29.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 348/7

(1)

Tarybos direktyvoje 2006/112/EB (3) numatytos specialios apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) schemos neįsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims, teikiantiems telekomunikacijų, transliavimo ar elektroniniu būdu teikiamas paslaugas neapmokestinamiesiems asmenims;

(2)

Tarybos direktyvoje 2009/132/EB (4) numatyta neapmokestinti PVM nedidelės vertės smulkių siuntų importo;

(3)

atlikus tų 2015 m. sausio 1 d. pradėtų taikyti specialių schemų vertinimą, nustatytos kelios tobulintinos sritys. Pirma, turėtų būti sumažinta valstybėje narėje įsisteigusioms labai mažoms įmonėms, retkarčiais teikiančioms tokias paslaugas kitose valstybėse narėse, tenkanti našta, susijusi su PVM prievolių vykdymu kitose valstybėse narėse nei jų įsisteigimo valstybė narė. Todėl turėtų būti nustatyta visoje Bendrijoje taikoma riba, kurios nepasiekus tos tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos pridėtinės vertės mokesčiu būtų toliau apmokestinamos tų įmonių įsisteigimo valstybėje narėje. Antra, reikalavimas laikytis visose valstybėse narėse, į kurias tiekiamos prekės ar kuriose teikiamos paslaugos, galiojančių sąskaitų faktūrų išrašymo reikalavimų, sukuria didelę naštą. Todėl, siekiant sumažinti įmonėms tenkančią naštą, turėtų būti taikomos specialiomis schemomis besinaudojančio prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo registravimosi valstybėje narėje galiojančios sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklės. Trečia, apmokestinamieji asmenys, kurie nėra įsisteigę Bendrijoje, bet yra registruoti PVM mokėtojais kurioje nors valstybėje narėje (pavyzdžiui, dėl to, kad toje valstybėje narėje retkarčiais vykdo PVM apmokestinamus sandorius), negali naudotis nei specialia schema Bendrijoje neįsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims, nei specialia schema Bendrijoje įsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims. Todėl tokiems apmokestinamiesiems asmenims turėtų būti leista naudotis specialia schema Bendrijoje neįsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims;

(4)

be to, atlikus 2015 m. sausio 1 d. pradėtų taikyti specialių schemų, pagal kurias apmokestinamos telekomunikacijų, transliavimo ar elektroniniu būdu teikiamos paslaugos, vertinimą, paaiškėjo, kad laikotarpis, per kurį reikalaujama pateikti PVM deklaraciją, būtent – 20 dienų po mėnesio, einančio po pasibaigusio mokestinio laikotarpio, už kurį pateikiama deklaracija, yra per trumpas, visų pirma tais atvejais, kai paslaugos teikiamos per telekomunikacijų tinklą, sąsają arba portalą ir kai, manytina, paslaugas per tą tinklą, sąsają ar portalą teikia tinklo, sąsajos ar portalo operatorius, kuris, norėdamas užpildyti PVM deklaraciją, turi surinkti informaciją iš kiekvieno atskiro paslaugų teikėjo. Atlikus vertinimą taip pat paaiškėjo, kad reikalavimas atlikti taisymus atitinkamo mokestinio laikotarpio PVM deklaracijoje labai apsunkina apmokestinamuosius asmenis, nes dėl to jiems gali tekti kiekvieną ketvirtį iš naujo pateikti kelias PVM deklaracijas. Todėl PVM deklaracijos pateikimo terminas turėtų būti pailgintas nuo 20 dienų iki mėnesio, einančio po pasibaigusio mokestinio laikotarpio, pabaigos, o apmokestinamiesiems asmenims turėtų būti leidžiama ankstesnių PVM deklaracijų taisymus atlikti paskesnėje deklaracijoje, o ne mokestinių laikotarpių, su kuriais susiję taisymai, deklaracijose;

(5)

kad apmokestinamiesiems asmenims, teikiantiems neapmokestinamiesiems asmenims kitas nei telekomunikacijų, transliavimo ar elektroniniu būdu teikiamas paslaugas, nereikėtų registruotis PVM mokėtojais kiekvienoje valstybėje narėje, kurioje tos paslaugos apmokestinamos PVM, valstybės narės turėtų leisti tokias paslaugas teikiantiems apmokestinamiesiems asmenims naudotis PVM registravimo, deklaravimo ir mokėjimo IT sistema, kad jie galėtų deklaruoti ir mokėti toms paslaugoms taikomą PVM vienoje valstybėje narėje;

(6)

dėl vidaus rinkos sukūrimo, globalizacijos ir technologinių pokyčių sparčiai išaugo elektroninė prekyba, taigi ir nuotolinė prekyba prekėmis, tiekiamomis tiek iš vienos valstybės narės į kitą, tiek iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių į Bendriją. Atitinkamos direktyvų 2006/112/EB ir 2009/132/EB nuostatos turėtų būti pritaikytos prie šių pokyčių, atsižvelgiant į apmokestinimo paskirties šalyje principą ir poreikį apsaugoti valstybių narių mokestines pajamas, sudaryti vienodas sąlygas atitinkamoms įmonėms ir kuo labiau sumažinti joms tenkančią naštą. Todėl speciali schema telekomunikacijų, transliavimo ar elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms, kurias teikia Bendrijoje, bet ne vartojimo valstybėje narėje įsisteigę apmokestinamieji asmenys, turėtų būti pradėta taikyti ir Bendrijos vidaus nuotolinei prekybai prekėmis, o nuotolinei prekybai prekėmis, kurios importuojamos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių, turėtų būti nustatyta panaši speciali schema. Tos sąvokos turėtų būti apibrėžtos siekiant aiškiai nustatyti priemonių, taikomų Bendrijos vidaus nuotolinei prekybai prekėmis ir nuotolinei prekybai prekėmis, kurios importuojamos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių, taikymo sritį;

