės Atėnai, 2003, Nr. 646); „AgroBalt: pirmoji lietuviškų maisto produktų ir gėrimų degustacija“ (Elta, 2004 m. birželio 9 d.); „Ida Basar“ Europos Parlamente išlaikė pirmąjį lietuviškų vaišių egzaminą (meniu. lt, 2004 m. spalio 11 d.); „Lietuviškas midus“ degtinės gaminti nesirengia (BNS, 2006 m. balandžio 14 d.).

Stakliškių miestelio vardą Lietuvos gyventojai sieja tik su šiuo gėrimu. Midus „Stakliškės“ suvaidino savo vaidmenį išlaikant lietuvišką tapatybę sovietiniais laikais, o šiandien jis yra puikus Lietuvos „ambasadorius“ užsienyje ir reprezentuoja Lietuvą – renkant suvenyrą ar dovaną iš Lietuvos greta gintaro ar šakočių visuomet rikiuojasi šis gėrimas. Nuo 2011 m. UAB „Lietuviškas midus“ pravedama pažintinė ekskursija, kurios metu lankytojai supažindinami su senoviniu midaus gaminimo būdu ir turi galimybę degustuoti ir įvertinti šį ir kitus įvairius gėrimus. Degustacijose lankytojai suteikia pirmenybę midui „Stakliškės“ dėl jo skoninių savybių ir pavadinimo, kuris siejasi su aplankyta vietove. Per 2011 metus apsilankė 1 040 lankytojų, o jau 2012 m. jų skaičius sieks apie 1 800, kas taip pat patvirtina Stakliškių midaus gerą vardą.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 (3) 5 straipsnio 7 dalis)

http://www.zum.lt/l.php?tmpl_into=middle&tmpl_id=2702

(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(2) OL L 93, 2006 3 31, p. 12. Pakeistas Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012.

(3) Žr. 2 išnašą.

		ISSN 1977-0960 doi:10.3000/19770960.C_2013.166.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 166

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	56 tomas 2013m. birželio 12d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Europos Komisija
2013/C 166/01	Komisijos komunikatas dėl 2013 m. rugsėjo mėn. laikotarpio daliai nustatyto kiekio pagal tam tikras ryžių sektoriaus produktų kvotas, kurias leidžia naudoti Europos Sąjunga	1

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Europos Komisija
2013/C 166/03	Euro kursas	6

	V Nuomonės
	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Europos Komisija
2013/C 166/04	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla COMP/M.6951 – Bain Capital/FTE) – Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	7

	KITI AKTAI
	Europos Komisija
2013/C 166/05	Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą	8

	III Parengiamieji aktai
	Europos Centrinis Bankas
2013/C 166/02	2013 m. gegužės 17 d. Europos Centrinio Banko nuomonė dėl direktyvos dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui pasiūlymo ir dėl reglamento dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas, pasiūlymo (CON/2013/32)	2


	(1) Tekstas svarbus EEE