Pagrindinių sandorio šalių gaivinimas ir pertvarkymas
DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:
Reglamentas (ES) 2021/23 dėl pagrindinių sandorio šalių gaivinimo ir pertvarkymo sistemos
KOKS ŠIO REGLAMENTO TIKSLAS?
- Šiuo reglamentu nustatomos taisyklės ir procedūros, susijusios su pagrindinių sandorio šalių (PSŠ)* gaivinimu ir pertvarkymu.
- Jos skirtos užtikrinti, kad PSŠ turėtų priemonių atsigauti po finansinių sunkumų arba galėtų tęsti savo pagrindines užduotis, jei ji žlunga arba gali žlugti, o kitą veiklą užbaigti pagal įprastas nemokumo procedūras.
- Bendras tikslas – išsaugoti finansinį stabilumą ir sumažinti mokesčių mokėtojų išlaidas dėl bet kokios PSŠ žlugimo.
PAGRINDINIAI ASPEKTAI
Kiekviena Europos Sąjungos (ES) valstybė narė turi šias pareigas:
- paskirti vieną ar daugiau pertvarkymo institucijų; šios institucijos:
- gali būti nacionaliniai centriniai bankai, ministerijos arba institucijos, kurioms suteikti viešojo administravimo įgaliojimai,
- turi specialiųjų žinių, išteklių, praktinių pajėgumų ir įgaliojimų veikti sparčiai ir lanksčiai,
- yra atsakingos už pertvarkymo planavimą, įskaitant pertvarkymo galimybių vertinimą ir, jei reikia, naudojimąsi pertvarkymo įgaliojimais;
- paskirti po vieną ministeriją, atsakingą už ministerijoms pagal šį reglamentą patikėtų funkcijų vykdymą;
- taikyti sankcijas už šio reglamento nuostatų pažeidimą.
Pertvarkymo institucijos įsteigia ir valdo pertvarkymo kolegiją bei jai pirmininkauja. Pertvarkymo kolegija nustato sistemą, pagal kurią pertvarkymo institucijos ir kitos atitinkamos institucijos vykdo šias užduotis:
- keičiasi informacija;
- sudaro pertvarkymo planus;
- įvertina PSŠ sėkmingo pertvarkymo galimybes ir galimas kliūtis;
- derina veiksmus su pertvarkymo planais ir strategijomis susijusios viešos informacijos srityje.
Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA):
Kompetentingos institucijos, pertvarkymo institucijos ir ESMA:
- glaudžiai bendradarbiauja vykdydamos reglamente nustatytas užduotis;
- grindžia sprendimus tokiais principais kaip:
- proporcingumas, atsižvelgiant į PSŠ teisinę formą, dydį, sudėtingumą ir likvidumą,
- veiksmingumo ir savalaikiškumo poreikis, būtinybė mažinti išlaidas ir, kiek įmanoma, būtinybė vengti viešųjų finansų naudojimo.
Planuojant gaivinimą PSŠ turi sudaryti ir tvarkyti gaivinimo planą. Šiuose planuose:
- nustatoma, kokių veiksmų reikia imtis įsipareigojimų neįvykdymo įvykių ir su įsipareigojimų neįvykdymu nesusijusių įvykių atveju, kad būtų galima atkurti finansinį patikimumą;
- pateikiamos priemonės, skirtos pašalinti visus galimus rizikos aspektus, padengti nuostolius ir papildyti finansinius išteklius;
- pateikiami rodikliai, paremti PSŠ rizikos profiliu;
- nenumatoma, kad galėtų būti prieinama viešoji finansinė parama arba centrinio banko pagalba likvidumui padidinti;
- atsižvelgiama į visų suinteresuotųjų subjektų interesus;
- užtikrinama, kad tarpuskaitos narių pozicijos PSŠ atžvilgiu būtų ribojamos.