(7)

nuotolinei prekybai prekėmis, tiekiamomis tiek iš vienos valstybės narės į kitą, tiek iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių į Bendriją, sąlygos sudaromos iš esmės naudojant elektroninę sąsają, pavyzdžiui, prekyvietę, platformą, portalą ir panašias priemones, dažnai pasinaudojant ne muitinės sandėliavimo procedūromis. Nors valstybės narės gali numatyti, kad tokiais atvejais asmuo, neturintis prievolės sumokėti PVM, laikomas asmeniu, kuriam tenka prievolė solidariai sumokėti PVM, paaiškėjo, kad to nepakanka užtikrinti, kad PVM būtų surinktas efektyviai ir veiksmingai. Todėl norint pasiekti tą tikslą ir sumažinti administracinę naštą pardavėjams, mokesčių administratoriams ir vartotojams būtina, kad apmokestinamieji asmenys, sudarantys sąlygas nuotolinei prekybai prekėmis naudojantis tokia elektronine sąsaja, dalyvautų surenkant PVM už šią prekybą, nustatant, kad jie yra asmenys, laikomi vykdančiais šią prekybą. Nuotolinės prekybos prekėmis, kurios importuojamos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių į Bendriją, atveju tai turėtų būti taikoma tik prekybai prekėmis, kurios siunčiamos arba gabenamos siuntose, kurių vidinė vertė neviršija 150 EUR; jei ši suma viršijama, importuojant, muitinės tikslais reikalaujama pateikti išsamią muitinės deklaraciją;

(8)

apskaitos registrai, susiję su apmokestinamųjų asmenų vykdomu prekių tiekimu ar paslaugų teikimu, kuriems sąlygos sudaromos naudojantis elektronine sąsaja, pavyzdžiui, prekyviete, platforma, portalu ar panašiomis priemonėmis, turi būti saugomi bent dešimt metų, kad valstybės narės galėtų patikrinti, ar tų prekių tiekimo ar paslaugų teikimo PVM deklaracija yra teisinga. Dešimties metų laikotarpis atitinka galiojančias nuostatas dėl apskaitos registrų. Jei apskaitos registruose yra asmens duomenų, jie turėtų būti tvarkomi laikantis Sąjungos teisės aktų dėl duomenų apsaugos;

(9)

siekiant sumažinti naštą įmonėms, besinaudojančioms specialia schema Bendrijos vidaus nuotolinei prekybai prekėmis, turėtų būti panaikinta prievolė vykdant tokią prekybą išrašyti sąskaitą faktūrą. Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą tokioms įmonėms, tų prekių tiekimo apibrėžtyje turėtų būti aiškiai nurodyta, kad ji taikoma ir tais atvejais, kai prekės gabenamos ar siunčiamos tiekėjo vardu, be kita ko, kai tiekėjas netiesiogiai dalyvauja gabenant ar siunčiant prekes;

(10)

speciali schema nuotolinei prekybai prekėmis, kurios importuojamos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių, turėtų būti taikoma tik prekybai prekėms, kurių vidinė vertė neviršija 150 EUR ir kurios tiesiogiai siunčiamos įsigyjančiam asmeniui Bendrijoje iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių; jei ši suma viršijama, importuojant muitinės tikslais reikalaujama pateikti išsamią muitinės deklaraciją. Akcizais apmokestinamoms prekėms ši schema neturėtų būti taikoma, kadangi importuojant akcizai yra PVM apmokestinamosios vertės dalis. Siekiant išvengti dvigubo apmokestinimo, turėtų būti nustatyta, kad pagal tą specialią schemą deklaruojamos prekės importo metu pridėtinės vertės mokesčiu neapmokestinamos;

(11)

be to, kad nebūtų iškraipoma Bendrijoje ir ne Bendrijoje esančių tiekėjų konkurencija ir kad nebūtų prarandama mokestinių pajamų, būtina panaikinti Direktyvoje 2009/132/EB numatytą prekių, siunčiamų nedidelės vertės smulkiose siuntose, importui taikomą neapmokestinimą;

(12)

apmokestinamajam asmeniui, besinaudojančiam specialia schema, skirta nuotolinei prekybai prekėmis, kurios importuojamos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių, turėtų būti leidžiama paskirti Bendrijoje įsisteigusį tarpininką asmeniu, kuriam tenka prievolė sumokėti PVM ir vykdyti toje specialioje schemoje nustatytas prievoles jo vardu ir jo naudai;

(13)

siekiant apsaugoti valstybių narių mokestines pajamas, šia specialia schema besinaudojantis Bendrijoje neįsisteigęs apmokestinamasis asmuo turėtų būti įpareigotas paskirti tarpininką. Tačiau tas įpareigojimas neturėtų būti taikomas tuo atveju, kai jis yra įsisteigęs šalyje, su kuria Sąjunga yra sudariusi savitarpio pagalbos susitarimą;