Taip pat reikalaujama, kad kompetentinga institucija, priežiūros kolegija ir pertvarkymo institucija įvertintų gaivinimo planus ir svarstytų bet kokius pakeitimus.
Remiantis pertvarkymo planavimo taisyklėmis:
- PSŠ gaivinimo institucija turi sudaryti pertvarkymo planą, kuriame:
- nustatoma, kaip ji pasinaudotų savo pertvarkymo įgaliojimais, kad padengtų nuostolius ir užtikrintų PSŠ ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą,
- atsižvelgiama į poveikį tarpuskaitos nariams, finansų rinkoms ir finansų sistemai,
- nenumatoma, kad galėtų būti prieinama viešoji finansinė parama arba centrinio banko pagalba,
- remiamasi apdairiomis prielaidomis dėl turimų finansinių išteklių;
- pertvarkomos PSŠ turi bendradarbiauti su pertvarkymo institucija ir suteikti jai visą reikiamą informaciją;
- pertvarkymo kolegija turi susitarti dėl plano, įskaitant visus pakeitimus, per keturis mėnesius nuo jo gavimo.
Vertinant pertvarkymo galimybes pertvarkymo institucija, derindama veiksmus su pertvarkymo kolegija, turi:
- įvertinti, ar PSŠ yra pertvarkytina, kad galėtų tęsti savo ypatingos svarbos funkcijas;
- nustatyti sėkmingo pertvarkymo kliūtis ir nurodyti PSŠ imtis veiksmų joms pašalinti.
Įgyvendindama ankstyvosios intervencijos priemones kompetentinga institucija gali nurodyti PSŠ, kuri, jos nuomone, gali susidurti su finansinėmis problemomis:
- imtis taisomųjų veiksmų;
- nušalinti dalį arba visą vyresniąją vadovybę arba valdybos narius.
Pertvarkymo institucijos, įgyvendindamos savo planus, visų pirma atsižvelgia į šiuos dalykus:
- tikslus:
- PSŠ svarbiausių funkcijų ir jos pagrindinių ryšių su kitomis finansų rinkų infrastruktūromis tęstinumą,
- sunkių neigiamų pasekmių finansų sistemai išvengimą,
- viešųjų lėšų apsaugą;
- sąlygas:
- PSŠ žlunga ar tikėtina, kad žlugs;
- nėra alternatyvių privačiojo sektoriaus priemonių,
- pertvarkymas atitinka viešąjį interesą;
- vertinimą:
- atliekami du vertinimai, siekiant užtikrinti nešališką, atsargų ir realų PSŠ turto, įsipareigojimų, teisių ir pareigų įvertinimą;
- apsaugos priemones:
- akcininkai, tarpuskaitos nariai ir kiti kreditoriai neturėtų prarasti daugiau nei tuo atveju, jei pertvarkymo institucija nebūtų įsikišusi (principas, kad „nė vieno kreditoriaus padėtis nėra blogesnė“),
- klientai ir netiesioginiai klientai, kuriems jų tarpuskaitos nariai perkėlė nuostolius, turi teisę į proporcingą kompensacijos, kurią tie tarpuskaitos nariai gali gauti, dalį,
- kiekvienas, kurį paveikė krizių prevencijos priemonė arba pertvarkymo veiksmai, turi teisę apskųsti.