(14)

siekiant užtikrinti vienodas sąlygas įgyvendinti šios direktyvos nuostatas, pagal kurias turi būti sudarytas trečiųjų šalių, su kuriomis Sąjunga yra sudariusi savitarpio pagalbos susitarimą, kurio taikymo sritis panaši į Tarybos direktyvos 2010/24/ES (5) ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 904/2010 (6) taikymo sritis, sąrašas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (7). Trečiųjų šalių sąrašo sudarymas yra tiesiogiai susijęs su administraciniu bendradarbiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje, todėl Komisijai turėtų padėti Reglamento (ES) Nr. 904/2010 58 straipsniu įsteigtas Administracinio bendradarbiavimo nuolatinis komitetas;

(15)

sparčiai išaugus elektroninei prekybai ir dėl to padidėjus į Bendriją importuojamų smulkių siuntų, kurių vidinė vertė neviršija 150 EUR, skaičiui, valstybės narės turėtų sistemingai leisti taikyti specialias importo PVM deklaravimo ir mokėjimo procedūras. Tos procedūros gali būti taikomos, jei nesinaudojama specialia schema nuotolinei prekybai prekėmis, kurios importuojamos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių. Jei importo valstybėje narėje nenumatyta sistemingai taikyti lengvatinį tarifą pagal šią specialią procedūrą, galutinis vartotojas turėtų turėti galimybę pasirinkti standartinę importo procedūrą, kad galėtų pasinaudoti lengvatinio PVM tarifo taikymo galimybe;

(16)

nustatant šios direktyvos nuostatų taikymo datą, atitinkamais atvejais atsižvelgta į laiką, kurio reikia, kad būtų parengtos priemonės, būtinos šiai direktyvai įgyvendinti, ir kad valstybės narės galėtų pritaikyti savo PVM registravimo, deklaravimo ir mokėjimo IT sistemas;

(17)

kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. supaprastinti PVM prievoles, valstybės narės negali deramai pasiekti, ir todėl to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(18)

pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų (8) valstybės narės pagrįstais atvejais įsipareigojo prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(19)

todėl direktyvos 2006/112/EB ir 2009/132/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistos,

1)

58 straipsnis pakeičiamas taip:

„58 straipsnis

1.   Toliau išvardytų paslaugų teikimo neapmokestinamajam asmeniui vieta yra ten, kur tas asmuo yra įsisteigęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba paprastai gyvena:

Jeigu paslaugos teikėjas ir paslaugas įsigyjantis asmuo bendrauja elektroniniu paštu, tai savaime nereiškia, kad suteikta paslauga yra elektroniniu būdu suteikta paslauga.

2.   1 dalis netaikoma, jei tenkinamos šios sąlygos:

3.   Jei kalendoriniais metais viršijama 2 dalies c punkte nurodyta riba, nuo to momento pradedama taikyti 1 dalis.

4.   Valstybė narė, kurios teritorijoje yra įsisteigę arba, jei jie nėra įsisteigę, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, arba paprastai gyvena 2 dalyje nurodyti paslaugų teikėjai, suteikia tiems paslaugų teikėjams teisę nuspręsti, kad paslaugų teikimo vieta būtų nustatyta pagal 1 dalį; tas sprendimas bet kuriuo atveju galioja dvejus kalendorinius metus.

5.   Valstybės narės imasi tinkamų priemonių stebėti, ar apmokestinamasis asmuo tenkina 2–4 dalyse nurodytas sąlygas.

6.   2 dalies c punkte nurodytos sumos nacionaline valiuta atitinkama vertė apskaičiuojama taikant Tarybos direktyvos (ES) 2017/2455 (*1) priėmimo dieną Europos Centrinio Banko paskelbtą valiutos kursą.

(*1)  2017 m. gruodžio 5 d. Tarybos direktyva (ES) 2017/2455, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB ir Direktyvos 2009/132/EB nuostatos, susijusios su tam tikromis pridėtinės vertės mokesčio prievolėmis, taikomomis paslaugų teikimui ir nuotolinei prekybai prekėmis (OL L 348, 2017 12 29, p. 7).“;"

2)

219a straipsnis pakeičiamas taip:

„219a straipsnis

1.   Sąskaitų faktūrų išrašymui taikomos taisyklės, galiojančios toje valstybėje narėje, kuri pagal V antraštinės dalies nuostatas laikoma valstybe nare, kurioje tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, sąskaitų faktūrų išrašymui taikomos šios taisyklės:

3.   Šio straipsnio 1 ir 2 dalys taikomos nedarant poveikio 244–248 straipsniams.“;

3)

358a straipsnio 1 punktas pakeičiamas taip:

„1)   Bendrijoje neįsisteigęs apmokestinamasis asmuo– apmokestinamasis asmuo, kuris nėra įsteigęs savo verslo ir neturi nuolatinio padalinio Bendrijos teritorijoje;“;

4)

361 straipsnio 1 dalies e punktas pakeičiamas taip:

1)

14 straipsnis papildomas šia dalimi:

„4.   Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

1)   Bendrijos vidaus nuotolinė prekyba prekėmis– prekių, kurias tiekėjas siunčia ar gabena arba kurios siunčiamos ar gabenamos jo vardu, tiekimas, įskaitant atvejus, kai tiekėjas netiesiogiai dalyvauja gabenant ar siunčiant prekes iš kitos valstybės narės nei ta, kurioje baigiasi prekių siuntimas ar gabenimas įsigyjančiam asmeniui, jei tenkinamos šios sąlygos:

2)   nuotolinė prekyba prekėmis, kurios importuojamos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių– prekių, kurias tiekėjas siunčia ar gabena arba kurios siunčiamos ar gabenamos jo vardu, tiekimas, įskaitant atvejus, kai tiekėjas netiesiogiai dalyvauja gabenant ar siunčiant prekes iš trečiosios teritorijos ar trečiosios šalies, įsigyjančiam asmeniui valstybėje narėje, jei tenkinamos šios sąlygos:

2)

pridedamas šis straipsnis:

„14a straipsnis

1.   Jei apmokestinamasis asmuo, naudodamas elektroninę sąsają, pavyzdžiui, prekyvietę, platformą, portalą ar panašias priemones, sudaro sąlygas nuotolinei prekybai prekėmis, kurios importuojamos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių siuntose, kurių vidinė vertė neviršija 150 EUR, laikoma, kad tas apmokestinamasis asmuo pats gauna ir tiekia tas prekes.

2.   Jei apmokestinamasis asmuo, naudodamas elektroninę sąsają, pavyzdžiui, prekyvietę, platformą, portalą ar panašias priemones, Bendrijoje neįsisteigusiam apmokestinamajam asmeniui sudaro sąlygas tiekti prekes neapmokestinamajam asmeniui Bendrijoje, laikoma, kad sąlygas tiekti prekes sudarantis apmokestinamasis asmuo pats gauna ir tiekia tas prekes.“;

3)

33 straipsnis pakeičiamas taip:

„33 straipsnis

Nukrypstant nuo 32 straipsnio:

4)

34 straipsnis išbraukiamas;

5)

35 straipsnis pakeičiamas taip:

„35 straipsnis

33 straipsnis netaikomas 311 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose apibrėžtų naudotų prekių, meno kūrinių, kolekcionavimo objektų ir antikvarinių daiktų tiekimui, taip pat 327 straipsnio 3 dalyje apibrėžtų naudotų transporto priemonių tiekimui – šių rūšių tiekimas pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinamas pagal atitinkamas specialias procedūras.“;

6)

58 straipsnio 2–6 dalys išbraukiamos;

7)

į V antraštinę dalį įterpiamas šis skyrius:

„3a SKYRIUS

Riba, taikoma apmokestinamiesiems asmenims, tiekiantiems 33 straipsnio a punkte nurodytas prekes ir teikiantiems 58 straipsnyje nurodytas paslaugas

59c straipsnis

1.   33 straipsnio a punktas ir 58 straipsnis netaikomi, jei tenkinamos šios sąlygos:

2.   Jei kalendoriniais metais viršijama 1 dalies c punkte nurodyta riba, nuo to momento pradedamas taikyti 33 straipsnio a punktas ir 58 straipsnis.

3.   Valstybė narė, kurios teritorijoje yra prekės tuo momentu, kai prasideda jų siuntimas ar gabenimas, arba kurios teritorijoje yra įsisteigę apmokestinamieji asmenys, teikiantys telekomunikacijų, radijo ir televizijos transliavimo ir elektroniniu būdu teikiamas paslaugas, suteikia apmokestinamiesiems asmenims, kurių vykdomas prekių tiekimas ar paslaugų teikimas atitinka 1 dalyje nustatytus reikalavimus, teisę nuspręsti, kad prekių tiekimo ar paslaugų teikimo vieta būtų nustatyta pagal 33 straipsnio a punktą ir 58 straipsnį; šis sprendimas bet kuriuo atveju galioja dvejus kalendorinius metus.

4.   Valstybės narės imasi tinkamų priemonių stebėti, ar apmokestinamasis asmuo tenkina 1, 2 ir 3 dalyse nurodytas sąlygas.

5.   1 dalies c punkte nurodytos sumos nacionaline valiuta atitinkama vertė apskaičiuojama taikant Direktyvos (ES) 2017/2455 priėmimo dieną Europos Centrinio Banko paskelbtą valiutos kursą.“;

8)

pridedamas šis straipsnis:

„66a straipsnis

Nukrypstant nuo 63, 64 ir 65 straipsnių, prekių tiekimo, kurių atveju PVM moka asmuo, sudarantis sąlygas vykdyti prekių tiekimą ar paslaugų teikimą, kaip nurodyta 14a straipsnyje, atžvilgiu apmokestinimo momentas įvyksta ir prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda priėmus mokėjimą.“;

9)

143 straipsnio 1 dalyje įterpiamas šis punktas:

10)

220 straipsnio 1 dalies 2 punktas pakeičiamas taip:

11)

pridedamas šis straipsnis:

„242a straipsnis

1.   Jei apmokestinamasis asmuo, naudodamas elektroninę sąsają, pavyzdžiui, prekyvietę, platformą, portalą ar panašias priemones, sudaro sąlygas tiekti prekes ar teikti paslaugas Bendrijoje esančiam neapmokestinamajam asmeniui pagal V antraštinės dalies nuostatas, sąlygas tiekti prekes ar teikti paslaugas sudarantis apmokestinamasis asmuo privalo saugoti su tuo prekių tiekimu ar paslaugų teikimu susijusius apskaitos registrus. Tie apskaitos registrai turi būti pakankamai išsamūs, kad valstybės narės, kurioje šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas yra apmokestinami, mokesčių institucijos galėtų patikrinti, ar PVM deklaracija yra teisinga.