Pertvarkymo institucijos gali taikyti toliau nurodytas priemones pavieniui ar bet kokį jų derinį:
- pozicijų ir nuostolių paskirstymą: nutraukti sutartis, sumažinti PSŠ mokėjimo prievoles įsipareigojimų nevykdantiems tarpuskaitos nariams arba reikalauti, kad pastarieji skirtų piniginį įnašą PSŠ;
- nurašymą ir konvertavimą: sumažinti arba konvertuoti nuosavybės priemonių, skolos priemonių ar kitų neužtikrintųjų įsipareigojimų dydį, reikalaujant, kad PSŠ pateiktų ir įgyvendintų verslo reorganizavimo planą;
- verslo pardavimą: parduoti PSŠ nuosavybę ar bet kokį turtą, teises, pareigas ar įsipareigojimus pertvarkymo procedūroje;
- laikiną PSŠ: laikiną PSŠ: pertvarkymo procedūroje laikinai perduoti kitai PSŠ (laikinai PSŠ) nuosavybę ar bet kokį PSŠ turtą, teises, pareigas ar įsipareigojimus;
- alternatyvų finansavimą: sudaryti sutartis dėl skolinimosi ar kitokio finansavimo gavimo, siekiant išspręsti laikinąsias pinigų srautų problemas.
Jei PSŠ žlugimas gali sukelti sisteminę krizę, valstybės narės gali kraštutiniu atveju suteikti grynųjų pinigų injekciją arba perimti ją valstybės nuosavybėn (vyriausybės lygmens stabilizavimo priemonės), su sąlyga, kad priemonės yra laikinos ir atitinka ES valstybės pagalbos taisykles, o valstybė narė yra numačiusi priemones viešosioms lėšoms susigrąžinti.
Reglamentu iš dalies keičiami šie teisės aktai:
Pagal peržiūros procedūrą:
- ne vėliau kaip 2024 m. vasario 12 d. ESMA turi įvertinti aprūpinimo personalu ir išteklių poreikius;
- Komisija iki 2026 m. vasario 12 d. turi pateikti Europos Parlamentui ir Europos Sąjungos Tarybai teisės aktų ataskaitą, o iki 2027 m. rugpjūčio 12 d. – pagrindinių sandorio šalių gaivinimo ir pertvarkymo ES valdymo priemonių veiksmingumo ataskaitą.
Deleguotieji aktai
Komisija priėmė tris deleguotuosius aktus.
- Deleguotasis reglamentas (ES) 2023/840, kuriuo Reglamentas (ES) 2021/23 papildomas techniniais reguliavimo standartais, kuriais nustatoma papildomos iš anksto finansuojamų skiriamų PSŠ nuosavų išteklių sumos apskaičiavimo ir palaikymo metodika (žr. 9 straipsnį).
- Deleguotasis reglamentas (ES) 2023/450, kuriuo Reglamentas (ES) 2021/23 papildomas techniniais reguliavimo standartais, kuriais nustatoma tvarka, kuria PSŠ turi kompensuoti nuostolius įsipareigojimus vykdantiems tarpuskaitos nariams, maksimalus metų, kuriais tos PSŠ turi panaudoti savo metinio pelno dalį tokiems mokėjimams priemonių, kuriomis pripažįstamas reikalavimas jų būsimo pelno atžvilgiu, turėtojams, skaičius ir maksimali to pelno dalis, naudotina tiems mokėjimams atlikti (žr. 20 straipsnį).
- Deleguotasis reglamentas (ES) 2023/451, kuriuo nustatomi veiksniai, į kuriuos turi atsižvelgti kompetentinga institucija ir priežiūros institucijų kolegija vertindamos PSŠ gaivinimo planus.
NUO KADA TAIKOMAS ŠIS REGLAMENTAS?
Šis reglamentas įsigaliojo 2021 m. vasario 11 d. Pagrindinės nuostatos, susijusios su gaivinimo planavimu, taikomos nuo 2022 m. vasario 12 d., o didžioji dalis likusios reglamento dalies – nuo 2022 m. rugpjūčio 12 d.
KONTEKSTAS
- PSŠ yra esminė finansų sistemos dalis, nes jos valdo didelę sandorio šalies rizikos dalį ir veikia kaip tarpininkas tarp kelių bankų, kitų finansų sandorio šalių ir korporacijų.
- Priėmus Europos rinkos infrastruktūros reglamentą (Reglamentas (ES) Nr. 648/2012), PSŠ padėjo padidinti rinkos skaidrumą po 2008 m. finansų krizės.