2.   Suinteresuotoms valstybėms narėms paprašius, joms turi būti suteikta galimybė elektroniniu būdu susipažinti su 1 dalyje nurodytais apskaitos registrais.

Tie apskaitos registrai privalo būti saugomi dešimt metų skaičiuojant nuo metų, kuriais įvykdytas sandoris, pabaigos.“;

12)

XII antraštinės dalies 6 skyriaus antraštė pakeičiama taip:

„Specialios schemos, skirtos apmokestinamiesiems asmenims, kurie teikia paslaugas neapmokestinamiesiems asmenims arba vykdo nuotolinę prekybą prekėmis“;

13)

358 straipsnio 1, 2 ir 3 punktai išbraukiami;

14)

2 skirsnio antraštė pakeičiama taip:

„Speciali schema, skirta paslaugoms, kurias teikia Bendrijoje neįsisteigę apmokestinamieji asmenys“;

15)

358a straipsnis papildomas šiuo punktu:

„3.   vartojimo valstybė narė– valstybė narė, kuri pagal V antraštinės dalies 3 skyrių laikoma valstybe nare, kurioje teikiamos paslaugos.“;

16)

359 straipsnis pakeičiamas taip:

„359 straipsnis

Valstybės narės leidžia šia specialia schema naudotis bet kuriam Bendrijoje neįsisteigusiam apmokestinamajam asmeniui, teikiančiam paslaugas neapmokestinamajam asmeniui, kuris yra įsisteigęs valstybėje narėje arba turi nuolatinę gyvenamąją vietą ar paprastai gyvena valstybėje narėje. Ši schema taikoma visoms toms Bendrijoje teikiamoms paslaugoms.“;

17)

362 straipsnis pakeičiamas taip:

„362 straipsnis

Registravimosi valstybė narė suteikia Bendrijoje neįsisteigusiam apmokestinamajam asmeniui atskirą PVM mokėtojo kodą, skirtą naudotis šia specialia schema, ir praneša jam apie tą kodą elektroninėmis priemonėmis. Remdamosi tokiam registravimuisi skirta informacija, vartojimo valstybės narės gali naudoti savo registravimo sistemas.“;

18)

363 straipsnio a punktas pakeičiamas taip:

19)

364 ir 365 straipsniai pakeičiami taip:

„364 straipsnis

Šia specialia schema besinaudojantis Bendrijoje neįsisteigęs apmokestinamasis asmuo elektroninėmis priemonėmis pateikia registravimosi valstybei narei kiekvieno kalendorinio ketvirčio PVM deklaraciją, nesvarbu, ar buvo teikiamos paslaugos, kurioms taikoma ši speciali schema. PVM deklaracija pateikiama iki mėnesio, einančio po pasibaigusio mokestinio laikotarpio, už kurį pateikiama deklaracija, pabaigos.

365 straipsnis

PVM deklaracijoje nurodomas atskiras PVM mokėtojo kodas, skirtas naudotis šia specialia schema, ir, suskirsčius pagal kiekvieną vartojimo valstybę narę, kurioje turi būti sumokėtas PVM, per mokestinį laikotarpį suteiktų paslaugų, kurioms taikoma ši speciali schema, bendra vertė be PVM ir bendros pagal tarifus suskirstytos atitinkamo PVM sumos. Be to, deklaracijoje privalo būti nurodyti taikomi PVM tarifai ir bendra mokėtino PVM suma.

Jei, pateikus PVM deklaraciją, prireikia joje padaryti pakeitimų, jie įtraukiami į paskesnę deklaraciją per trejus metus po dienos, kurią pagal 364 straipsnį reikėjo pateikti pirminę deklaraciją. Toje paskesnėje PVM deklaracijoje nurodoma atitinkama vartojimo valstybė narė, mokestinis laikotarpis ir PVM suma, dėl kurios reikia atlikti pakeitimus.“;

20)

368 straipsnis pakeičiamas taip:

„368 straipsnis

Bendrijoje neįsisteigusiam apmokestinamajam asmeniui, kuris naudojasi šia specialia schema, negali būti taikoma PVM atskaita pagal šios direktyvos 168 straipsnį. Nepaisant Direktyvos 86/560/EEB 1 straipsnio 1 punkto, PVM šiam apmokestinamajam asmeniui grąžinamas pagal tą direktyvą. Direktyvos 86/560/EEB 2 straipsnio 2 bei 3 dalys ir 4 straipsnio 2 dalis netaikomos PVM, susijusio su paslaugomis, kurioms taikoma ši speciali schema, grąžinimui.

Jei šia specialia schema besinaudojantis apmokestinamasis asmuo turi būti užsiregistravęs valstybėje narėje dėl veiklos, kuriai netaikoma ši speciali schema, PVM deklaracijoje, kuri turi būti pateikta pagal šios direktyvos 250 straipsnį, jis atskaito toje valstybėje narėje sumokėtą PVM, susijusį su apmokestinamąja veikla, kuriai taikoma ši speciali schema.“;

21)

XII antraštinės dalies 6 skyriaus 3 skirsnio antraštė pakeičiama taip:

„Speciali schema, skirta Bendrijos vidaus nuotolinei prekybai prekėmis ir paslaugoms, kurias teikia Bendrijoje, bet ne vartojimo valstybėje narėje įsisteigę apmokestinamieji asmenys“;

22)

369a straipsnis papildomas šiuo punktu:

„3)   vartojimo valstybė narė– valstybė narė, kuri laikoma paslaugų teikimo vieta pagal V antraštinės dalies 3 skyrių arba, jei vykdoma Bendrijos vidaus nuotolinė prekyba prekėmis, valstybė narė, kurioje baigiasi prekių siuntimas ar gabenimas jas įsigyjančiam asmeniui.“;

23)

369b ir 369c straipsniai pakeičiami taip:

„369b straipsnis

Valstybės narės leidžia šia specialia schema naudotis bet kuriam Bendrijos vidaus nuotolinę prekybą prekėmis vykdančiam apmokestinamajam asmeniui ir bet kuriam vartojimo valstybėje narėje neįsisteigusiam apmokestinamajam asmeniui, teikiančiam paslaugas neapmokestinamajam asmeniui. Ši speciali schema taikoma visoms toms Bendrijoje tiekiamoms prekėms ar teikiamoms paslaugoms.

369c straipsnis

Apmokestinamasis asmuo praneša registravimosi valstybei narei, kada jis pradeda ir nutraukia apmokestinamąją veiklą, kuriai taikoma ši speciali schema, arba pakeičia tą veiklą taip, kad jis nebetenkina sąlygų, kurios būtinos norint naudotis šia specialia schema. Tą informaciją jis pateikia elektroniniu būdu.“;

24)

369e straipsnis iš dalies keičiamas taip:

25)

369f ir 369g straipsniai pakeičiami taip:

„369f straipsnis

Šia specialia schema besinaudojantis apmokestinamasis asmuo registravimosi valstybei narei elektroninėmis priemonėmis pateikia kiekvieno kalendorinio ketvirčio PVM deklaraciją, nesvarbu, ar buvo vykdoma Bendrijos vidaus nuotolinė prekyba prekėmis ir ar buvo teikiamos paslaugos, kurioms taikoma ši speciali schema. PVM deklaracija pateikiama iki mėnesio, einančio po pasibaigusio mokestinio laikotarpio, už kurį pateikiama deklaracija, pabaigos.

369g straipsnis

1.   PVM deklaracijoje nurodomas 369d straipsnyje minėtas PVM mokėtojo kodas ir, suskirsčius pagal kiekvieną vartojimo valstybę narę, kurioje turi būti sumokėtas PVM, per mokestinį laikotarpį vykdytos Bendrijos vidaus nuotolinės prekybos prekėmis ir suteiktų paslaugų, kurioms taikoma ši speciali schema, bendra vertė be PVM ir bendros pagal tarifus suskirstytos atitinkamo PVM sumos. Be to, deklaracijoje privalo būti nurodyti taikomi PVM tarifai ir bendra mokėtino PVM suma. Į PVM deklaraciją taip pat įtraukiami su ankstesniais mokestiniais laikotarpiais susiję pakeitimai, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje.

2.   Jei, vykdant Bendrijos vidaus nuotolinę prekybą prekėmis, kuriai taikoma ši speciali schema, prekės siunčiamos ar gabenamos ne iš registravimosi valstybės narės, o iš kitų valstybių narių, PVM deklaracijoje, suskirsčius pagal kiekvieną valstybę narę, iš kurios siunčiamos ar gabenamos prekės, taip pat nurodoma tokios prekybos bendra vertė ir kiekvienos tokios valstybės narės suteiktas atskiras PVM mokėtojo kodas arba mokesčių mokėtojo registracijos kodas. Ta informacija PVM deklaracijoje pateikiama pagal kiekvieną valstybę narę, išskyrus registravimosi valstybę narę, suskirstant ją pagal vartojimo valstybes nares.

3.   Jeigu, be registravimosi valstybėje narėje esančių nuolatinių padalinių, apmokestinamasis asmuo, teikiantis paslaugas, kurioms taikoma ši speciali schema, turi vieną ar daugiau nuolatinių padalinių, iš kurių teikiamos paslaugos, PVM deklaracijoje taip pat nurodoma tokių suteiktų paslaugų bendra vertė pagal kiekvieną valstybę narę, kurioje jis turi padalinį, suskirstant ją pagal vartojimo valstybes nares, ir to padalinio atskiras PVM mokėtojo kodas ar mokesčių mokėtojo registracijos kodas.