- Daugiau informacijos žr.:
SVARBIAUSIOS SĄVOKOS
Pagrindinė sandorio šalis. Subjektas, kuris užima sandorio šalių tarpininko padėtį vienoje arba daugiau finansų rinkų ir taip tampa pirkėju iš visų pardavėjų ir pardavėju visiems pirkėjams.
PAGRINDINIS DOKUMENTAS
2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/23 dėl pagrindinių sandorio šalių gaivinimo ir pertvarkymo sistemos, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1095/2010, (ES) Nr. 648/2012, (ES) Nr. 600/2014, (ES) Nr. 806/2014 ir (ES) 2015/2365 ir direktyvos 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2007/36/EB, 2014/59/ES ir (ES) 2017/1132 (OL L 22, 2021 1 22, p. 1–102).
SUSIJĘ DOKUMENTAI
2022 m. lapkričio 25 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2023/840, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/23 papildomas techniniais reguliavimo standartais, kuriais nustatoma pagal to reglamento 9 straipsnio 14 dalį naudotinos papildomos iš anksto finansuojamų skiriamų nuosavų išteklių sumos apskaičiavimo ir palaikymo metodika (OL L 107, 2023 4 21, p. 29–38).
2022 m. lapkričio 25 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2023/450, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/23 papildomas techniniais reguliavimo standartais, kuriais nustatoma tvarka, kuria PSŠ turi kompensuoti nuostolius, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2021/23 20 straipsnio 1 dalyje, maksimalus metų, kuriais tos PSŠ turi panaudoti savo metinio pelno dalį tokiems mokėjimams priemonių, kuriomis pripažįstamas reikalavimas jų būsimo pelno atžvilgiu, turėtojams, skaičius ir maksimali to pelno dalis, naudotina tiems mokėjimams atlikti (OL L 67, 2023 3 3, p. 5–6).
2022 m. lapkričio 25 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2023/451, kuriuo nustatomi veiksniai, į kuriuos turi atsižvelgti kompetentinga institucija ir priežiūros institucijų kolegija vertindamos pagrindinių sandorio šalių gaivinimo planus (OL L 67, 2023 3 3, p. 7–16).
Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl pagrindinių sandorio šalių nuosavo kapitalo traktavimo taikant nurašymo ir konvertavimo priemonę pagal Reglamentą (ES) 2021/23 (COM(2022) 393 final, 2022 8 10).
2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1132 dėl tam tikrų bendrovių teisės aspektų (kodifikuota redakcija) (OL L 169, 2017 6 30, p. 46–127).
Vėlesni Direktyvos (ES) 2017/1132 daliniai pakeitimai buvo įterpti į pagrindinį tekstą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.
2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/2365 dėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių ir pakartotinio naudojimo skaidrumo ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 337, 2015 12 23, p. 1–34).
Žr. konsoliduotą versiją.
2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014 7 30, p. 1–90).
Žr. konsoliduotą versiją.
2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190–348).
Žr. konsoliduotą versiją.
2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 84–148).
Žr. konsoliduotą versiją.
2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (OL L 201, 2012 7 27, p. 1–59).
Žr. konsoliduotą versiją.
2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84–119).
Žr. konsoliduotą versiją.
2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/36/EB dėl naudojimosi tam tikromis akcininkų teisėmis bendrovėse, kurių akcijos įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje (OL L 184, 2007 7 14, p. 17–24).
Žr. konsoliduotą versiją.
2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/25/EB dėl įmonių perėmimo pasiūlymų (OL L 142, 2004 4 30, p. 12–23).
Žr. konsoliduotą versiją.
2002 m. birželio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/47/EB dėl susitarimų dėl finansinio įkaito (OL L 168, 2002 6 27, p. 43–50).
Žr. konsoliduotą versiją.
paskutinis atnaujinimas 30.05.2023