4.   Jei, pateikus PVM deklaraciją, prireikia joje padaryti pakeitimų, jie įtraukiami į paskesnę deklaraciją per trejus metus po dienos, kurią pagal 369f straipsnį reikėjo pateikti pirminę deklaraciją. Toje paskesnėje PVM deklaracijoje nurodoma atitinkama vartojimo valstybė narė, mokestinis laikotarpis ir PVM suma, dėl kurios reikia atlikti pakeitimus.“;

26)

369h straipsnio 1 dalies antros pastraipos antras sakinys pakeičiamas taip:

„Jei už prekių tiekimą ar paslaugų teikimą buvo atsiskaityta kitomis valiutomis, šia specialia schema besinaudojantis apmokestinamasis asmuo pildydamas PVM deklaraciją taiko paskutinę mokestinio laikotarpio dieną galiojusį valiutos kursą.“;

27)

369i straipsnio pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Šia specialia schema besinaudojantis apmokestinamasis asmuo, nurodydamas atitinkamą PVM deklaraciją, PVM sumoka ne vėliau kaip iki deklaracijos pateikimo termino pabaigos.“;

28)

369j straipsnis pakeičiamas taip:

„369j straipsnis

Šia specialia schema besinaudojantis apmokestinamasis asmuo negali pagal šios direktyvos 168 straipsnį atskaityti vartojimo valstybėje narėje sumokėto PVM, susijusio su jo apmokestinamąja veikla, kuriai taikoma ši speciali schema. Nepaisant Direktyvos 2008/9/EB 2 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio ir 8 straipsnio 1 dalies e punkto, PVM tam apmokestinamajam asmeniui grąžinamas pagal tą direktyvą.

Jei šia specialia schema besinaudojantis apmokestinamasis asmuo turi būti užsiregistravęs valstybėje narėje dėl veiklos, kuriai netaikoma ši speciali schema, PVM deklaracijoje, kuri turi būti pateikta pagal šios direktyvos 250 straipsnį, jis atskaito toje valstybėje narėje sumokėtą PVM, susijusį su apmokestinamąja veikla, kuriai taikoma ši speciali schema.“;

29)

369k straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Šia specialia schema besinaudojantis apmokestinamasis asmuo tvarko sandorių, kuriems taikoma ši speciali schema, apskaitos registrus. Tie apskaitos registrai turi būti pakankamai išsamūs, kad vartojimo valstybės narės mokesčių institucijos galėtų patikrinti, ar PVM deklaracija yra teisinga.“;

30)

XII antraštinės dalies 6 skyrius papildomas šiuo skirsniu:

„4 SKIRSNIS

Speciali schema, skirta nuotolinei prekybai prekėmis, kurios importuojamos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių

369l straipsnis

Taikant šį skirsnį, nuotolinė prekyba prekėmis, kurios importuojamos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių, apima tik prekes, siunčiamas siuntose, kurių vidinė vertė neviršija 150 EUR, išskyrus akcizais apmokestinamus produktus.

Šiame skirsnyje ir nedarant poveikio kitoms Bendrijos nuostatoms vartojamų terminų apibrėžtys:

1)

2)

3)

a)

jei apmokestinamasis asmuo nėra įsisteigęs Bendrijoje – valstybė narė, kurioje jis nusprendžia įsiregistruoti;

b)

jei apmokestinamasis asmuo savo verslą yra įsteigęs ne Bendrijoje, tačiau joje turi vieną ar daugiau nuolatinių padalinių – valstybė narė, kurioje yra nuolatinis padalinys ir kurią apmokestinamasis asmuo nurodo kaip valstybę narę, kurioje jis naudosis šia specialia schema;

c)

jei apmokestinamasis asmuo yra įsteigęs savo verslą valstybėje narėje – ta valstybė narė;

d)

jei tarpininkas yra įsteigęs savo verslą valstybėje narėje – ta valstybė narė;

e)

jei tarpininkas savo verslą yra įsteigęs ne Bendrijoje, tačiau joje turi vieną ar daugiau nuolatinių padalinių – valstybė narė, kurioje yra nuolatinis padalinys ir kurią tarpininkas nurodo kaip valstybę narę, kurioje jis naudosis šia specialia schema.

a)

bet kuriam Bendrijoje įsisteigusiam apmokestinamajam asmeniui, vykdančiam nuotolinę prekybą prekėmis, kurios importuojamos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių;

b)

bet kuriam Bendrijoje įsisteigusiam ar joje neįsisteigusiam apmokestinamajam asmeniui, kuris vykdo nuotolinę prekybą prekėmis, kurios importuojamos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių, ir kuriam atstovauja Bendrijoje įsisteigęs tarpininkas;

c)

bet kuriam apmokestinamajam asmeniui, kuris yra įsisteigęs trečiojoje šalyje, su kuria Sąjunga yra sudariusi savitarpio pagalbos susitarimą, kurio taikymo sritis panaši į Tarybos direktyvos 2010/24/ES (*2) ir Reglamento (ES) Nr. 904/2010 taikymo sritis, ir kuris vykdo nuotolinę prekybą prekėmis iš tos trečiosios šalies.

a)

vardą ir pavardę arba pavadinimą;

b)

pašto adresą;

c)

elektroninį adresą ir svetainių adresus;

d)

PVM mokėtojo kodą arba nacionalinį mokesčio mokėtojo kodą.

a)

vardą ir pavardę arba pavadinimą;

b)

pašto adresą;

c)

elektroninį adresą;

d)

PVM mokėtojo kodą.

a)

vardą ir pavardę arba pavadinimą;

b)

pašto adresą;

c)

elektroninį adresą ir svetainių adresus;

d)

PVM mokėtojo kodą arba nacionalinį mokesčio mokėtojo kodą;

e)

savo individualų identifikacinį kodą, suteiktą pagal 369q straipsnio 3 dalį.

a)

jei jis registravimosi valstybei narei praneša nebevykdantis nuotolinės prekybos prekėmis, kurios importuojamos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių;

b)

jei galima kitaip numanyti, kad jo vykdyta nuotolinės prekybos prekėmis, kurios importuojamos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių, apmokestinamoji veikla yra nutraukta;

c)

jei jis nebeatitinka sąlygų, kurios turi būti tenkinamos norint naudotis šia specialia schema;

d)

jei jis nuolat nesilaiko su šia specialia schema susijusių taisyklių.

a)

jei jis per du iš eilės kalendorinius ketvirčius nevykdė tarpininko veiklos apmokestinamojo asmens, besinaudojančio šia specialia schema, vardu;

b)

jei jis nebetenkina kitų sąlygų, kurios būtinos tarpininko veiklai vykdyti;

c)

jei jis nuolat nesilaiko su šia specialia schema susijusių taisyklių.

a)

jei tarpininkas registravimosi valstybei narei praneša, kad tas apmokestinamais asmuo nebevykdo nuotolinės prekybos prekėmis, kurios importuojamos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių;

b)

jei remiantis kitais motyvais galima numanyti, kad to apmokestinamojo asmens vykdyta nuotolinės prekybos prekėmis, kurios importuojamos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių, apmokestinamoji veikla yra nutraukta;

c)

jei tas apmokestinamasis asmuo nebetenkina sąlygų, kurios būtinos norint naudotis šia specialia schema;

d)

jei tas apmokestinamasis asmuo nuolat nesilaiko su šia specialia schema susijusių taisyklių;

e)

jei tarpininkas registravimosi valstybei narei praneša, kad jis tam apmokestinamajam asmeniui nebeatstovauja.

31)

XII antraštinė dalis papildoma šiais skyriais:

„7 SKYRIUS

Specialios importo PVM deklaravimo ir mokėjimo procedūros

369y straipsnis

Jei importuojamų prekių, siunčiamų siuntose, kurių vidinė vertė neviršija 150 EUR, išskyrus akcizais apmokestinamus produktus, atveju netaikoma 6 skyriaus 4 skirsnyje nurodyta speciali schema, importo valstybė narė leidžia asmeniui, kuris pateikia prekes Bendrijos teritorijoje esančiai muitinei asmens, kuriam skirtos prekės, vardu, naudotis specialiomis importo PVM, taikomo prekėms, kurių siuntimas ar gabenimas baigiasi toje valstybėje narėje, deklaravimo ir mokėjimo procedūromis.

369z straipsnis

1.   Taikant šias specialias procedūras, galioja šios sąlygos:

2.   Valstybės narės nustato, kad asmuo, pateikiantis prekes Bendrijos teritorijoje esančiai muitinei, turi imtis tinkamų priemonių, kad užtikrintų, kad asmuo, kuriam skirtos prekės, sumokėtų tinkamo dydžio mokestį.

369za straipsnis

Nukrypstant nuo 94 straipsnio 2 dalies, valstybės narės gali nustatyti, kad taikant šias specialias procedūras taikomas importo valstybėje narėje galiojantis standartinis PVM tarifas.

369zb straipsnis

1.   Valstybės narės leidžia apie PVM, surinktą taikant šias specialias procedūras, pranešti elektroniniu būdu, pateikiant mėnesinę deklaraciją. Deklaracijoje nurodoma bendra per atitinkamą kalendorinį mėnesį surinkto PVM suma.

2.   Valstybės narės nustato reikalavimą 1 dalyje nurodytą PVM sumokėti iki mėnesio, einančio po importo, pabaigos.

3.   Šiomis specialiomis procedūromis besinaudojantys asmenys tam tikrą laikotarpį, kurį nustato importo valstybė narė, saugo sandorių, kuriems taikomos šios specialios procedūros, apskaitos registrus. Tie apskaitos registrai turi būti pakankamai išsamūs, kad importo valstybės narės mokesčių institucijos arba muitinė galėtų patikrinti, ar deklaruotas PVM yra teisingas; importo valstybei narei paprašius, jai turi būti suteikta galimybė elektroniniu būdu susipažinti su tais apskaitos registrais.

8 SKYRIUS

Valiutos kurso vertės

369zc straipsnis

1.   369l ir 369y straipsniuose nurodytų sumų atžvilgiu euro kurso vertė nacionaline valiuta nustatoma kartą per metus. Taikomi valiutų kursai, kurie nustatomi pirmą spalio mėnesio darbo dieną ir įsigalioja kitų metų sausio 1 d.

2.   Valstybės narės gali suapvalinti sumą nacionaline valiuta, kuri gauta perskaičiavus sumą eurais.

3.   Valstybės narės gali ir toliau taikyti sumą, kuri galioja 1 dalyje minimo kasmetinio patikslinimo metu, jeigu perskaičiavus skirtumas tarp eurais išreikštos sumos, prieš atliekant 2 dalyje nurodytą suapvalinimą, ir nacionaline valiuta išreikštos sumos būtų mažesnis kaip 5 % arba ta suma sumažėtų.“